Dirbtinio intelekto atsakomybė priėmus sprendimą atsisakyti Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyvą: kelios įžvalgos
Gan netikėtai sustabdytas ES atsakomybės už Dirbtinį intelektą direktyvos projektas. ES Komisija paskelbė savo 2025 m. Darbotvarkėje (COM(2025) 45 final), kad sutarimas nenusimato ir bus sprendžiama dėl šio direktyvos projekto visiško pašalinimo arba modifikavimo.
Dirbtinio intelekto (DI) klausimas žmonių gyvenime nėra naujas. Pavyzdžiui, robotų (dirbtinio intelekto) sąveika su žmonėmis, kaip tema, išpopuliarėjo 80-tųjų filmuose („Blade Runner“ 1982, „The Terminator“ 1984) ir iki šiol sutinkama populiarioje medijoje. ES teisinėje srityje verta paminėti ES Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai civilinės teisės ir robotikos klausimais, kurioje buvo svarstoma dėl robotų teisinio subjektiškumo. Galiausiai turime dirbtinio intelekto sąvokos išpopuliarėjimą, per kurį vykdomos rinkodaros kampanijos bandė įtikinti, kad DI yra visagalė inovacija nuo pagalbos kasdieniniame gyvenime iki karo mašinų, aišku, nors DI technologija ne visais atvejais atspindėjo rinkodaros specialistų pažadus, matome, kad kasdienis gyvenimas pasikeitė. DI spartus technologinis tobulėjimas, platus marketingas ir tam tikra nežinomybė sudarė sąlygas taikyti ES „apsauga pirmiausiai“ naratyvą DI klausimais. Kaip ir kiekvieną inovaciją, DI nėra lengva sureglamentuoti dėl daugybės faktorių, bet ES atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyvos projekto kontekste dažniausiai minimi vartotojų apsaugos ir ekonomikos bei inovacijų plėtros faktoriai, kuriuos tam tikrais atvejais nėra lengva suderinti kartu.
Savo esme, direktyvos projektas siekė pakeisti įrodinėjimo naštą palengvinant ieškovo įrodinėjimą. Vartotojų apsaugos klausimu, direktyva atspindėjo „apsauga pirmiausiai“ naratyvą, nes atsakovas (DI technologijas gamintojas ar tiekėjas) pagal direktyvos projekto modelį turėtų atskleisti gan daug informacijos apie tiekiamo DI veikimą ir parametrus, kas tam tikrais atvejais gali sukelti klausimų dėl komercinės paslapties, dėl ko šis modelis verstų labai susirūpinti dėl atsakomybės prieš išleidžiant DI modelį į viešumą. Konkrečiai buvo planuojamos nuginčijama nebendradarbiavimo prezumpcija ir nuginčijama priežastinio ryšio prezumpcija. Nuginčijama nebendradarbiavimo prezumpcija buvo aiškinama kaip reikalavimas aukštos rizikos DI tiekėjui pateikti aktualią informaciją apie DI sistemą, kuri įtariama sukėlusi žalą, o nepateikus preziumuojama atsakovo kaltė. Nuginčijama priežastinio ryšio prezumpcija taikoma, kai yra įrodoma arba preziumuojama kaltė, yra labai tikėtina, kad DI sistemos išvesti arba jos nebuvimas gali sukelti žalą ir yra įrodoma DI sistemos sukelta žala. Abi šios prezumpcijos lengvina ieškovo įrodinėjimą ir šis palengvinimas sulaukė tiek teigiamų, tiek neigiamų atsiliepimų.
Ekonomikos ir inovacijų plėtros požiūriu, šis direktyvos projektas nuo pat pradžių sulaukė neigiamos DI gamintojų ir su DI platinimu susijusio verslo reakcijos. Pagrindinės kritikos priežastys buvo įrodinėjimo naštos perskirstymas bei nuogąstavimai, kad tai gali slopinti DI technologijų inovacijas. Direktyvos projekte buvo teigiama, kad planuojami pakeitimai yra teisingai subalansuoti, nes visos keliamos prezumpcijos ieškovo naudai yra nuginčijamos ir yra būtinos dėl DI „juodos dėžės“ modelio, tačiau ši pozicija iki pat direktyvos projekto sustabdymo sulaukdavo ganėtinai daug kritikos. Šios direktyvos šalininkai teigia, kad kaip tik ši direktyva skatintų DI naudojimą ir tobulėjimą, ypač smulkaus ir vidutinio dydžio versluose, dėl papildomo teisinio aiškumo ir teisinio reglamentavimo fragmentacijos mažinimo tarptautiniu mastu bei būtų skatinama „sveika“ inovacija.
Minėtina, kad šis direktyvos projektas nėra vienintelė apsaugos priemonė DI atsakomybės klausimu. Išleistas Dirbtinio intelekto aktas riboja DI panaudojimą ir skirsto DI į rizikos grupes, kurios turi savo reguliacinius ypatumus, taip vykdo apsauginę funkciją prieš neteisingą DI technologijos panaudojimą. Taip pat, kartu su atsakomybės už DI direktyva buvo planuojami pakeitimai atsakomybės už gaminius direktyvoje, kurie jau yra patvirtinti.
