K. Povylius. Kaip Konstituciniam Teismui pašalinti abejones dėl kandidato atitikties Konstitucinio Teismo teisėjo reikalavimams iki jam pradedant eiti teisėjo pareigas?

Šįkart kandidatų į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucinis Teismas) teisėjus skyrimo procesas pritraukė daug dėmesio dėl vieno iš siūlytų kandidatų – Juliaus Sabatausko. Viena iš šį dėmesį lėmusių aplinkybių yra abejonės, ar Sabatauskas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucija) numatytus Konstitucinio Teismo teisėjui keliamus reikalavimus.[1] Šie nuogąstavimai lėmė ne tik diskusijas, bet ir realius teisinius veiksmus – grupė Seimo narių kreipėsi į administracinį teismą, prašydami panaikinti Seimo pirmininko teikimą Seimui skirti Sabatauską teisėju ir stabdyti pradėtą jo skyrimo į teisėjus procedūrą.[2] Nepaisant šių aplinkybių, Seimas 2025 m. spalio 21 d. nutarimu paskyrė Sabatauską Konstitucinio Teismo teisėju.[3]

Jeigu kol kas visuomenėje daugiau dėmesio susilaukia šio klausimo esmė, t. y., ar Sabatauskas atitinka Konstitucinio Teismo teisėjo reikalavimus, šio komentaro objektas yra kitas, taip pat svarbus klausimas – kaip užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas dėl Sabatausko atitikties reikalavimams pasisakytų dar iki jam pradedant eiti teisėjo pareigas? Abejonės Sabatausko atitiktimi šiems reikalavimams tuo pačiu reikštų ir abejones konstitucines bylas nagrinėjančio Konstitucinio Teismo sudėties, kurioje būtų Sabatauskas, teisėtumu. Netolimas Lenkijos pavyzdys rodo, kad kvestionuotinos sudėties Konstitucinio Teismo veikimas gali iššaukti rimtą politinę krizę[4] ir lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (Konvencija) pažeidimą.[5]

Reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės

Pagal Konstituciją, kas trejus metus Konstitucinį Teismą atnaujinant trečdaliu, vieną iš kandidatų Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas (103 str. 1-2 d.). Šiuo atveju Seimas 2025 m. spalio 21 d. nutarimu paskyrė Sabatauską Konstitucinio Teismo teisėju. Nutarimo įsigaliojimo data – 2025 m. kovo 19 d., t. y., būtent nuo tada prasidėtų Sabatausko kaip teisėjo įgaliojimai. Seimo nutarimo atžvilgiu galioja teisėtumo prezumpcija –  nutarimas laikomas teisėtu, kol nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.[6] Tai reiškia, kad net jei, vertinant hipotetiškai, Sabatauskas iš tiesų neatitinka Konstitucinio Teismo teisėjui keliamų reikalavimų, dėl Seimo nutarimo teisėtumo prezumpcijos šiuo metu laikytina, kad Sabatauskas šiuos reikalavimus atitinka. Todėl atėjus Sabatausko kaip teisėjo įgaliojimų pradžios laikui, jam nebūtų teisinių kliūčių eiti šias pareigas.

Trumpai primenant abejones dėl Sabatausko atitikties reikalavimams, keliamas klausimas, ar Sabatauskas atitinka Konstitucijos 103 str. 4 d. įtvirtintą profesinės patirties sąlygą, t. y., ar jis turi „ne mažesnį kaip 10 metų teisinio […] darbo pagal teisininko specialybę stažą.“ Sabatauskas ir jį palaikantys teigia, kad jis šį reikalavimą atitinka, kadangi Sabatauskas daugiau nei 10 metų yra dirbęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tuo tarpu konstitucinės teisės ekspertai, pavyzdžiui, Egidijus Kūris, teigia, kad toks darbas neatitinka Konstitucijos 103 str. 4 d. numatyto teisinio darbo stažo reikalavimo.[7] Kitaip tariant, dėl Sabatausko atitikties reikalavimams yra kilęs rimtas klausimas.

Problema – kaip užtikrinti, kad konstitucines bylas nagrinėtų tik toks teismas, dėl kurio sudėties teisėtumo visos abejonės būtų galutinai išsklaidytos?

