Tarptautinės teisės normų nesilaikymas – pagrindinė grėsmė Europos demokratiniam saugumui

Ambasadorė L. Jurevičienė savo kalboje pažymėjo, kad Europoje prastėja demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir teisės viršenybės padėtis: kai kuriose Europos Tarybos šalyse žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai yra persekiojami ir netgi nužudomi dėl savo veiklos, o Europos žmogaus teisių konvencija yra kvestionuojama. Lietuvos vardu buvo pažymėta, kad visos ET valstybės narės privalo įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus bei reaguoti į vykdomus žmogaus teisių pažeidimus. Taip pat buvo išsakytas raginimas Europos Taryboje įkurti žmogaus teisių gynėjų saugumo platformą, kuri padėtų kovoti su išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus nebaudžiamumu.

Delegacijos vadovė savo kalboje akcentavo, kad pagrindinė grėsmė demokratiniam saugumui Europoje yra tarptautinės teisės normų nesilaikymas ir kitų valstybių teritorinio vientisumo bei suvereniteto pažeidimas. Lietuva pabrėžė, kad Europos Taryba privalo išlaikyti principingą poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomos aneksijos politikos ir agresijos kitų valstybių atžvilgiu bei nenusileisti Rusijos vykdomam finansiniam šantažui prieš Europos Tarybą. Lietuvos vardu buvo išreikštas susirūpinimas, kad nėra ginamos konfliktų zonų gyventojų teisės ir išsakytas raginimas užtikrinti visapusišką Europos Tarybos monitoringo mechanizmų prieigą į okupuotą Krymą ir Gruzijos regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją.

Europos Taryba yra regioninė tarpvyriausybinė organizacija, vienijanti 47 Europos šalis. 2018 m. lapkričio-gegužės mėn. Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkavo Danija. Po Danijos pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui šešiems mėnesiams perims Kroatija. 2018 m. Lietuva mini įstojimo į Europos Tarybos 25 metų sukaktį.

Informacija paimta iš oficialios LR užsienio reikalų ministerijos svetainės