Pradedamas taikyti ES Duomenų aktas: dar daugiau pareigų verslui, tačiau tikslai ambicingi

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame prieiga prie jūsų verslo ar net buitinės technikos sugeneruotų duomenų nebėra tik gamintojo malonė, o jūsų teisė? Nuo šių metų rugsėjo 12 d. pradėtas taikyti ES Duomenų aktas žada būtent tai – didesnę duomenų kontrolę, daugiau galimybių verslui ir naują požiūrį į tai, kam priklauso prieiga prie duomenų.

Apie ką yra Duomenų aktas?

Duomenų aktas – tai ES reglamentas, priimtas atsižvelgiant į pasaulyje ir ES kasmet vis didėjančius duomenų kiekius, kurie, teisės akto rengėjų nuomone, iki šiol buvo „užrakinti“ skaitmeninių produktų gamintojų ar paslaugų teikėjų rankose ir plačiajai visuomenei iš esmės neprieinami.

Nusipirkote naują automobilį? Tikėtina, kad Jūsų automobilyje įdiegta daugybė duomenis generuojančių jutiklių. Šiuolaikiniai automobiliai yra riedantys duomenų centrai: jie renka informaciją apie padangų slėgį, stabdžių nusidėvėjimo lygį, degalų sąnaudas, vairavimo įpročius. Šiandien dažniausiai tokius duomenis mato tik gamintojas arba autorizuotas servisas, o Jūs matote tik tiek, kiek Jums leidžia matyti gamintojas.

Duomenų aktas šią logiką apverčia – duomenys, sugeneruoti naudojantis produktu ar paslauga, turi būti prieinami jų naudotojui, o jis gali spręsti, ką su jais daryti. Pagal Duomenų aktą naudotojas turės gauti visavertę prieigą prie produkto generuojamų duomenų ir galės nuspręsti, kad duomenis gautų ir jo pasirinktas trečiasis asmuo, pavyzdžiui – automobilio atveju – nepriklausomas autoservisas.

Šios taisyklės bus taikomos pačių įvairiausių produktų ir paslaugų, Duomenų akte vadinamų susietaisiais gaminiais ir susijusiomis paslaugomis, atžvilgiu – transporto priemonėms, sveikatingumo įrangai, namų apyvokos įrenginiams, medicinos ir sveikatos priežiūros priemonėms, žemės ūkio įrangai ir t.t.

Naujos taisyklės verslui

Verslui tai reiškia du esminius dalykus. Pirma, gaminių naudotojams atsiveria naujos galimybės gauti prieigą prie duomenų, kurie iki šiol buvo „užrakinti“. Pavyzdžiui, logistikos įmonė galės gauti prieigą prie duomenų iš vilkikų gamintojų sistemų ir panaudoti juos maršrutams optimizuoti ar degalų sąnaudoms mažinti. Tai ne tik padidina konkurenciją, bet ir skatina inovacijas.

Antra, įmonės, kurios iki šiol turėjo monopolinę prieigą prie duomenų (pavyzdžiui, prietaisų ar įrenginių gamintojai), privalės jais dalintis. Šiuo tikslu duomenų turėtojams Duomenų aktas numato aibę pareigų, tokių kaip gaminių pirkimo-pardavimo sutartyse pateikti išsamią informaciją apie gaminio generuojamus duomenis, taip pat, norėdamas pats naudoti parduoto gaminio generuojamus neasmens duomenis, gamintojas turės su gaminio naudotoju sudaryti neasmens duomenų naudojimo sutartį.

Kuo skiriasi nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento?

Natūraliai kyla klausimas – ar tai nėra dar vienas BDAR? Ne visai. BDAR saugo mūsų asmens duomenis: vardą, pavardę, nuotrauką, buvimo vietą, sveikatos informaciją ir kt. Duomenų aktas nesikėsina į šią ir kitas išimtinai su asmens duomenų reguliavimu susijusias BDAR funkcijas, todėl BDAR išlieka pagrindinis asmens duomenų tvarkymo taisykles įtvirtinantis teisės aktas ES teritorijoje.

Duomenų aktas nustato taisykles ne vieno konkretaus duomenų tipo atžvilgiu, o siekia įtvirtinti teisinę aplinką platesniam ir sąžiningesniam dalijimuisi duomenimis tiek tarp fizinių asmenų, tiek tarp verslo subjektų. Tad Duomenų aktas aktualus tiek asmens, tiek ir neasmens duomenų atžvilgiu – perduodami gali būti techniniai duomenys, jutiklių informacija, įrangos naudojimo statistika.

Šie skirtumai yra esminiai: BDAR rūpinasi privatumu, o Duomenų aktas – sąžininga konkurencija ir inovacijomis.

Kodėl tai svarbu?

Daugiau prieinamų duomenų neabejotinai reiškia naujas rinkas ir paslaugas. Startuoliai galės kurti pridėtinę vertę ne nuo nulio, o pasitelkdami jau egzistuojančius duomenis, lengviau gaudami prieigą prie jų. Pavyzdžiui, techninės priežiūros įmonės galės pasiūlyti klientams geriau pagrįstus remonto sprendimus, naudodamos gamintojų įrangos duomenis. Tai – šuolis link tikros duomenų ekonomikos, kurioje duomenys cirkuliuoja tarp įvairių subjektų, tokiu būdu teikdami maksimalią naudą.

Todėl įmonės turėtų nieko nelaukdamos peržiūrėti savo sutartis, įvertinti, kokius duomenis jos generuoja, kam juos gali tekti atverti, o kokius – pačios galės gauti. Nesvarbu, ar esate gamintojas, ar paslaugų teikėjas, ar naudotojas – Duomenų aktas jus vienaip ar kitaip palies.

Tekstą parengė Vilius Norvaišas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ asocijuotasis teisininkas, advokatas