Sabatauską paskyrus Konstitucinio Teismo teisėju, klausimo dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems Konstitucinio Teismo teisėjo reikalavimams svarba išlieka, kadangi šio paskyrimo teisėtumą galima patikrinti Konstituciniame Teisme ginčijant Seimo nutarimą. Tačiau tokia a posteriori patikra kelia papildomų iššūkių.

Pagrindinė problema yra, kaip užtikrinti, kad Sabatauskui pradėjus eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, nebebūtų abejonių dėl jo atitikties Konstitucinio Teismo teisėjui keliamiems reikalavimams, t. y., ar Sabatauskas turi 10 metų teisinio darbo stažą. Kitaip kiltų rimtas klausimas dėl Konstitucinio Teismo, kurio sudėtyje dalyvautų Sabatauskas, veiklos (priimamų aktų) teisėtumo ir, savo ruožtu, pasitikėjimo Konstituciniu Teismu. Jei Konstituciniam Teismui su Sabatausku sudėtyje priėmus sprendimus paaiškėtų, kad Sabatauskas neatitinka Konstitucijoje keliamų reikalavimų, kiltų rimtų teisinių klausimų dėl šių sprendimų teisėtumo.

Nors šių aktų galiojimo teisėtumo problemos formaliai būtų galima išvengti teigiant, kad Seimo nutarimas netenka galios tik nuo atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo (Konstitucijos 107 str. 1 d.), todėl iki šio nutarimo priimti Konstitucinio Teismo sprendimai dalyvaujant Sabatauskui yra teisėti, tačiau ši taisyklė dėl teismo sprendimų galiojimo tik į ateitį nėra absoliuti. Gali būti konstituciškai pagrindžiamų šios bendrosios taisyklės išimčių, kai teismo sprendimų galia gali būti nukreipiama ir į praeitį.[8] Viena iš tokių išimčių –  kai ginčijamas teisės aktas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir iš esmės paneigia pamatines konstitucines vertybes, tokias kaip Lietuvos valstybės nepriklausomybę, demokratiją, respubliką ar prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį.[9] Palyginimui, civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose procesuose neteisėtos sudėties teismo priimtas sprendimas yra absoliutus tokio sprendimo negaliojimo pagrindas.[10] Analogiškos nuostatos dėl Konstitucinio Teismo sprendimų nėra. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pripažinęs, kad pažeidimai teisėjų paskyrimo procedūros metu gali pažeisti Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą teisę į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“.[11] Būtent tokią išvadą EŽTT padarė ir byloje dėl aptarto Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjų paskyrimo.[12] Tad keltinas klausimas, ar Seimo nutarimas, kuriuo asmuo paskiriamas Konstitucinio Teismo teisėju, nors neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų, nepažeidžia konstitucinės vertybės, kuri yra pamatinė, t. y., kad Konstitucinį Teismą sudarytų tik tokie teisėjai, kurie atitinka Konstitucijoje jiems keliamus reikalavimus.

Užsienio šalių, pavyzdžiui, Lenkijos patirtis rodo, kad kvestionuotinos Konstitucinio Teismo sudėties veikimas gali sukelti itin rimtą politinę krizę, kuomet kitos valdžios šakos tokio teismo sprendimus tiesiog ignoruoja.[13] Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas 2025 m. pirmojoje pusėje taip pat laikinai sustabdė dviejų laikinojo prezidento kandidatų į Konstitucinį Teismą teikimų galiojimą motyvuodamas Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų su šiais kvestionuotinais kandidatais sudėtyje, neteisėtumo grėsme.[14]

Siekiant išvengti aptariamos problemos susiformavimo, remiantis aktualiu Lietuvoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir pavyzdžiais iš užsienio teismų praktikos, šiame komentare pateikiami konkretūs galimi pasiūlymai, kaip aptartų rizikų šiuo atveju būtų galima išvengti.

Aktualus teisinis reglamentavimas

Tikėtina, kad Sabatausko atitiktį Konstitucijoje numatytiems Konstitucinio Teismo teisėjo reikalavimams patikrins pats Konstitucinis Teismas, kuomet į jį Seimo narių grupė kreipsis su prašymu ištirti Seimo nutarimo skirti Kandidatą teisėju teisėtumą.

