K. Krutulytė. Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai dilema

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir toliau tęsia darbus kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dirba su skirtingomis negaliomis, siekdamos, kad būtų įgyvendinamas Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos (JTANK) 12 straipsnis. Ir XVIII, ir XIX Vyriausybė savo programos nuostatų įgyvendinimo planuose nurodė, jog būtina sudaryti teisines prielaidas tinkamai įgyvendinti šio straipsnio nuostatas, įpareigojančias visiems asmenims užtikrinti teisinį veiksnumą[1].  Tačiau 12 straipsnio įgyvendinimas kelia praktinių ir teorinių sunkumų, ir tai sudėtinga ir konceptualiai reikšminga teisinė problema, nes yra  net keletas skirtingų doktrininių požiūrių tarptautinės teisės kontekste. Įvairūs požiūriai išryškėja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (EŽTK), JTANK bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) diskurse.

Pradėkime  nuo JTANK.  Šią konvenciją[2] Lietuva ratifikavo 2010 metais. JTANK  svarbi tuo, jog reglamentuoja specifinę žmogaus teisių grupę – asmenų su negalia teises. Specialaus reglamentavimo būtinybė tarptautiniu lygiu buvo patvirtinta jau 2006 m., kai šią konvenciją priėmė Jungtinės Tautos .

Išskirtinė JTANK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių reikšmė yra ta, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, dar kartą patvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir  pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse. Konvencija griežtai pasisako prieš galimybę bet kokia forma riboti asmens teises, nes taip asmuo tampa ne teisių subjektų, o teisiniu objektu, negalinčiu priimti pagrindinių teisinių sprendimų, susijusių su jo gyvenimu. Bendrojoje komentaro pastaboje Nr.1 (2014)[3] pabrėžiama, jog daugelyje šalių įstatymai leidžia neįgaliesiems turėti nuosavybę, tačiau ne visada gali pripažinti jų veiksmus perkant ir parduodant tą nuosavybę. Komentaro pastabas galima papildyti ir kitais pavyzdžiais. Tarkime, asmuo negali pats apsispręsti, ar jam priimti palikimą, ar jo nepriimti, ar tuoktis, balsuoti ir kt. Asmuo neturi kompetencijos spręsti ne tik ypač svarbių teisinių klausimų, liečiančių jo gyvenimą, bet ir kasdieninių smulkių buitinių sandorių (pvz.,  kaip įsigyti batus, nusipirkti maisto ir pan.). Todėl Jungtinių Tautų asmenų su negalia komiteto (Komitetas) bendrojo komentaro pastaboje aiškiai nurodoma, , kad ribojant asmens teisinį veiksnumą pažeidžiamos jo teisės ir orumas. Komitetas pabrėžia, kad valstybės, ratifikavusios Konvenciją, turi užtikrinti paramą priimant sprendimus, o ne riboti galimybes priimti sprendimus. Ši parama gali būti įvairi: nuo pagalbos suprantant informaciją iki įgaliojimo turėti pagalbininką, Taigi globos modelį turėtų pakeisti pagalbinis sprendimų priėmimas, t. y. pagalbininkas asmeniui  su negalia  padėtų įgyvendinti jo valią. Svarbu ir tai, kad Šalys, Konvencijos narės, turėtų pagal savo išgales užtikrinti, kad padėjėjai ar pagalbininkai nepriimtų sprendimų už neįgaliuosius ar nepiktnaudžiautų įtaka jiems priimant sprendimus[4]. Reziumuotina Komiteto nuomonė, jog visi asmenys turi būti veiksnūs nepriklausomai nuo turimos negalios.

