Konstitucinis Teismas neaiškins, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinta JT Žmogaus teisių komiteto išvada
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu atsisakė pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą.
Pareiškėjas prašė išaiškinti šią Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą: „Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 135 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas.“ Konstitucinio Teismo klausta, ar ši nuostata reiškia, kad, vadovaujantis Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio b ir c punktų ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumą.
Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jam abejonių dėl prašomos išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatos prasmės kilo, be kita ko, rengiantis įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110-ojoje sesijoje priimtą 2014 m. kovo 25 d. išvadą byloje Rolandas Paksas prieš Lietuvą. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad Seime 2018 m. birželio 21 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma suteikti galimybę apkaltos tvarka iš užimamų pareigų pašalintam asmeniui ateityje užimti daugiau pareigų, t. y. būti renkamam ne tik Seimo nariu, bet ir Respublikos Prezidentu, taip pat būti skiriamam ministru, Ministru Pirmininku, teisėju ar valstybės kontrolieriumi.
Taigi pareiškėjas prašyme išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą iš esmės kelia klausimą, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinta JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvada, t. y. ar ši išvada įgyvendintina analogišku būdu kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04) (toliau – EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas) ir ar galėtų būti priimtas toks Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas, kaip užregistruotasis Seime.
Konstitucinis Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad ne kartą yra konstatavęs, jog negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė, tai būtų atskiro tyrimo dalykas. Prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos, juo negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, nes tai gali būti tik naujos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.
Iš Konstitucijos kylantys ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus negali būti interpretuojami taip, esą jie apima ir Konstitucinio Teismo pareigą aiškinti savo nutarimų ar jų atskirų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, kurie nėra nurodyti pačiame Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia.
Pareiškėjo prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostata yra suformuluota šio nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriuje, kuriame aptartas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.
Minėtame skyriuje pabrėžta, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublika privalo vykdyti savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Konstitucinis Teismas nei 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus, nei kitose šio nutarimo nuostatose nenagrinėjo JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvados turinio, be kita ko, nesprendė dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, be kita ko, jo 25 straipsnio b ir c punktuose įtvirtintų nuostatų galimo nesuderinamumo su Konstitucija klausimo, neanalizavo ir to, kaip ši išvada galėtų būti įgyvendinama.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas priminė, kad jis 2014 m. kovo 20 d. sprendime jau yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos kylančio draudimo asmeniui, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, būti renkamam Prezidentu galėtų būti atsisakyta tik atitinkamai pakeitus Konstituciją. Tai pakartota ir Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime, kurio nuostatą prašė išaiškinti pareiškėjas. Taigi pagal Konstituciją panaikinti draudimą būti renkamam Prezidentu asmeniui, šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją, sulaužusiam priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka pašalintam iš užimtų pareigų, įmanoma vieninteliu būdu – atitinkamai pakeitus su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas.
Kadangi Konstitucinis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime nesprendė dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų galimo nesuderinamumo su Konstitucija klausimo, neanalizavo to, kaip ši išvada galėtų būti įgyvendinama, tai jis šiame nutarime negalėjo ir aiškinti, kokio konkretaus turinio Konstitucijos pataisa galėtų būti priimta, taip pat tirti, kiek konkrečiai turėtų būti atsižvelgiama į minėtą JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tai yra subjektų, pagal Konstituciją turinčių teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją ir galinčių priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas, prerogatyva.
Kadangi Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko netyrė konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, ir jis neteikia teisinių konsultacijų, tai tokie prašymai išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo teisingumo ministro prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, ir, vadovaudamasis Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28, 61 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė jį nagrinėti.
Visą sprendimo tekstą galima rasti čia.
Konstitucinio Teismo informacija