Tokioje byloje Konstituciniam Teismui teisės aktai tiesiogiai prima facie nesuteikia galimybių taikyti laikinąją apsaugą, pavyzdžiui, sustabdyti Seimo nutarimo galiojimą ar Sabatausko kaip Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimus tol, kol bus nagrinėjama byla. Konstitucinis Teismas turi teisę taikyti laikinąją apsaugą tik vienu siauru ir šiuo atveju neaktualiu atveju – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą individualių konstitucinių skundų bylose (Konstitucinio Teismo įstatymo 67² str.). Teoriškai, Seimo nutarimo galiojimo stabdymas galimas dėl šio nutarimo teisėtumo patikros į Konstitucinį Teismą pasikreipus pačiam Seimui in corpore (Konstitucijos 106 str. 5 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tas pats Seimas bus ką tik šį nutarimą priėmęs, tokio kreipimosi tikimybė iš esmės yra artima nuliui. Todėl šiuo atveju teisinis reguliavimas tiesiogiai nesuteikia jokių veiksmingų priemonių nei Konstituciniam Teismui, nei kitoms valdžios šakoms sustabdyti Seimo nutarimo ar Sabatausko kaip Konstitucinio Teismo teisėjų įgaliojimų.

Lenkijos pavyzdys – sustabdytas kandidatų skyrimo į Konstitucinio Tribunolo teisėjus procesas siekiant išvengti konstitucinės krizės ir ESTT bei EŽTT pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

Lyginamuoju požiūriu, aptariama problema Lietuvoje nėra unikali. Panaši, tik žymiai rimtesnė buvo kilusi ir Lenkijoje, nuo kurios ir prasidėjo iki šol Lenkijoje besitęsianti konstitucinė krizė, susijusi su teismine valdžia. Tuomet tarp naujai išrinktos ir buvusios Lenkijos Seimo valdančiųjų daugumų kilo ginčas dėl penkių (5) kandidatų į Lenkijos Konstitucinio Tribunolo teisėjus paskyrimo teisėtumo.[15] Byloje, kurioje buvo sprendžiamas šis klausimas, Tribunolas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nurodė Seimui susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų siekiama paskirti teisėjus į Tribunolą, tol, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, motyvuodamas siekiu išvengti konstitucinės krizės.[16] Šią priemonę Tribunolas pritaikė nepaisant to, kad, panašiai kaip Lietuvoje, teisinis reguliavimas Tribunolui tiesiogiai nenumato įgaliojimų taikyti laikinąją apsaugą tokiais atvejais ir, dar daugiau, netgi nepaisydamas savo paties ankstesnių priešingų išaiškinimų dėl tokių įgaliojimų neturėjimo.[17] Kitaip tariant, kai pavojus kilo pačiam Tribunolui, šis jau „atrado“ teisinį pagrindą taikyti laikinąją apsaugą. Tribunolas dėl konstitucinės krizės grėsmės buvo teisus – tuometinė valdžia ignoravo aptartas laikinąsias apsaugos priemones ir vis tiek paskyrė kvestionuotus teisėjus[18], o konstitucinė krizė Lenkijoje tęsiasi iki šiol, be kita ko, kaip aptarta, dabartinei valdžiai ignoruojant aptartos, jų požiūriu neteisėtos Tribunolo sudėties sprendimus.

Šios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo vienintelės Lenkijos konstitucinės krizės kontekste. Tokias ypač plačiai Lenkijos teisinio reguliavimo ir sprendimų, priimtų konkrečių teisėjų atžvilgiu, taikė tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), tiek EŽTT. Pavyzdžiui, ESTT nurodė Lenkijai laikinai sustabdyti atitinkamą su teismų sistemos reformomis susijusį teisinį reguliavimą[19], o EŽTT – stabdyti sprendimus dėl konkrečių teisėjų perkėlimo į kitas pareigas.[20] Esminis tokių priemonių taikymo motyvas buvo siekis išvengti neatitaisomos žalos ES teisinei tvarkai ar Konvencijos sistemai.[21]