Tuo tarpu 1950 metais priimtos EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje Pabrėžiama, kad  valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pabrėžtina, jog ši teisė žmogaus teisių kontekste yra ribota, t. y. nėra priskiriama prie tokių absoliučių teisių kaip -vergovės, kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad tam, jog žmogaus teises galima būtų riboti, reikalingos kelios pagrindinės sąlygos: 1) draudimas būtinas demokratinėje visuomenėje; 2) ribojamas numatytas įstatymu; 3) ribojimas turi būt proporcingas siekiamam tikslui[5]. Šios sąlygos yra inkorporuotos ir į Lietuvos teisę. Tai ypač atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje[6]. Vadinasi, EŽTK ir EŽTT numato teisinius atvejus, kada asmens veiksnumas gali būti apribotas, nes ši teisė nelaikoma absoliučia.

Konstitucijoje[7] taip pat kalbama apie veiksnumo ribojimą ir galimus atvejus. Tai susiję su draudimu neveiksniems asmenimis naudotis savo aktyviąja ir pasyviąja rinkimu teise, t. y. teise balsuoti ir būti išrinktam (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 34 str. 3 d; 56 str. 2 d; 63 str. 4 d.).  Šiuo atveju Lietuvos teisinė orientacija sutampa su EŽTK ir EŽTT jurisprudencija[8]. Tuo tarpu JTANK 12 str. prasilenkia su Konstitucija ir EŽTK 8 str. 2 dalimi.

Viena svarbiausių problemų derinant minėtųjų Konvencijų ir Konstitucijos nuostatas – netinkamas Lietuvos pasiruošimas JTANTK ratifikavimui. Pagrįstai galima teigti, kad prisiimdama šiuos įsipareigojimus Lietuva ne iki galo įvertino jų mastą ir galimybę juos suderinti ne tik su įstatymais, bet ir pačia Konstitucija. Pažymėtina, jog JTANTK ir jos fakultatyvieji protokolai buvo priimti beveik be išlygų. Vienintelė padaryta išlyga buvo padaryta šios Konvencijos 25 straipsniui, kuris apima sveikatos teisinius klausimus.[9] Daugiau išlygų Lietuva, ratifikuodama Konvenciją, nenumatė. Kitos valstybės pasielgė lanksčiau. Pavyzdžiui, Estija, ratifikuodama JTANTK, numatė 12 straipsnio išlygą. 2021 metais vertinant Estijos 2014 m. ataskaitą Komitetui, Estijos Vyriausybė dar kartą pabrėžė, kad Estija ir toliau laikosi deklaracijos, priimtos ratifikavus JTANTK: „Estijos Respublika aiškina Konvencijos 12 straipsnį taip, kad jis nedraudžia apriboti asmens aktyvaus teisinio veiksnumo, jei toks poreikis kyla dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Apribodama asmenų, kurių aktyvus teisinis veiksnumas apribotas, teises, Estijos Respublika veikia pagal savo vidaus įstatymus“[10]. Tuo tarpu Suomija nusprendė laikytis dar konservatyvesnės pozicijos. Nors ir ratifikavo Konvenciją, bet pabrėžė, kad nenumato galimybės papildomai derinti Konvencijos su Suomijos nacionaliniais teisiais aktais [11].

Nekvestionuotina tai, jog itin aukštų žmogaus teisių standartų prisiėmimas vertinamas vienareikšmiškai teigiamai, tačiau ateityje ratifikuojant kitas konvencijas būtina skirti daugiau dėmesio suderinimui su vidaus teise. Nors JTANK  priimta prieš 15 metų, ji vis dar nėra suderinta su nacionaliniais teisės aktais ir svarbiausiu iš jų – Konstitucija.

