EŽTT konstatavo, kad nacionalinių teismų sprendimai panaikinti Covid-19 testų pirkimo-pardavimo sutartis Konvencijos nepažeidė

Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą dėl UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ peticijų (Nr. 46264/22 ir 50184/22), kuriuo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio (Nuosavybės apsauga) pažeidimo nenustatė. Atsižvelgęs į tapatų peticijų dalyką, Teismas jas sujungė ir priėmė vieną sprendimą. 

Pareiškėjos bendrovės skundėsi, kad dėl Lietuvos teismų sprendimo panaikinti greitųjų Covid-19 testų pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodymo grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų joms teko pernelyg didelė našta, todėl buvo pažeistas Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis.

Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario  26 d. nutarimu paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės, buvo nuspręsta įsigyti greitųjų COVID-19 testų, pavedant įsigijimą atlikti valstybės biudžetinei įstaigai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (Laboratorija) bei prižiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijai. Laboratorija inicijavo viešojo pirkimo procedūrą ir 2020 m. kovą gavo įvairių įmonių pasiūlymų. Pirmoji pareiškėja buvo paskelbta viešojo pirkimo nugalėtoja.  Su ja Laboratorija pasirašė sutartį. 2020 m. kovo 19 d. tarp UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pirmoji pareiškėja įsigijo iš antrosios testų.

2020 m. gruodį Generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, civiline tvarka kreipėsi į teismus su prašymu pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Laboratorijos ir UAB „Profarma“ viešojo pirkimo – pardavimo bei UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Prokuroro teigimu, viešojo pirkimo procedūra buvo neskaidri, valstybės lėšos panaudotos neracionaliai, o pirmoji pareiškėja, nurodydama klaidingą informaciją, veikė bloga valia.2022 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismas prokuroro ieškinį tenkino iš dalies ir paskyrė Laboratorijai 20 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjų bendrovių nesąžiningus veiksmus. Prokurorui sprendimą apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu jį panaikino ir priėmė naują sprendimą: iš dalies patenkino prokuroro ieškinį, pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis abi sutartis ir pritaikė restituciją, įpareigodamas pareiškėjas sumokėti valstybei atitinkamai 145 200 Eur ir 3 997 400 Eur sumas, t.y., skirtumą tarp testų rinkos kainos pirkimo metu ir  sumos, kurią valstybė sumokėjo. Nors apeliacinio teismo nuomone, Laboratorija, vykdydama pirkimą, pažeidė skaidrumo principą, nesudarė sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai, ir tokie veiksmai laikytini aiškiai nerūpestingais, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jis pabrėžė, kad ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjai privalo elgtis atsakingai, todėl konstatavo, kad pareiškėjos bendrovės nesielgė sąžiningai bei socialiai atsakingai, siekė pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes ir nesąžiningai gauti neprotingo bei nepagrįsto dydžio pelną, o toks veikimas negali būti pripažintas atitinkančiu geros moralės reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrovių kasacinius skundus atmetė.

Konstatavęs, kad teismų sprendimas naikinti sutartis ir nurodymas bendrovėms grąžinti dalį pinigų valstybei laikytinas trukdymu naudotis nuosavybe, EŽTT vertino, ar toks trukdymas atitinka Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje numatytas sąlygas, t.y. ar buvo numatytas įstatyme, siekė teisėtų tikslų ir buvo proporcingas. Nusprendęs, kad galimybė panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei buvo numatyta įstatyme, o restitucijos pritaikymas, priešingai nei teigė pareiškėjos bendrovės, buvo prieinamas, tikslus ir aiškus dėl ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, Teismas nutarė, kad trukdymas naudotis nuosavybe šioje byloje buvo numatytas įstatyme Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio prasme. Be to, Teismas pritarė Vyriausybei, kad toks „trukdymas“ siekė teisėtų tikslų – užkirsti kelią nusikalstamoms praktikoms bei apsaugoti valstybės lėšas.