Latvijos pavyzdys – pareiga užtikrinti Konstitucinio Teismo sprendimo veiksmingumą tenka kitoms valdžios šakoms

Nors ne teisėjų skyrimo kontekste, tačiau ir Latvijos Konstitucinis Teismas yra sprendęs klausimą ar, nepaisant tiesioginio teisinio pagrindo nebuvimo, jis turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo nagrinėjamose bylose.[22] Pavyzdžiui, yra sprendęs dėl laikino teisėkūros proceso (tarptautinės sutarties ratifikavimo)[23] ir referendumo stabdymo.[24] Pirmojoje byloje išaiškino, kad tokių įgaliojimų neturi (negali kištis į teisėkūros procesą) ir, kad jo sprendimų veiksmingumas priklauso nuo kitų valdžios šakų, o antrojoje pateikė dviprasmišką (neaiškią) poziciją[25], taip tarsi pasilikdamas galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo nagrinėjamose bylose ateityje.

Tarptautinių teismų pavyzdys – teismai turi teisę taikyti laikinąją apsaugą nepaisant tiesioginio teisinio pagrindo trūkumo

Panašiai kaip Lenkijos Konstitucinio Tribunolo ir Latvijos Konstitucinio Teismo atvejais, Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), EŽTT ir ESTT savo praktikoje irgi buvo susidūrę su laikinosios apsaugos nesant tam tiesioginio teisinio pagrindo taikymo problema. Nepaisant teisinio pagrindo trūkumo, visi šie trys teismai atitinkamas galias taikyti laikinąją apsaugą kildino iš bendresnio pobūdžio teisės normų. TTT byloje LaGrande (2001) išaiškino, kad jo nurodomos laikinosios apsaugos priemonės valstybėms yra privalomos[26], tą patį byloje Mamatkulov ir Askarov prieš Turkiją (2005) apie savo įgaliojimus pasakė EŽTT[27], o ESTT bylų serijoje Factortame (1990)[28], Zuckerfabrik (1991)[29] ir Atlanta (1995)[30] išplėtė nacionalinių teismų įgaliojimus taikyti laikinąją apsaugą ES teisės bylose.

Kitų jurisdikcijų (konstitucinių) teismų pavyzdys – platūs (konstitucinių) teismų įgaliojimai taikyti laikinąją apsaugą

Žvelgiant Europos mastu lyginamuoju požiūriu, priešingai nei Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos konstituciniai teismai, nemaža dalis kitų Europos valstybių konstitucinių teismų turi tiesiogiai teisės aktuose įtvirtintus plačius įgaliojimus taikyti laikinąją apsaugą. Pavyzdžiui, Vokietijos[31], Slovakijos[32], Italijos[33], Slovėnijos[34], Belgijos[35] teismai. Iš esmės panašius plačius įgaliojimus turi ESTT.[36] Trumpai apibendrinant, tokių įgaliojimų motyvas – tai yra priemonė užtikrinti, kad konstituciniai teismai galėtų priimti ne formalius (deklaratyvius), bet realų teisingumą užtikrinančius teismų sprendimus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – prevenciškai išvengti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos privačiam ar viešajam interesui, kuriuos galėtų sukelti aktas, vėliau pripažintas neteisėtu.

Žvelgiant plačiau už Europos ribų, paminėtinas pirmoje šių metų pusėje Pietų Korėjoje susiklostęs atvejis, kuomet šios šalies Konstitucinis Teismas konstitucinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui sustabdė laikinojo prezidento dviejų kandidatų teikimus į Konstitucinio Teismo teisėjus, motyvuodamas, be kita ko, grėsme, kad vėliau šiuos teikimus pripažinus neteisėtais, kiltų abejonės dėl Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų teisėtumo.[37]

Vietoje išvadų: pasiūlymai, kaip užtikrinti sklandų teisminį paskyrimo į Konstitucinio Teismo teisėjus kvestionavimą

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, apibendrinant pateiktini keli preliminarūs pasiūlymai, kaip šiuo atveju būtų galima užtikrinti, kad kilusi problema dėl abejonių Sabatausko atitiktimi Konstitucinio Teismo teisėjo reikalavimams būtų išspręsta sklandžiai, nesukeliant rimtų neigiamų pasekmių Konstitucinio Teismo veiklai ir reputacijai, pasitikėjimu juo.