Kita problema yra tai, kad EŽTK yra dominuojanti konvencija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT ) jurisprudencijoje⁴ aiškinant žmogaus teisų kontekstą. Kaip įtvirtinta Konstitucijos 18 straipsnyje, žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės[12] . LRKT doktrinoje nurodoma, jog prigimtinis pobūdis pasižymi tuo, kad žmogaus teisės nėra susijusios nei su tauta, nei su teritorija[13] . Aiškindamas ir taikydamas šį straipsnį bei plėtodamas žmogaus teisių doktriną, LRKT remiasi EŽTK ir EŽTT formuojama praktika. Kai kurie teisės mokslininkai, pavyzdžiui, Karolina Bubnytė, pastebi tam tikrą disonansą, konstatuodami, kad nors Konstitucijos viršenybės principas stipriai apribojo Konvencijos daromo poveikio konstitucinei jurisprudencijai galimybes, tačiau negalima paneigti konstitucinei jurisprudencijai daromo ypatingo Konvencijos, kaip žemesnės teisinės galios akto, poveikio[14].  K. Bubnytė taip pat teigia, kad statinio hierarchinio, monistinės teisės samprata grindžiamo konstrukto nepakanka šiai įtakai paaiškinti. Iš esmės klasikinis monistinis tarptautinių sutarčių klasifikavimas Lietuvos teisės sistemoje nebeatitinka šių dienų realijų.

Konstitucinės teisės specialistė prof. Toma Birmontienė pažymi[15], kad Konvencija ir EŽTT jurisprudencija atlieka svarbų vaidmenį̨ plėtojant LRKT formuojamą žmogaus teisių doktriną[16]. Juolab kad LRKT dar 1995 m. sausio 24 d. išvadoje EŽTTK apibūdino kaip ypatingą tarptautinės teisės šaltinį, kurio tikslas – visuotinis, t. y. siekiama pripažinti, ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir laisves. LRKT pažymėjo, kad tikslo požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją, kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija – tarptautiniu lygiu. T. Birmontienė konstatuoja, jog Konvencija ir EŽTT sprendimai turi konstitucinės teisės dimensiją ir ji iš esmės nulemia teisių interpretavimo principus, o kartais ir patį turinį.

Tuo tarpu buvęs LRKT pirmininkas Dainius Žalimas laikosi kitokios nuomonės. Pasak jo, nepakanka monistinio požiūrio siekiant apibrėžti EŽTK  ir Konstitucijos santykį[17]. D. Žalimo žodžiais, monistinis modelis yra tinkamas tiek, kiek jis apima hierarchinę tarptautinę teisę ir ordinarinę teisę, tačiau nėra iki galo tinkamas kalbant apie konstitucinę teisę. Todėl siūlo remtis koordinacine (realistine) teorija, kuri nurodo, jog nei nacionalinė, nei tarptautinė teisė nėra viršesnė viena kitos atžvilgiu, nes jų veikimo sritys yra skirtingos. D. Žalimas nurodo, kad net ši teorija neapsaugo nuo galimų EŽTK ir konstitucinės teisės nesuderinamumų. Tačiau tai galima išspręsti paraleline tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema[18]. EŽTK užima ypatingą vietą aiškinant ir taikant  Konstituciją žmogaus teisių kontekste.

Todėl savaime kyla klausimas, kaip suderinti dvi Konvencijas – EŽTK ir  JTANK – su Konstitucija? Kaip Konvencijos suderinamos tarpusavyje?

Pradėkime nuo JTANK suderinamumo su Konstitucija. Siekdama spręsti šią problemą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija  dar 2022 m. subūrė darbo grupę, kurioje dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su skirtingomis negaliomis. Tos darbo grupės nare buvo ir šio straipsnio autorė. Jau tada nevyriausybinės organizacijos kėlė klausimą, kad reikia keisti Konstituciją, nes įstatymuose panaikinta „neveiksnumo“ sąvoka vis vien išlieka Konstitucijoje. Bandymai pertvarkyti dar romėnų laikų palikimą, bet sovietinės sistemos politizuotą reliktą[19] baigėsi 2024 metais, vienam iš Seimo komitetų nurodžius, kad įstatymų pataisos prieštarauja Konstitucijai.

