ESTT pirmą kartą iš karto skyrė baudą valstybei narei už direktyvos neperkėlimą į nacionalinę teisę
ES Teisingumo Teismo (ESTT) didžioji kolegija liepos 8 dieną pirmą kartą pasinaudojo teise paskirti baudą direktyvos neįgyvendinimą ir nepranešimą apie tai. Paprastai nustačius direktyvos perkėlimo pažeidimą, Europos Komisija (EK) inicijuodavo antrąjį procesą dėl baudos dydžio. Tačiau SESV 260 straipsnio 3 dalis leidžia Teismui pačiam tai padaryti.
EK prašė Teisingumo Teismo prašė pripažinti, kad iki 2016 m. sausio 1 d. nepriėmusi įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų, kad būtų laikomasi 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/61/ES dėl priemonių sparčiųjųelektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti, arba bet kuriuo atveju apie juos nepranešusi Komisijai Belgija neįvykdė įsipareigojimų.
Kadangi pasibaigus Direktyvos 2014/61 13 straipsnyje numatytam terminui, t. y. 2016 m. sausio 1 d., Komisija iš Belgijos Karalystės nebuvo gavusi informacijos apie įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ji 2016 m. kovo 23 d. išsiuntė šiai valstybei narei oficialų pranešimą. 2016 m. liepos 11 d. Belgijos Karalystės pateiktame atsakyme nurodyta, kad tą dieną perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės dar tik buvo rengiamos. Todėl 2016 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikė šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę, ragindama per du mėnesius nuo jos gavimo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų įgyvendinta Direktyva 2014/61. Belgijos valdžios institucijų prašymu Komisija atsakymo terminą pratęsė iki 2017 m. vasario 28 d.; 2017 m. vasario 21 d. ir kovo 28 d. raštais Belgijos Karalystė atsakė į pagrįstą nuomonę ir pranešė Komisijai, kad Direktyva 2014/61 yra perkeliama į nacionalinę teisę. Prie šių raštų Belgijos Karalystė pridėjo perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių projektus ir 2008 m. liepos 3 d. Nutarimo dėl Briuselio-sostinės regiono kelių statybos darbų suvestinę redakciją. Manydama, kad Belgija visiškai neperkėlė Direktyvos 2014/61 į nacionalinę teisę ir nepranešė apie nacionalines jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, Komisija pareiškė ieškinį.
ESTT pasisakė, kad atsižvelgiant į SESV 260 straipsnio 3 dalies tikslą dar labiau motyvuoti valstybes nares perkelti direktyvas į nacionalinę teisę per nustatytą terminą ir taip užtikrinti jų veiksmingą taikymą, būtų labai rizikinga taikyti šią nuostatą tik tais atvejais, kai direktyva visiškai neperkelta. Siekdamos išvengti tokio taikymo, valstybės narės galėtų būti linkusios iš pradžių perkelti į nacionalinę teisę nereikšmingas direktyvos nuostatas, o tai prieštarautų SESV 260 straipsnio 3 dalies tikslui. Taigi kiltų pavojus, kad, nesant piniginių sankcijų grėsmės, esminių direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę būtų nustumtas į antrą planą.
ESV 260 straipsnio 3 dalyje įdiegto mechanizmo tikslas – ne vien paskatinti valstybes nares kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, galėtų tęstis, bet ir supaprastinti ir pagreitinti piniginių sankcijų skyrimo procedūrą, taikomą, kai neįvykdomas įsipareigojimas pranešti apie pagal teisėkūros procedūrą priimtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonę.
ESTT nusprendė Belgijai skirti už dieną 5000 EUR baudą nuo sprendimo paskelbimo dienos iki dienos, kai įsipareigojimai bus įvykdyti.