1. Valdžios šakų bendradarbiavimas. Skirtingos valstybės valdžios šakos bendradarbiaudamos galėtų užtikrinti, kad konstitucinė byla dėl Sabatausko atitikties reikalavimams būtų išnagrinėta iki Seimo nutarimo įsigaliojimo (2026 m. kovo 19 d.). Tai pasiektina pareiškėjui (veikiausiai – Seimo narių grupei) operatyviai kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo nutarimo teisėtumo patikros ir Konstituciniam Teismui bei šio proceso dalyviams siekiant kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 29 str. 3 d., kuri leidžia teismui paankstini bylos nagrinėjimą).
2. Konstitucinio Teismo aktyvizmas. Teoriškai, Konstitucinis Teismas byloje dėl Seimo nutarimo teisėtumo patikros galėtų, remdamasis savo išimtiniais įgaliojimais vykdyti konstitucinę kontrolę (Konstitucijos 102 str. 1 d.), išplėsti savo įgaliojimus ir taikyti laikinąją apsaugą – sustabdyti aptariamo Seimo nutarimo galiojimą tol, kol bus išnagrinėta byla, motyvuodamas siekiu užkirsti kelią rizikai, kad Konstituciniame Teisme bylas nagrinėtų galimai neteisėtos sudėties teismas. Primintina, kad panašaus teisminio aktyvizmo pavyzdžių būta kitų nacionalinių (Lenkijos, iš dalies Latvijos) ir tarptautinių (TTT, EŽTT, ESTT) teismų praktikoje.
3. Konstitucinio Teismo darbo organizavimo priemonės. Prasidėjus Sabatausko kaip Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimo laikui dar iki konstitucinės bylos dėl Seimo nutarimo pabaigos, Sabatauskas „iš bėdos“ galėtų bylos nagrinėjimo metu nusišalinti (būti nušalintas) nuo nagrinėjamų kitų bylų (Konstitucinio Tesimo įstatymo 48 str.). Vis tik klausimas išlieka, ar toks nusišalinimas griežtai atitiktų Konstitucinio Tesimo įstatymo 48 str. numatytus nusišalinimo (nušalinimo) pagrindus.

Kristijonas Povylius yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantas

---

[1] LRT.lt (2025-09-13). Į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlomas Sabatauskas: ar atitinka reikalavimus? [interaktyvus]. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2676207/i-konstitucinio-teismo-teisejus-siulomas-sabatauskas-ar-atitinka-reikalavimus.

[2] LRT.lt (2025-10-01). Teismui apskundė siūlymą Sabatauską skirti KT teisėju: pasirašė 17 parlamentarų [interaktyvus]. https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2698409/teismui-apskunde-siulyma-sabatauska-skirti-kt-teiseju-pasirase-17-parlamentaru.

[3] Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“, TAR, 2025-10-21, Nr. 17513.

[4] Notes From Poland (2025-03-17). Poland’s ongoing rule-of-law crisis explained [interaktyvus]. https://notesfrompoland.com/2025/03/17/polands-ongoing-rule-of-law-crisis-explained/.

[5] Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją [EŽTT], Nr. 4907/18, [2021-05-07]. ECLI:CE:ECHR:2021:0507JUD000490718.

[6] Bendrai dėl teisės aktų teisėtumo prezumpcijos žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019, 29 p.

[7] Supra note 1.

[8] Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas; plačiau apie Konstitucinio Teismo nutarimo padarinius laiko aspektu žr. PURAITĖ, Dovilė (2019). Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai laiko aspektu. Teisė, 112, 70-90.

[9] Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas; Pūraitė supra note 8, p. 81.

[10] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. (a) pp., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos kodekso 146 str. 2 d. 1 p.

[11] Guðmundur Andri Ástráðsson prieš Islandiją [EŽTT], Nr. 26374/18, [2020-12-01]. ECLI:CE:ECHR:2020:1201JUD002637418; LELOUP, Mathieu (2020-12-18). Guðmundur Andri Ástráðsson: the right to a tribunal established by law expanded to the appointment of judges [interaktyvus]. https://strasbourgobservers.com/2020/12/18/gudmundur-andri-astradsson-the-right-to-a-tribunal-established-by-law-expanded-to-the-appointment-of-judges/.