Vienas galimų sprendimų yra minėtųjų Konstitucijos straipsnių pakeitimas. Tačiau Lietuva jau yra priėmusi įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti. Juolab kad 2016 metais Komitetas priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos pirminės ataskaitos pagal JTANK. Buvo komentuojamas jau minėtasis JTANTK 12 straipsnis. Komiteto pastabose  (25 ir 26 pastaba) sakoma: „Komitetui labai didelį susirūpinimą kelia Konvencijos 12 straipsniui prieštaraujančios teisinės nuostatos, numatančios galimybę atimti arba apriboti asmenų su negalia teisinį veiksnumą, bei tuo apribojančios teisę į laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo davimą gydymui, teisę susituokti, teisę sukurti šeimą, įsivaikinti ir auginti vaikus. Todėl toks sureguliavimo mechanizmas laikytinas netinkamu.“ Kitas būdas teisinei problemai spręsti galėtų būti Konstitucijos reinterpretacija. Juk sparčiai vystantis ekonomikai, technologijoms, keičiantis visuomenės vertybėms, iki tol egzistavę žmogaus teisių standartai kinta, t. y. jiems keliami vis aukštesni reikalavimai. Panašiu reinterpretacijos atveju galima laikyti LRKT 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą, kuriuo įtvirtinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų. Tokios pačios peržiūros reikalauja ir (ne)veiksnumo institutas tam tikroje srityje.

Antrasis sprendimas susijęs su EŽTK ir JTANTK suderinamumu. Žinoma,  šiuo atveju LRKT savo jurisprudencijoje galėtų paaiškinti apie EŽTK ir JTANK – kaip darančias ypatingą poveikį Konstitucijai.. Galimai išaiškinimas bus siejamas su tuo, jog nėra pagrindo priešinti šių Konvencijų. Bus ieškoma sąlyčio taškų ir  abi Konvencijos bus pripažįstamos kaip papildančios vieną kitą. Tuo tarpu EŽTT byloje A.-M.V. prieš Suomiją pagrindinį dėmesį skyrė Suomijos vidaus teisei, o ne EŽTK.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad JTANTK, EŽTK ir Konstitucijos suderinamumo dilema (ne)veiksnumo srityje tikrai egzistuoja. Konstitucija ir EŽTK numato galimybę riboti asmens veiksnumą. Akivaizdu, jog Konstitucijai ypatingą įtaką daro EŽTK ir EŽTT jurisprudencija, nes tai Konstitucijos dinamikos pagrindas. Tuo tarpu JTANTK 12 straipsnis ir Komitetas įtvirtino žmogaus kaip subjekto, t. y. neapribojamo veiksnumo principą. Lietuva, prisiimdama JTANTK teisinius įsipareigojimus, neabejotinai žengė  į priekį  asmenų su negalia teisių kontekste. Tačiau neginčijama, kad nebuvo tinkamai pasiruošta įgyvendinti JTANTK. (Ne)veiksnumo klausimas iki šiol nėra suderintas su nacionaline teise, nors po Konvencijos ratifikavimo praėjo jau penkiolika metų. Konstitucijos keitimas užimtų daug laiko ir toliau ribotų galimybes asmenims su negalia naudotis JTANTK įtvirtintomis teisėmis, t. y. teise būti veiksniems. Šiuo metu geriausias sprendimo būdas būtų kreiptis į LRKT dėl išaiškinimo ir galimo Konstitucijos 34 str. 3 d., 56 str. 2 d., 63 str. 4 d. reinterpretacijos, nepaliekant nuošalyje EŽTK 8 str. 2 d. ir JTANTK 12 str. teisinio suderinamumo dilemos.

Kornelija Krutulytė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantė.

Šis straipsnis yra dalis jos doktorantūros tyrimo. Dalis šio tyrimo atlikta vykdant mokslinį projektą „VANITIS“ (2022–2024 m.) , kurį finansavo Vilniaus universitetas.

Autoriaus pastaba. Rengiant šį straipsnį dirbtinis intelektas buvo pasitelktas kalbos ir stiliaus tikslinimui.

---

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nutarimas. Dėl devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo, TAR, 2025-03-21, Nr. 465.

[2] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006). Valstybės žinios, 2010, Nr. 71-3561. 

