Lietuvos Aukščiausis Teismas pristatė 2018 metų veiklos rezultatus
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pristatė 2018 metų veiklos apžvalgą. Šalia statistinės analizės, įvairiapusės Teismo veiklų apžvalgos vyko diskusija „Teisė ir verslas“. Diskusijos metu buvo giliau pažvelgta į verslo ir teisės santykį, prisiliesta prie teisės ekonominės analizės, išgirsta ne tik apie teisėjų, bet ir apie verslo atstovų įdirbį, jų mąstymo standartus sprendžiant teisės klausimus.
Renginį pradėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus pristatė 2018 metų statistiką. Jis nurodė, kad praėjusiais metais kasacinis teismas išnagrinėjo arti tūkstančio (953) bylų. „Kalbant apie statistiką, savo darbe matome sąlyginio stabilumo tendencijas – nežymiai svyruojantis gautų ir priimtų kasacinių skundų skaičius, panašiai (vidutiniškai po 5 procentus daugiau) išnagrinėta baudžiamųjų ir civilinių bylų“, – pažymėjo Teismo pirmininkas. 2018 metais Aukščiausiajame Teisme priimta nagrinėti apie 55 procentai baudžiamosiose bylose ir 24 procentai civilinėse bylose paduotų kasacinių skundų. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, paliekama nepakeista apie 41 procentas sprendimų civilinėse bylose, baudžiamosiose bylose šis skaičius siekia 66 procentus.
Aptariant šių dienų aktualijas, pabrėžta, kad teismų nepriklausomumo principas, kuris visada buvo suprantamas ne kaip privilegija, o kaip didžiulė atsakomybė, šiuo metu įgyja dar didesnę prasmę. Pasak kasacinio teismo vadovo, būtent tokiam nepriklausomumui ginti būtinas visų konstitucinių valdžių susitelkimas, pagalba išsaugant teisėjo profesijos prestižą, užtikrinant, kad į teismus ateinantys dirbti žmonės būtų vedami vien profesinio pašaukimo.
Pasisakydamas apie kasacinės praktikos sisteminimą ir sklaidą, Teismo pirmininkas pažymėjo, kad teismų veikloje informacija yra ir pagrindinis darbo įrankis, ir pagrindinis produktas. Kuo platesnis, išsamesnis ir operatyvesnis informavimas apie kasacinę praktiką – vienas svarbiausių kasacinio teismo tikslų. Paties Teismo pastangomis sukurta ir visiems teismams prieinama elektroninė teisės aiškinimo taisyklių duomenų paieškos bazė yra atnaujinama ir toliau plėtojama. Pranešimų visuomenei ir teisėjų komentarų forma visuomenė operatyviai informuojama apie aktualiausias išnagrinėtas bylas, o teisinė bendruomenė kas mėnesį gauna susistemintos svarbiausios Teismo praktikos santraukas.
Diskusijos metu Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, atkreipė dėmesį į tai, kad verslas nori jausti, jog teisingumas yra vienodas visiems. „Jei įmonės kreipiasi į teismą, ypač kai iškyla klausimų dėl mokumo, norima, kad teismas vyktų efektyviai. Nes ekonominiai, finansiniai dalykai įmonei yra labai svarbūs, tad jei įsisukama į teismus, verslas sustoja egzistuoti“, – nurodė R. Dargis.
Pasak Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, „teismui, formuojančiam teismų praktiką, svarbu, kad žinia, kurią bandome perduoti per savo nutartis, būtų taip pat suvokta adekvačiai ir verslo. Kasacinis teismas siekia formuoti teismų praktiką taip, kad sprendžiant verslo ginčus prioritetas būtų teikiamas teisėtumui, o ne trumpalaikei ekonominei naudai“.
Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, akcentavo, kad šios diskusijos metu reikėtų iškelti platesnį klausimą – kaip visuomenė mato teisėją. „Mano manymu, žurnalistų, kaip ir teisėjų, misija – tarnauti visuomenei, tad teisėjo profesiją reikėtų padaryti labiau suprantamą žmogui; pasistengus paversti teismų priimamus sprendimus į žmonių kalbą, galbūt būtų mažiau visuomenės vertinimų, kad „tas geras, tas blogas“, – mintimis dalijosi R. Barysas.
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra pasikeitusi verslininko sąvoka. „Pasaulyje niekas nebevartoja sąvokos „verslininkas“, o kalba apie „verslo administruotoją“ – verslo kūrėją. Akivaizdu, kad verslo santykiai yra įgavę kitokį formatą – verslo sandoriai sudėtingėja, įgauna tarptautinį pobūdį. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pasakęs, kad ūkinė laisvė nėra absoliuti. Asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų. Baudžiamoji politika (tiek baudžiamosios teisėkūros, tiek ir teismų jurisprudencijos aspektu) ūkinės veiklos bei verslo santykių srityje turi būti itin gerai apgalvota ir suderinta. Pastaraisiais metais Lietuvoje gana dažnai ūkiniai ir komerciniai teisiniai santykiai nepagrįstai sprendžiami taikant baudžiamosios teisės normas. Tiek tarp mokslininkų, tiek ir tarp praktikų nuolat kalbama apie verslo baudžiamąją teisę, kai verslininkai tarpusavio konfliktus ar konfliktus su konkurentais linkę spręsti pasitelkdami baudžiamąjį procesą. Iš tikrųjų daugeliu atvejų matyti, kad tokie santykiai yra grindžiami civilinės teisės normomis, tačiau ieškoma kraštutinių sprendimo būdų, pasitelkiant baudžiamąjį procesą“, – apie besikeičiančius verslininkų konfliktų sprendimo būdus kalbėjo A. Gutauskas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Metinį pranešimą 2018“ galima rasti čia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
