LAT apie galimybes priteisti būsimąsias išlaidas ir negautas pajamas sveikatos sužalojimo atveju

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija gegužės 23 dieną priėmė nutartį dėl turtinės žalos (būsimų protezavimo išlaidų ir negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata) atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, aiškinimo ir taikymo. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu sudarytos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas į darbą atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) darbą.  Jam dirbant prie daugiapjūklių išilginio medienos pjovimo staklių, jo dešinė plaštaka buvo sunkiai sužalota, dėl to jam buvo atlikta dešinės plaštakos vidurinio delnakaulio trečdalio ir keturių pirštų amputacija. Ieškovas prašė turtinę žalos, kurią sudarė negautos pajamos ir būsimos mioelektrinio plaštakos protezo įsigijimo išlaidos, atlyginimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė, ieškovo pajamų, kurias jis galėtų uždirbti ateityje, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, dydį prilygindami ieškovo iki sveikatos sužalojimo gaunamam vidutiniam darbo užmokesčiui. Teismai pripažino, kad ieškovo prarastą darbingumą atitinkančią pajamų, kurias jis galėtų gauti ateityje, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, dalį visiškai kompensuoja ieškovo gaunamos socialinio draudimo išmokos – netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad specialioji nuostolių atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojanti teisės norma nustato tik realiai asmens patirtų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su sveikatos grąžinimu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų.

Pirmosios instancijos teismas dėl būsimos žalos dydžio nagrinėjamu atveju byloje sprendė, įvertinęs UAB „Pes Planus“ komerciniame pasiūlyme nurodytą siūlomo pagaminti „Touch Bionics“ mioelektrinio pirštų protezo kainą, atsižvelgdamas į tai, kad „Touch Bionics“ yra vienintelė bendrovė pasaulyje, gaminanti tokio tipo protezus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „Pes Planus“ komerciniame pasiūlyme nurodytą mioelektrinio protezo įsigijimo kainą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimą, grindžiamą būsimomis mioelektrinio protezo įsigijimo išlaidomis, yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šią ieškovo reikalavimo dalį, taikė netinkamą būsimų išlaidų pripažinimo standartą įrodinėjimo procese, nurodydamas, kad priteisiamos išlaidos turi būti realios, o jų dydis nekelti jokių abejonių dėl šių išlaidų tikrumo.

LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų. Toks šios normos aiškinimas iš esmės atitinka ir Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law, sutrumpintai PETL) 10:202 straipsnį „Asmens sveikatos sužalojimas ir mirtis“ (angl. Personal Injury and Death), pagal kurį žala sveikatai apima ne tik prarastas realias pajamas (angl. loss of income), bet ir pakenkimą asmens galimybei užsidirbti (angl. impairment of earning capacity), nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos šia galimybe.

Negautų pajamų skaičiavimo metodas, kai dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos apskaičiuojamos kaip procentinė netekto darbingumo išraiška nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo ar būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, yra labiausiai tinkamas, kai žalos atlyginimo mokėjimas nustatomas periodinėmis išmokomis. Tokiu atveju yra nustatomos iki asmens suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo gautos pajamos.

Negautų pajamų skaičiavimo metodo naudojimas gali būti nepakankamas, kai reikalavimas yra pareikštas dėl pajamų, kurių asmuo negaus per ilgą laiko tarpą, priteisimo vienkartine išmoka. Taip yra todėl, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog ilguoju laikotarpiu pasikeis aplinkybės, kurios buvo pagrindas apskaičiuoti asmens negautas pajamas, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su asmens darbingumo pasikeitimu. Tokių aplinkybių pasikeitimus gali lemti tiek objektyvios priežastys, pavyzdžiui, pasikeitusios socialinės visuomenės gyvenimo aplinkybės, tiek subjektyvios, kai asmuo įgyja naujų profesinių kompetencijų arba atkuria savo darbingumą ir pajėgumą pakeisdamas profesiją. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienkartine išmoka priteistas žalos dydis negali būti peržiūrimas, aplinkybių pasikeitimo įtaka apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį taip pat turi būti įvertinta.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimą dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje dėl jo suluošinimo ar sveikatos sužalojimo, turi būti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis išmokomis prieš žalos atlyginimo priteisimą visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Tačiau net ir tokiu atveju negali būti paneigta ieškovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine išmoka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalą atsakingo asmens) mokumą ir jo turtinę padėtį. Todėl ieškovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo našta neturi būti tokia, kad iš esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji būtų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp šių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieškovui būtų sąžiningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes.