Dirbtinis intelektas – ar Lietuva gali tapti šios srities lydere?
Dirbtinis intelektas paprastai apibūdinamas kaip sistema, kuri analizuodama savo aplinką ir priimdama sprendimus demonstruoja protingą ir sumanų elgesį. Nors daugelis dirbtinį intelektą sieja su robotais, kompiuterinėmis programomis ar automatizuotomis mašinomis, ši technologija apima daug daugiau ir yra vis dažniau naudojama tiek versle, tiek viešajame sektoriuje. Apie Lietuvos perspektyvas ir galimybes tapti dirbtinio intelekto šalimi diskutavo garsūs ekspertai konferencijoje „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“.
Konferenciją pradėjo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijaus Sinkevičiaus pabrėždamas, kad dirbtinio intelekto vystymas ir pritaikymas yra puiki galimybė Lietuvai pirmauti ir puikiai pasirodyti technologijų srityje: „Nūdienos aktualijos rodo, kad dirbtinis intelektas ne atima darbo vietas, o padeda efektyvinti įvairius procesus, daugiau uždirbti. Maždaug 70 proc. darbuotojų kasdienybę dirbtinis intelektas gali palengvinti, supaprastinti kai kurias užduotis. Šiandien su dirbtiniu intelektu Lietuvoje dirba maždaug 40 bendrovių. Norėčiau, kad šis skaičius didėtų.”
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministro Elijaus Čivilio nuomone, pirmą kėlinį šioje srityje Lietuva jau pralaimėjo, tačiau dar ne vėlu įsivažiuoti: „Iki šiol, nors jau buvo daug mokslinių tyrimų, neužteko skaičiavimo pajėgumo arba jis buvo labai brangus, o dabar atsirado algoritmų ir įrankių, kurie yra visiems prieinami, taip pat atsirado viešų duomenų, didėja technologinis raštingumas, tad terpė dirbtiniam intelektui įsivažiuoti Lietuvoje tikrai yra.” Pasak viceministro, Lietuvoje yra 300-500 talentų, kurie dirba šioje srityje. Nors ministerija finansuoja įvairius dirbtinio intelekto projektus, rizikos kapitalo investicijos kol kas sudaro labai mažą dalį.
Projekto „Kurk Lietuvai” dalyvis Markas Mongirdas aptarė Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją. Esą ateities vizija jau paruošta, tačiau reikės pritraukti daugiau valstybinių institucijų, kad strategija būtų konkretesnė ir vieningesnė, patenkinanti visos valstybės lūkesčius. Strategijoje yra apibrėžti pagrindiniai principai ir konkretūs mechanizmai, kaip juos įgyvendinti: „Itin daug dėmesio bus skiriama žmogaus teisėms, kad jų technologijos nepažeistų. Strategijoje aptarti tokie principai, kaip viešojo sektoriaus konsultavimas dėl dirbtinio intelekto etiško reglamentavimo ir įgyvendinimo, visuomenės pasitikėjimo dirbtinio intelekto technologijomis kėlimo įstatymais ir normomis, skaidrumo ir sąžiningumo skatinimo šios technologijos naudojime.”
Pasak M. Mongirdo, pagrindinės sritys, kurias labiausiai palies dirbtinis intelektas – transportas, gamyba, žemės ūkis, sveikatos priežiūra. „Pagrindinis Lietuvos tikslas –iki 2025 metų padidinti mokslinių tyrimų finansavimą dirbtinio intelekto srityje 70 proc. Tačiau taip pat būtina moksleivius nuo mažens mokyti apie dirbtinį intelektą, kurti studijų programas šioje srityje, nuolat edukuoti darbuotojus, kad šie būtų konkurencingi ir eitų koja kojon su naujausiomis technologijomis,”– teigė jis. Beje,siekiant viešojo sektoriaus pažangos, bus sukurta platforma „GovTechLab”, kur bus skatinamas dirbtinio intelekto vystymas valstybinėse institucijose.
