ES reguliacinių teisės aktų lavina: kaip ją išnaudoti konkurenciniam pranašumui

Europos Sąjunga (ES) kasmet vis aukščiau kelia atitikties kartelę verslui. Įmonėms reguliavimas yra didžiulė našta, tačiau tinkama strategija jį gali paversti konkurenciniu pranašumu. 

ES kasmet pateikia naujų reguliavimų, ypač – technologijų srityje. Už juos paprastai yra atsakinga Europos Komisija – institucija, kuri šiuos reguliavimus grindžia ir aiškina.

Nauji reguliavimai susiję su sparčia technologijų pažanga, kaita ir su noru apsaugoti paprastą europietį. Tačiau ES reguliavimo apimtys tik auga. Vien per pastaruosius kelis metus ES yra priėmusi arba aktyvioje svarstymo stadijoje yra bent 22 nauji teisės aktai, kurie tiesiogiai palies technologijų įmones.

ES pasaulyje ne veltui yra vadinama teisės eksportuotoja – juokaujama, kad būtent teisės aktai yra vienas iš jos sėkmingiausių eksporto produktų. Ir tikrai – tokie teisės aktai kaip Bendrasis asmens duomenų reglamentas (BDAR) rodo, kad eksportas yra labai sėkmingas.

Nauda vartotojams – akivaizdi, ypač, jei palygintume ES ir JAV vartotojų apsaugos lygį. Jei pažvelgtume į šias dvi rinkas, be jokios abejonės galėtume konstatuoti, kad ES reguliavimo dėka senajame žemyne gyventi galime daug ramiau. JAV yra liberalesnės verslui, bet kur kas sudėtingesnės vartotojui. Pvz., JAV medicinos įstaigos gali prekiauti savo pacientų duomenimis. Mums, septynerius metus besivadovaujantiems BDAR, tai – sunkiai suvokiama.

Apsisaugoti nuo grėsmių

Visi ES teisės aktai kuriami norint kuo labiau suvienodinti reguliavimą visose sąjungos šalyse. Tam pasitelkiami du teisiniai įrankiai: direktyvos ir reglamentai. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas dokumentas – kiekviena šalis ją turi perkelti į savo nacionalinę teisę ir priimti atskirą įstatymą. Tuo tarpu reglamentas, pavyzdžiui, Reglamentas dėl bendros gaminių saugos, yra tiesiogiai taikomas visoje ES.

Reglamentais siekiama efektyviau suvienodinti teisinį reguliavimą visose ES šalyse, tačiau realybėje būna visko. Teisės akto, įskaitant ir reglamentų, įgyvendinimą prižiūri nacionalinės institucijos, pvz., Lietuvoje tai gali būti Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Asmens duomenų apsaugos inspekcija ar Ryšių reguliavimo tarnyba. Problema ta, kad kiekviena institucija gali skirtingai interpretuoti tuos pačius reglamentus, nors teoriškai jie turėtų būti taikomi vienodai visoje ES.

Verslui šioje nuolat besikeičiančioje teisinėje aplinkoje nėra lengva greitai ir lanksčiai prisitaikyti. Pavyzdžiui, 2024 m. Europos Komisija ir vėl konstatavo, kad, norint užtikrinti ES vartotojų apsaugą, esamo reguliavimo nebepakanka: naujos technologijos, ir, žinoma, dirbtinis intelektas kelia naujų rizikų.

Kitas klausimas, kurį ES sprendžia nuo pat įkūrimo pradžios, yra laisva rinka ir laisvas prekių judėjimas. Europos Komisija siekia kaip įmanoma labiau palengvinti laisvą prekių judėjimą, įėjimą į rinką ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas prekybos įmonėms prekiauti visoje ES. Tačiau fragmentuotas reguliavimas šį  procesą apsunkina.

Pavyzdžiui, Lietuvos el. prekybos įmonė nori savo veiklą plėsti į visą ES. Ar įsivaizduojate, kaip tai vyksta praktiškai? Idealiu atveju, kiekvienoje rinkoje, kurioje bendrovė nori veikti, jai reikėtų samdyti teisininką, kad šis išanalizuotų vietinės teisės subtilybes ir patartų, kaip prekės turi būti grąžinamos, kas atsitinka, jei vartotojui pristatoma nekokybiškas daiktas, kaip tvarkytis su vartotojų skundais ir t.t – yra begalė teisinių kliūčių.