[3] Convention on the Rights of Persons with Disabilities. Committee on the Rights of Persons with Disabilities Eleventh session 31 March–11 April 2014 General comment No. 1 (2014). Article 12: Equal recognition before the law. 

[4] Convention on the Rights of Persons with Disabilities. Committee on the Rights of Persons with Disabilities Eleventh session 31 March–11 April 2014 General comment No. 1 (2014). Article 12: Equal recognition before the law. 

[5] Birmontienė T., et al (2022). Lietuvos konstitucinė teisė : vadovėlis. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, p. 281.

[6]Žr.: Matter prieš Slovakiją [EŽTT], Nr. 31534/96 [1998-05-20].
ECLI:CE:ECHR:1998:0520REP003153496.

X ir. Y prieš Kroatija [EŽTT], Nr.  5193/09 [2011-11-03]. ECLI:CE:ECHR:2011:1103JUD000519309

D. D. prieš Lietuvą [EŽTT], Nr. 13469/06 [2012-02-14]. ECLI:CE:ECHR:2012:0214JUD001346906.

V. I. prieš Moldovą [EŽTT], Nr. 38963/18 [2024-03-26]. ECLI:CE:ECHR:2024:0326JUD003896318

[7] Lietuvos civilinio kodekso 2.10 str. nurodomi kriterijai, pagal kuriuos sudaromos galimybės riboti asmens veiksnumą tam tikrose srityse, susijusiose ne tik su rinkimų teise, tačiau plačiau šiame straipsnyje tai nebus aptariama.

[9] Prezidentė Dalia Grybauskaitė, skelbdamas įstatymą, pabrėžė, jog į šios sąvokos teisinį turinį nepatenka neįgalių asmenų nėštumo nutraukimo ir sterilizacijos bei medicinos procedūrų, galinčių nulemti diskriminaciją genetinių požymių pagrindu, rėmimas, skatinimas ar reklamavimas. Iš Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo (2010). Valstybės žinios, Nr. 67-3350.

[10] [interaktyvus] (modifikuota 2025-01-17).  Prieiga per internetą: tbinternet.ohchr.org

[11] A.-M.V. prieš Suomiją [EŽTT], Nr. 53251/1). [2017-06-23]. ECLI:CE:ECHR:2017:0323JUD005325113

[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos aidas, 1992-11-10, Nr. 220-0

[13] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 dienos nutarimas. Valstybės žinios, Nr. 112-3114. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina.

[14] Bubnytė, K. (2013). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos poveikis Lietuvos Konstitucinei jurisprudencijai – jo būdai ir leistinos ribos. Teisė, 89, 136-158.

[15] Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada. Valstybės žinios. 1995, Nr. 9-199. Iš Birmontienė, T et al (2010). Regnum Est: 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktui – 20. Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 380.

[16] Birmontienė, T et al (2010). Regnum Est: 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktui – 20. Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui. Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, p. 380.

[17] ŽALIMAS D. (2020). Tarptautinė teisė konstitucinėje paradigmoje: grėsmė Konstitucijos viršenybei? XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.

[18] Lietuvos Konstitucinis Teismo 2012 m. rugsėjo 12 dienos nutarimas. Valstybės žinios… Iš ŽALIMAS D. (2020). Tarptautinė teisė konstitucinėje paradigmoje: grėsmė Konstitucijos viršenybei? XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Mokslo straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.

[19] Lietuva 2015 metais visiško neveiksnumo institutą pakeitė į neveiksnumą tam tikrose srityse. Toks pokytis laikytinas labiau atitinkantis JTANK 12 str. (verta paminėti ir tai, jog dalis žmogaus teisių ekspertų nesutinka su nuomone, kad žmogaus teisės (ne)veiksnumo klausimais gali būti „labiau atitinkančios”  arba „mažiau atitinkančios” žmogaus teisių standartus). Veiksnumo ribojimo sąrašas yra nebaigtinis, tačiau Lietuvos teismų praktikoje daugumoje bylų yra ribojamos beveik visos hipotetiškai galimos sritys.