Vilniaus universiteto prof. Laimutis Telksnys, kuris kadaise nuspėjo mobiliųjų telefonų ateitį, taip pat pritarė, kad svarbu jaunąją kartą nuo pat mažens pratinti prie dirbtinio intelekto ir robotikos bei siūlo robotus turėti kiekvienai šalies mokyklai: „Labai gaila, kad šveitimo ir mokslo ministerija kažkaip miegojo, nesiūlė konkrečių darbų. Jau dabar turi būti parengtos konkrečios mokymo programos, susijusios su dirbtinio intelekto panaudojimu, reikia mokyti mokytojus, gebančius dirbti žmonių ir robotų bendruomenėje. Pradedant palaipsniui nuo kelių mokyklų, galiausiai reiktų skatinti moksleivių inovatyvumą naudojant robotus visose mokyklose. Tada Lietuva galės tapti Europos humanoidų sostine.”
Vytauto Didžiojo universiteto doc. Dr. Darius Amilevičiaus teigimu, dirbtinis intelektas turi būti patikimas, nešališkas, skaidrus, sąžiningas ir saugus, o technologija turi būti kurta remiantis etiniais principais, kad galėtų prisidėti prie visuomenės gerovės. Pasak jo, ES jau yra nubrėžusi kryptį, pagal kurią reikia kurti patikimą sistemą, kuria vartotojai galėtų pasitikėti: „ES jau atsižvelgia į šias problemas ir kuria teisės aktus, kuriais būtų užtikrinamas sąžiningumas ir etiškas dirbtinio intelekto naudojimas bei kūrimas. Pavyzdžiui, 2018 metais EK pasiūlė pasitikėjimo verto dirbtinio intelekto gairių projektą. Deja, kartu su kitais specialistais dėl jo pateikėme daugiau nei 500 pastabų. Teorija labai daug žadanti, tačiau žvelgiant iš praktinės panaudojimo perspektyvos, regis, kad visiškai neatsižvelgta į šios technologijos specifiką ir esmę.” Pasak mokslininko, ES nori sukurti atsvarą Kinijoje kuriamai sekimo sistemai ir pabrėžti, kad dirbtinis intelektas čia bus naudojamas žmonių gerovei, o ne kontrolei.
„Genus Al” įkūrėjas dr. Tadas Jucikas priminė, kad dirbtinis intelektas jau yra ne naujiena, tačiau jo pritaikymas versle vis dar yra epizodiškas. Nepaisant to, yra įrodymų, jog pastarasis gali suteikti naudą įvairiausiose verslo šakose, pradedant pardavimais ir paslaugomis, marketingu, baigiant finansais, informacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių sritimi. Esą skaičiuojama, kad vidutinė ekonominė grąža, investavus į dirbtinio intelekto sprendimus, siekia apie 16 proc.
Nepaisant to, Lietuvoje jau yra ne vienas verslas, savo paslaugoms ir prekėms taikantis dirbtinio intelekto technologiją. Vienas jų – „Pixevia”. Įmonės įkūrėjas Mindaugas Eglinskas pasakojo, kaip dirbtinis intelektas panaudojamas išmaniems miestams ir prekybai. Įmonė įvairioms pasaulio šalims kuria išmanaus automobilių statymo paslaugas, kai jau esamų kamerų vaizdas yra apdorojamas taip, kad klientas yra nukreipiamas į laisvas vietas. Arba įvažiavimus į prekybos centrus, nenaudojant jokios fizinės įrangos – kameromis užfiksuojamas pravažiuojantis automobilis, kurio numeriai nuskaitomi dirbtinio intelekto pagalba. Tą patį galima pritaikyti ir mokamiems keliams, o taip pat net ir parduotuvėse kameroms užfiksuojant produktus, kuriuos pasiima pirkėjas. Taip nereikia jų nei skenuoti, nei dėti į tam skirtą krepšį, nei iškrauti prie kasos. Esą tokių parduotuvių jau yra San Franciske, Sietle, Niujorke, Londone, o dar šiais metais planuojama tokią pirmą parduotuvę atidaryti ir Vilniuje.