Dvi monetos pusės

Reguliavimas turi dvi monetos puses. Viena jų – iššūkiai ir sąnaudos, susijusios su reikalavimų įgyvendinimu. Didžiausia šių sąnaudų našta tenka mažoms ir vidutinėms ES įmonėms (SVV), tokių Lietuvoje – dauguma.

Šios įmonės patiria didžiausią spaudimą, nes turi ribotus išteklius: mažiau darbuotojų, pinigų, galimybių samdyti išorės konsultantus ir laiko naujiems reikalavimams įgyvendinti. Pavyzdžiui, jei įmonė veikia ne ES, ji gali būti priversta samdyti vietinį atstovą, kad atitiktų ES produktų saugos reikalavimus. O pradėjus veiklą ES rinkoje, jai gali prireikti ir dizainerio, kuris pritaikytų įmonės interneto svetainę taip, kad ji atitiktų skaidrumo ir ES prieinamumo direktyvos reikalavimus. Tokie pokyčiai verslui neišvengiamai tampa papildomomis išlaidomis, kurias ne visada galima perkelti pirkėjui.

Kitas ant verslo pečių gulantis iššūkis – labai trumpi įgyvendinimo terminai. Pavyzdžiui, kai kurios Skaitmeninių paslaugų akto nuostatos turėjo būti įgyvendintos dar 2024 metų pabaigoje, o Produktų saugos reglamento – 2024 metų pradžioje. Daug įmonių, ypač SVV, tiesiog nespėja tinkamai pasiruošti ir laiku įgyvendinti šių reikalavimų.

Trečioji rimta problema, su kuria susiduria visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, yra  reguliavimo neapibrėžtumas. ES teisės aktai dažnai būna gana abstraktūs. Tarkime, sakoma, jog įmonė turi „imtis adekvačių priemonių“ arba „draudžiama taikyti tamsiąsias praktikas“. Nors apie tamsiąsias praktikas jau turime daugiau žinių, jų vertinimas vis tiek išlieka subjektyvus. ES teisė vis dažniau remiasi pačios įmonės atsakomybės už atitiktį (angl. Self-Compliance) principu. Tai reiškia, kad niekas iš anksto tiksliai nepasakys, ką privalote daryti, bet, jei pasielgsite neteisingai, atsakomybė teks jums.

Gero verslo apibrėžimas

Nors reguliavimas verslui kelia nemenkų iššūkių, Europos Komisija mano, kad, ilgalaikėje perspektyvoje, jis padės bendrovėms lengviau įeiti į rinką, užtikrins vartotojų pasitikėjimą ir taps konkurenciniu pranašumu.  O rinkoje neliks vietos nesąžiningam verslui.

Prekybos sektoriui nelieka nieko kito, kaip susitaikyti su kasmet kylančia reikalavimų kartele. Galime piktintis ar burnoti, bet tai nieko nepakeis. Žinoma, po pastarųjų JAV rinkimų pasigirdo kalbų, kad ES gali sumažinti reguliavimo tempą, įjungti stabdį ar net sušvelninti jau dabar galiojančius reguliavimus, tačiau kol kas jokių realių įrodymų nėra. Šiuo metu yra sustabdytas tik Dirbtinio intelekto atsakomybės akto svarstymas.

Užuot priešinantis ES teisinei politikai, verta įtraukti atitiktį teisės aktams į bendrovės strategiją. Verslui, ypač smulkiajam, reguliavimas yra našta, tačiau, nepriklausomai nuo to, kaip dabartinėje geopolitinėje situacijoje elgsis ES, jis išliks. Todėl geriau reguliavimo politiką paversti pranašumu: naudoti ją marketingo tikslais, įtraukti darbuotojus, organizuoti mokymus.

Nors Lietuvoje įsitraukimo į šakines organizacijas lygis vis dar labai mažas, pravartu šią statistiką keisti ir prie teisės aktų kūrimo proceso prisidėti per verslo asociacijas – tai leis turėti įtakos tam, kaip institucijos išaiškina teisės aktus. Be to, visada naudinga skatinti inovacijas.

ES vizija aiški – geras verslas yra tas, kuris laikosi teisės aktų ir taip padeda kurti vienodas žaidimo taisykles visoms įmonėms Lietuvoje ir Europoje.

Tekstą parengė Andrius Iškauskas, advokatų kontoros NOOR partneris, advokatas