Svarbiausi klausimai išplėstinės kolegijos sprendimo belaukiant

Jau šią savaitę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbs sprendimą  taip vadinamojoje čekučių byloje. Pats bylos perdavimas išplėstinei septynių teisėjų kolegijai sufleruoja, kad LAT nėra iki galo patenkintas nuosprendžiu pirmoje šios kategorijos (Mindaugo Sinkevičiaus) byloje, todėl formuluos naują praktiką.

Galima apgailestauti, kad LAT tokiam svarbiam sprendimui pasirinko bylą, kurioje pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose gynybos pozicija buvo ir gana bravūriška, tačiau kai kuriuos reikšmingus klausimus palietė. Ar tai bus paskutinė išplėstinė kolegija šio srauto bylose priklausys nuo to ar kolegija atsakys į keletą būtent šios kategorijos bylose reikšmingų klausimų: ar įstatymų leidėjas de facto panaikino pačios veikos (nemaišyti su nusikalstama veika) pavojingumą, ar neprieštarauja Konstitucijai teisinis reguliavimas nugrūdęs tvarką, kurios pažeidimu kaltinami savivaldybių tarybų nariai į savivaldybių reglamentus (išskyrus Kauno miestą, kur šis klausimas reglamentu ir nebuvo sureguliuotas).

Įstatymų leidėjo priimta savivaldybių tarybų narių atlyginimo reforma padarė veikas nepavojingomis

Baudžiamojo kodekso 36 straipsnyje įtvirtinti  du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: vienu atveju asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga, kitu atveju asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.

LAT yra nurodęs, kad asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinėms, ūkio ar kitoms reformoms. Šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos. Taip pat galimi atvejai, kai dėl pasikeitusių aplinkybių veika netenka pavojingumo, tačiau įstatymų leidėjas nespėja suderinti atitinkamų BK nuostatų dėl tokios veikos nebaudžiamumo. Tokiu atveju šį klausimą gali išspręsti bylą nagrinėjantis teismas.

Padarytos veikos pavojingumo išnykimas – susidaro praėjus tam tikram laikui po nusikalstamos veikos padarymo, kai paaiškėja tam tikros aplinkybės ar sąlygos, kurios neegzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis dėlto šių aplinkybių (sąlygų) atsiradimo faktas pats savaime nelemia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pagal BK padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas kaip nusikalstamos nesikeičia. Kiekvieną atskirą situaciją teismas įvertina ad hoc (tuo konkrečiu metu) pagal BK 36 straipsnio nuostatas ir priima atitinkamą sprendimą.

2023 06 13 įstatymu Nr. XIV-2053 pakeista Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio redakcija, ir nuo 2023 m. liepos 1 d. savivaldybės tarybos nariams už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama) nepriklausomai nuo pateikiamų ar ne kvitų, ataskaitų ir sąskaitų. Savivaldybės tarybos nariams yra tiesiog sumokami pinigai be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o ir pačios išlaidos atliekant tarybos nario funkcijas nebeturi jokios teisinės reikšmės. Eiliniams savivaldybės tarybos nariams nustatytas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Vidutinio dydžio savivaldybės tarybos nariui tai reiškia apie 1100 eurų atlyginimą, ir tai yra kartais didesnis atlyginimas, nei buvo mokamos kompensacijos 2019-2023 m. kadencijos tarybos nariams (kasmet indeksuojamas, bet taip ir nepasiekė 500 eurų).

Taigi, savivaldybių tarybų nariai gauna gerokai didesnį atlyginimą, be jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo. O būtent išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarkos (kur tokia buvo) pažeidimai ir yra šios kategorijos bylų esmė ir ašis.

Taigi, akivaizdu, kad išlaidas pateisinančių dokumentų pateikimas, galimi tokio pateikimo pažeidimai tapo nebereikšmingi, nes pačios savivaldybių tarybų narių išlaidos tapo teisiškai nereikšmingomis. Sekant LAT suformuotus kriterijus – įstatymų leidėjas reformavo savivaldybių tarybų narių atlyginimo politiką ir principus. Reformą priėmė įstatymų leidėjas, šios aplinkybės nėra susijusios su dabar persekiojamais ankstesnės savivaldybių tarybų nariais (reforma priimta praėjusios kadencijos Seime). Aplinkybės pasikeitė neindividualiai, jos palietė visos šalies savivaldybių tarybų narius.