Nors atsakomybės už DI direktyvos projektas atšauktas, turime atnaujintą atsakomybės už gaminius direktyvą. Pagal pirminę koncepciją, atsakomybės už DI direktyva ir atnaujinta atsakomybės už gaminius direktyva turėjo sąveikauti sprendžiant DI atsakomybės klausimus, bet atšaukus atsakomybės už DI direktyvos projektą lieka analizuoti atnaujintą atsakomybės už gaminius direktyvą. 85/374/EEC atsakomybės už gaminius direktyva, išleista 1985 m., buvo pagrindas nustatant gaminius su defektais ir atsakomybę susijusią su šiais gaminiai, tačiau tobulėjant skaitmeninėms technologijoms ir besivystant globaliai ekonomikai, atsirado ryškus poreikis atnaujinti šią direktyvą.
Šiuo tikslu yra išleista 2024/2853 direktyva, kurios tikslas yra pašalinti dėl technologinės pažangos ir ekonomikos vystymosi atsiradusias spragas ir pakeisti 85/374/EEC direktyvą. Ši naujoji direktyvą turės būti perkeltą į nacionalinę teisę nuo 2026 m. gruodžio 9 d. Pažymėtina, nors DI yra minimas šios direktyvos aiškinamuosiuose raštuose, kaip viena iš pagrindinių direktyvos atnaujinimo priežasčių, tiesiogiai DI nėra minimas šioje direktyvoje. DI tiesioginio minėjimo nebuvimas yra paaiškinamas direktyvos tikslu nustatyti bendrus pagrindus, o ne gilintis į specifines sritis. Taigi, tam tikra apimtimi 2024/2853 direktyva sprendžia naujus iššūkius susijusius su DI ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis, o DI papildomo atsakomybės reguliavimo poreikio klausimas, lieka diskusijų objektu.
Pasauliniu mastu, matome daug skirtingų DI reguliavimo modelių. Palyginimui turime Kiniją, JAV ir ES. Kinijoje DI yra plačiai naudojamas valdžios įrankis, turintis griežtą reguliavimą vidaus rinkos srityje ir mažai apribojimų, kai kalbama apie DI panaudojimą valstybės valdyme, praktiškai pastebime susirūpinimą dėl žmogaus teisių keliantį masinį stebėjimą, automatizuotą valdžios institucijų sprendimų priėmimą ir socialinių kreditų sistemą. JAV toliau laiko ekonomikos ir inovacijų augimą prioritetu, bet taip pat didžiąja dalimi laikosi žmogaus teisių, todėl JAV DI politika yra kažkas panašaus į tarpinį variantą tarp Kinijos ir ES DI reguliavimo modelių, vienas svarbiausių JAV DI reguliavimo požymių yra verslo galimybių vystymosi skatinimas DI srityje. Be ES „apsauga pirmiausia“ naratyvo DI politikoje, kuris vis švelnėja, ES DI reguliavimas skatina saugesnes inovacijas, bandant nedaryti skubotų sprendimų ir nepamirštant vartotojų apsaugos bei žmogaus teisių. ES DI politika uždraudė DI panaudojimą masinio stebėjimo ir socialinių kreditų sistemos kūrimo tikslais dėl žmogaus teisių pažeidimo ir DI panaudojimą priimant valdžios institucijų automatizuotus sprendimus dėl diskriminacijos galimybės bei gero administravimo principo taikymo. Diskusijose dėl optimalaus reguliavimo dažniausiai lygina ES ir JAV, o Kinija atmetama dėl autoritariško modelio.
Manau, ES Atsakomybės už dirbtinį intelektą direktyvos projekto atšaukimas yra svarbus žingsnis ne tik ES DI politikos formavime bet ir DI technologijos sampratai apskritai. Šis įvykis rodo žmonių bei įstatymų leidėjų vis gilesnį DI technologijos supratimą. Patirtis DI naudojime ir realybės nesutapimas su reklamomis parodė, kad DI nėra „naujas žmogus“, tai yra naujesnis tobulesnis sudėtingesnis informacijos rinkimo ir apdorojimo įrankis, kuris, aišku, kelia tam tikrus susirūpinimus, bet tai nėra absoliutus blogis, kurį reikia kuo stipriau riboti. Direktyvos projektas privertė giliau susimąstyti dėl DI technologijos ir draudimų bei ribojimų būtinumo. Galiausiai, buvo prieita prie išvados, kad ne visi ribojimai, kurie iš pradžių atrodė kaip pateisinami, turi būti įgyvendinti.
Straipsnis yra parengtas įgyvendinant LMT Studentų tyrimai semestro metu finansuojamą projektą “Nesutartinės civilinės atsakomybės taikymas dirbtinio intelekto atveju: problematika ir sprendimų paieška”. Straipsnio autorius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas Alan Zelba, o projekto vadovė – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros asistentė dr. Neringa Gaubienė.
