Universitetai

Teisės mokslo pavasaris 2019: nuo bendrovių pertvarkymo ir suši sukėjų įdarbinimo

Vasario 4 dieną VU Teisės fakultete pavasario semestras tradiciškai prasidėjo “Teisės mokslo pavasario” renginiu. Šiais metais konferencija buvo skirta privatinės teisės tarptautiniams aspektams: bendrovių teisei, užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui Lietuvoje bei civilinio proceso klausimams, susijusiems su laikinąja apsauga.

Pirmoje konferencijos dalyje buvo aptartos naujovės Europos Sąjungos bendrovių teisėje. VU Teisės fakulteto doc. dr. Lina Mikalonienė aptarė naujausias ES iniciatyvas dėl Europinių bendrovių pertvarkymo, nurodė iniciatyvų privalumus bei trūkumus. Partnerystės docentas Gintautas Bartkus pristatė bendrovių grupių problematiką, bendrovių grupės intereso pripažinimo svarbą. Pagaliau doc. dr. Paulius Miliauskas aptarė dabartiniame LR akcinių bendrovių įstatyme nustatytas akcijų rūšis ir klases.

Pavyzdžiui, Gintautas Bartkus teigė, kad bendra tendencija Europoje yra pakankamai akivaizdi – tiek praktika, tiek doktrina linkusi pripažinti bendrovės grupės intereso prioritetą ir leisti motininei bendrovei duoti privalomą nurodymą dukteriniai bendrovei. Lietuva priskirtina prie tų kelių ES valstybių narių, kuriose pozicija (įstatymų leidyboje ar teismų praktikoje) dar nėra išreikšta. Su visu pranešimu šiuo klausimu galima susipažinti čia.

Antroji renginio dalis buvo skirta laikinųjų apsaugos priemonių klausimams civiliniame procese. VU TF Privatinės teisės katedros vedėjas profesorius Vytautas Nekrošius kritikavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad civilinėse bylose dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikoma civilinė atsakomybė be kaltės. Iš kitos pusės džiaugėsi, kad šiose bylose atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė dr. Egidija Tamošiūnienė aptarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose su tarptautiniu elementu. Atkreipė dėmesį, kad Reglamente Briuselis Ibis šiam klausimui yra skirtas tik vienas straipsnis ir viena pastraipa preambulėje. Tad svarbus dėmesys tenka teismų praktikai, ypač ES Teisingumo Teismui. Vis dar dėl savo griežtų taisyklių retai taikomas Reglamentas Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo procedūra. Iki šiol Lietuvoje buvo pateikti tik 48 prašymai ir dauguma jų buvo atmesti. Abu pranešėjai atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje teismuose paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui (ex parte), tačiau vadovaujantis EŽTK 6 straipsniu ir EŽTT praktiką tokie atvejai vis dėlto turėtų būti tik išimtis.

Advokatė ir arbitrė Vilija Vaitkutė – Pavan kalbėjo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arbitraže ir teigė, kad verčiau prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne arbitražo teismo, kai jas reikia taikyti prieš trečiąjį asmenį, kuris nėra arbitražo bylos šalimi, taip pat, kai nutartį reikia vykdyti skubiai ar norima taikyti ne komercinio arbitražo įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Paskutinė konferencijos dalis buvo skirta daug problemų praktikoje keliančiai temai – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo galimybėms Lietuvoje. VU TF dekanas profesorius Tomas Davulis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Milda Vainienė bei advokatas dr. Tomas Bagdanskis pripažino, kad tai labai problematinė tema ir joje yra nemažai politikos, teisinis reglamentavimas dažnai kinta ir dėl to nematyti sistemos šiuo klausimu. Teisėja teigė, kad teismai siekia suformuoti protingas teisės aiškinimo taisykles ir aptarė aktualiausią ir naujausią teismų praktiką įvairiais užsieniečių įdarbinimo klausimais. Pavyzdžiui, LVAT 2018 m. gruodžio 12 dienos nutartį ar šių metų sausio 9 dienos nutartį.

Tomas Davulis atkreipė dėmesį, kad ES teisė irgi reglamentuoja užsieniečių įdarbinimą tam tikra apimtimi, tačiau laikinąjį įdarbinimą reglamentuoja valstybės narės savarankiškai. Svarbu, kad  iš principo negalima uždrausti atvykti į Lietuvą dirbti trečiųjų šalių piliečiams, jei jie dirba legaliai kitoje ES valstybėje narėje. Tad gaunasi kurioziška situacija, kad, pavyzdžiui, suši sukėjai įdarbinami Latvijoje, dirba Lietuvoje, tačiau mokesčiai vis vien mokami Latvijoje. Be to, profesorius minėjo, kad nemažai problemų kelianti darbo kodekso 215 straipsnio 3 dalis turėtų būti taisoma ir siaurinama, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje ES valstybėje narėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje narėje.

Dr. Tomas Bagdanskis teigė, kad jam dirbant advokatu sunku prognozuoti ir konkrečiai patarti klientui, kuris siekia įdarbinti trečiosios šalies pilietį. Be to, taisyklės dar griežtės nuo šių metų kovo 1 dienos. Pavyzdžiui, įtvirtinama, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Raktažodžiai
Close
Close