[12] Xero Flor w Polsce sp. z o.o. prieš Lenkiją, supra note 5.

[13] Supra note 4; Notes From Poland (2025-09-24). Polish constitutional court rules against government’s practice of not publishing its rulings [interaktyvus]. https://notesfrompoland.com/2025/09/24/polish-constitutional-court-rules-against-governments-practice-of-not-publishing-its-rulings/.

[14] The KoreaTimes (2025-04-16). Constitutional Court accepts injunction against acting President Han’s nomination of court justices [interaktyvus]. https://www.koreatimes.co.kr/southkorea/law-crime/20250416/constitutional-court-accepts-injunction-against-acting-president-hans-nomination-of-court-justices.

[15] Supra note 4.

[16] Lenkijos Konstitucinio Tribunolo 2025 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. K 34/15.

[17] SOCHAŃSKI, Bartłomiej (2025). Środki tymczasowe w orzeczeniach Trybunału Konstytucyjnego. Consilium Iuridicum, 4 (12).

[18] CDL-AD(2016)001-e Opinion on amendments to the Act of 25 June 2015 on the Constitutional Tribunal of Poland, adopted by the Venice Commission at its 106th Plenary Session (Venice, 11-12 March 2016), p. 5 (para. 24) [interaktyvus]. https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2016)001-e.

[19] Pvz., žr. Komisija prieš Lenkiją (Régime disciplinaire des juges) [ESTT], Nr. C-791/19, [2020-04-08]. ECLI:EU:C:2020:277.

[20] Pvz., žr. EŽTT (2022-12-07). Interim measure in cases concerning transfers of Polish judges [interaktyvus]. https://hudoc.echr.coe.int/app/conversion/pdf/?library=ECHR&id=003-7516316-10316364&filename=Interim%20measure%20in%20cases%20concerning%20transfers%20of%20Polish%20judges.pdf.

[21] Supra note 19 Komisija prieš Lenkiją, para. 92-93; FISCARO, Marco (2024). Novel Approaches to Interim Protection Against Systemic Threats to the Rule of Law. European Convention on Human Rights Law Review, 5 (3), 1-17.

[22] RODIŅA, Anita (2014). The essence and problematic issues of the interim measure in the practice of the Constitutional Court of Latvia. (2024). Constitutional Law Review, 6 , 116-130.

[23] Latvijos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 2007-10-0102.

[24] Latvijos Konstitucinio Teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis byloje Nr. 2012-03-01.

[25] Supra note Rodiņa 22, supra note 23, supra note 24.

[26] La Grand Case (Germany v. United States of America), Judgement of 27 June 2001 [TTT], I. C. J. Reports 2001, p. 466.

[27] Mamatkulov ir Askarov prieš Turkiją [EŽTT], Nr. 46827/99, 46951/99, [2005-02-04], ECLI:CE:ECHR:2005:0204JUD004682799.

[28] The Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kiti [ETT], Nr. C-213/89, [1990-06-19]. ECLI:EU:C:1990:257.

[29] Zuckerfabrik Süderdithmarschen ir Zuckerfabrik Soest prieš Hauptzollamt Itzehoe and Hauptzollamt Paderborn [ETT], Nr. C-143/88 ir C-92/89, [1991-02-21]. ECLI:EU:C:1991:65.

[30] Unibet [ETT], Nr. C-432/05, [2007-03-13], ECLI:EU:C:2007:163.

[31] Vokietijos Federacinio Konstitucinio Teismo įstatymo 32 str.

[32] Slovakijos Konstitucijos 125 str. 2 d.

[33] Italijos Konstitucinio Teismo sudarymo ir veikimo taisyklių (Įstatymas Nr. 87/1953) 35 str.

[34] Belgijos 1989 m. sausio 6 d. specialiojo įstatymo dėl Konstitucinio Teismo 19 str.

[35] Slovėnijos Konstitucinio Teismo įstatymo 39 str.

[36] Sutarties dėl ES veikimo 278-279 str.

[37] Supra note 14.