Taigi, LAT spręs dėl tokių norminių aktų pažeidimų (Vietos savivaldos įstatymo, kiekvienos savivaldybės Reglamento), kurie nebėra reikšmingi, nei svarbūs. Esant dabartiniam reguliavimui, veikos, dėl kurios persekiojami 2019-2023 m. savivaldybių tarybų nariai  paprasčiausiai nebeįmanoma padaryti, nors tarybos nariams, kurie pareigas atliekas nuo 2023 metų išmokama du tris kartus daugiau pinigų (ši pastaba atliepia į prokurorų rūpestį dėl viešų pinigų).

Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, teismas turėtų kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti bylos aplinkybes ir spręsti dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Reikia pažymėti, kad jau pirmajame sprendime LAT pasigedo veikos pavojingumo būdingo baudžiamajai atsakomybei, kitose bylose, tačiau nevertino ar aplinkybės nepasikeitė taip, kad visų 2019-2023 tarybų narių, veiksmai, kuriais jie siekė gauti išlaidų kompensavimui.

Ar LAT liks abejingas atsakomybės segmentacijai?

2019-2023 metų savivaldybių tarybų nariai šio srauto bylose persekiojami dėl tose savivaldybėse galiojusių Reglamentų pažeidimų.

Tai sąlygojo tuo metu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo redakcija, numačiusi, kad tarybos nario išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime nurodė, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti ir savivaldybės tarybos nario, darbo organizavimo teisinį reguliavimą, ir darbo apmokėjimo sistemą.

Tai reiškia, kad svarbiausi savivaldybės tarybos veiklos ir jos organizavimo klausimai turi būti reglamentuoti įstatymu, o ne kaip tai buvo padaryta 2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 bei 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcijose įtvirtinant blanketinę teisės normą ir konkrečios elgesio taisyklės nukreipiant ieškoti ne įstatyme, o kitos, gerokai žemesnės teisės aktų hierarchinėje sistemoje rūšies teisės akte – savivaldybės reglamente.

Šis klausimas svarbus ir dėl galimo asmenų lygybės įstatymui pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

Dėl Vietos savivaldos įstatyme nenumatyto atsiskaitymo už gautas išlaidas tvarkos, tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinio sąrašo neįtvirtinimo,  skirtingo šių klausimų reglamentavimo reglamentuose (kai kurios savivaldybės šių reglamentų nėra patvirtinusios), 2019-2023 m. kadencijos savivaldybių tarybų nariai  asmenys, tuo pačiu (ir beveik tapačiu) laikotarpiu buvę valstybės tarnautojais (valstybės politikais), tariamai suklastoję dokumentus, kuriuose atsiskaitoma už gautas išmokas, įtvirtinę šiuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas transporto, telefono ir interneto ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla ar dalį patirtų padidintų išlaidų, nesusijusių su tarybos nario veikla, ir juos pateikę  savivaldybių administracijoms apmokėjimui, sulaukė skirtingos teisinės atsakomybės. Vieni jų pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose ir sprendimai įsiteisėję, antriems baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (pirmasis LAT sprendimas), iš trečių aptariamais veiksmais padarytą turtinę žalą siekiama prisiteisti ne baudžiamajame, o civiliniuose procesuose. Galiausiai ketvirtajai tos pačios kadencijos savivaldybių tarybų narių grupei ikiteisminis tyrimas net nebuvo pradėtas – Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams (nes nebuvo atitinkamo detalaus reguliavimo reglamente).

Todėl visiškai pagrįstai kyla klausimas ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos pagal kurias išmokų, skiriamų tarybos nariams dydis, atsiskaitymo tvarka, tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Ko gero, tik bendro paveikslo matymas lems ar laukiamas išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas palies visus atliekamus tyrimus ir vykstančius teismo procesus šio srauto bylose, ar bus aktualus tik konkrečioje byloje.

Tekstą parengė Giedrius Danėlius, advokatų kontoros NOOR partneris, advokatas