Vertindamas, ar trukdymas buvo proporcingas, Teismas visų pirma atkreipė dėmesį į šios bylos kontekstą – panaikintos sutartys buvo sudarytos atliekant viešuosius pirkimus, kuriuos pagal Teismą valstybė turi sureguliuoti taip, kad procedūros būtų atliekamos tinkamai, o rezultatas atitiktų viešąjį interesą. Šiuo požiūriu Teismas pastebėjo, kad geriau pažinodamos visuomenę ir jos poreikius nacionalinės valdžios institucijos yra palankesnėje padėtyje nei tarptautinis teismas vertinti, kas yra „viešasis interesas“, todėl, įgyvendindama socialinę ir ekonominę politiką, įskaitant ir viešuosius pirkimus, valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę. Be to, Teismas priminė, kad ne kartą konstatavo, jog valdžios institucijos turi teisę taisyti savo klaidas net ir tada, kai jos atsiranda dėl jų pačių aplaidumo. Teismo nuomone, toks požiūris taikytinas ir viešuosius pirkimus organizuojančioms institucijoms, kurioms gali tekti taisyti savo klaidas, paisant viešojo intereso. Vis dėlto klaidų taisymas pagal Teismą neturėtų užkrauti asmeniui pernelyg didelės naštos.

Toliau Teismas vertino nacionalinių teismų nustatytas bylos aplinkybes bei padarytas išvadas ir nusprendė negalįs nesutikti, kad viešųjų pirkimų procedūra buvo atlikta pažeidžiant atitinkamus įstatymų reikalavimus, tačiau Teismui svarbu buvo tai, kad ne tik Perkančioji organizacija turi užtikrinti viešojo pirkimo atitiktį įstatymams bei bendriesiems viešųjų pirkimų principams, bet ir tai, kad tiekėjai pagal Lietuvos civilinę teisę turi tam tikras pareigas, kurių nustatymas patenka į valstybei suteiktą vertinimo nuožiūros laisvę šioje srityje. Be to, pareigas ir atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės nuostatos, taikomos perkančiajai organizacijai nepakeičia civilinėje teisėje numatytų bendrųjų normų ir principų, taikomų sutartiniams ir iki sutartiniams santykiams tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad bendrovės veikė išvien bloga valia ir pasinaudodamos susidariusia situacija siekė nesąžiningai gauti neprotingo bei nepagrįsto dydžio pelną. Į tai atsižvelgdamas toliau Teismas sprendė, ar nacionalinių teismų sprendimai, siekiant ištaisyti valstybės valdžios institucijų padarytas klaidas, netapo pernelyg didele našta pareiškėjoms.

Primindamas, kad pagal jo praktiką kompensacijos dėl sutarties panaikinimo priteisimas priklauso nuo sutarties šalies veiksmų. Teismas pabrėžė, kad valdžios institucijų Viešųjų pirkimų įstatymo neatitinkantys veiksmai nereiškė, kad pareiškėjos bendrovės galėjo nevykdyti joms pagal civilinę teisę tenkančios pareigos ar tikėtis išsaugoti iš viešojo pirkimo gautą pernelyg didelį pelną. Šiuo požiūriu Teismas pabrėžė bylos kontekstą – viešąjį pirkimą, kuris, iš vienos pusės yra administracinė procedūra, kai parenkamas tiekėjas, o iš kitos pusės tai – sandoris tarp laimėtoju išrinkto tiekėjo bei perkančiosios organizacijos. Teismo nuomone, čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai yra verslo subjektai, siekiantys savo komercinių tikslų.

Konstatuodamas, kad nacionalinės valdžios institucijos neperžengė jai bylos kontekste suteiktos plačios vertinimo nuožiūros laisvės, Teismas nusprendė, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis pažeistas nebuvo.

Teismo sprendimas byloje Profarma ir Bona Diagnosis prieš Lietuvą (anglų kalba)

Lietuvos atstovo EŽTT informacija