Europos Komisijos dėmesys – pranešėjų apsaugos užtikrinimui
Praėjus beveik penkeriems metams po pirmojo Europos Parlamento reikalavimo, Europos Komisija pasiūlė įstatymų projektą, užtikrinantį patikimesnę pranešėjų (angl. whistle-blower) apsaugą ES nepriklausomai nuo jų darbo vietos ir specialybės.
Visuomenės spaudimas ir skandalai
2014 m. Europos žiniasklaidos priemonės atskleidė, jog Liuksemburgo įmonėse masiškai vengiama mokesčių. Tokia informacija pasidalino Antoine Deltour, buvęs kompanijos PriceWaterHouseCoopers darbuotojas, kuriam dėl šio veiksmo teko ne tik atsidurti kalėjime, bet ir išleisti daugiau nei 60 000 eur. gynybai. Po šių įvykių ES buvo ypač atkreiptas dėmesys į būtiną tokių asmenų apsaugos užtikrinimą.
Europos Parlamento Žalieji įstatymų projektą pasiūlė dar 2016 m. viduryje. Visuomenės spaudimas, masinius įstatymų pažeidimus atskleidę Panama Papers ir Cambridge Analytica skandalai taip pat paskatino susimastyti apie nacionalinius įstatymus, galinčius apsaugoti pranešėjus.
Tik Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Slovakija, Švedija ir Jungtinė Karalystė turi visuotinius įstatymus, užtikrinančius tokių asmenų apsaugą. Pavyzdžiui, Kipre ir Latvijoje nėra jokių taisyklių dėl pranešėjų apsaugos, o 17 kitų ES valstybių teikia tik dalinę apsaugą.
Primename, kad Lietuvoje šių metų pradžioje priimtas Pranešėjų apsaugos įstatymas, kuris įsigalios 2019 metais. Įstatymasnustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat skatinimo ir pagalbos priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Spragų užpildymas
ES teisės aktas bandys užtikrinti apsaugą praktikantams, į darbo pokalbius einantiems žmonėms, rangovams bei apims visas sritis nuo aplinkos apsaugos iki mokesčių vengimo. Darbuotojo teisės nėra įtrauktos, nes baiminamasi, jog įstatymo patvirtinimas bus atidėtas dėl nuomonės, jog nacionalinių įstatymų šioje srityje pakanka.
Pasiūlyme nustatytas pakopinis požiūris į piktnaudžiavimo atvejus, pirmiausia reikalaujama, kad skundas būtų perduotas vidaus kanalams, tada nacionalinėms valdžios institucijoms ir žiniasklaidai. Visos įmonės, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. eurų, turės nustatyti vidaus tvarką, skirtą pranešėjų ataskaitoms tvarkyti. Vietos valdžia, turinti 10 000 ar daugiau gyventojų taip pat turės bendradarbiauti ir užtikrinti tokių asmenų konfidencialumą.
EK Teisingumo Komisarė Vera Jourova pabrėžia, jog tokie pakeitimai skatins žmones prabilti susidūrus su įstatymų pažeidimais ir nesijausti bejėgiais prieš didžiules įmones. EP narys Benedek Javor atkreipia dėmesį, jog pranešėjai yra herojai, padedantys atskleisti visuotinius nusikaltimus, auginantys visuomenės pasitikėjimą ir padedantys užtikrinti teisingumą, todėl privalo būti apsaugoti, o ne kriminalizuojami.
