Teismai

KT: teisinis reguliavimas, nustatantis, kuri viešoji informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija) 16 punktas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos Vyriausybės prašymą. Pareiškėja teigė, kad ginčytas teisinis reguliavimas yra nepakankamai aiškus ir tai sudaro prielaidas jį interpretuoti skirtingai bei taikyti diskriminaciniu būdu, todėl prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėja taip pat nurodė, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinių teisių ir laisvių ribojimo būtinumo, pagrįstumo kriterijų, todėl negali būti laikomas suderinamu su Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve, paneigia Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą konstitucinę šeimos sampratą, diskriminuoja kitas nei santuokos pagrindu sukurtas šeimas. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad Lietuvos Respublika turi konstitucinę pareigą užtikrinti tinkamą iš Konvencijos kylančių teisių ir laisvių, šiuo atveju teisės laisvai skleisti informaciją, teisinę gynybą.

Pareiškėjos ginčytame Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte apibrėžti tam tikri kriterijai, pagal kuriuos informacija priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai, kuri žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Tokia informacija laikytina ta, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse (CK) įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.

Pagal ginčytą teisinį reguliavimą, aiškinamą apibendrinus Įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengiamuosius dokumentus, taip pat atsižvelgiant į Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto taikymo praktiką, informacija apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius laikoma neatitinkančia Konstitucijoje ir CK įtvirtintos santuokos ir šeimos kūrimo sampratos, niekinančia šeimos vertybes; tokios informacijos sklaida yra ribojama, ją skleisti nepilnamečiams asmenims leidžiama tik išimtinais atvejais.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas; teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių; sąvokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių ribojimu, turi būti itin aiškios, apibrėžtos ir suprantamos.

Pagal Konstituciją, be kita jo, jos 25 straipsnį, aiškinamą kartu su 38 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgiant į informacijos sklaidos ir prieinamumo galimybes šiuolaikinėje visuomenėje, taip pat į tai, jog vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, o vaikai dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis, valstybė privalo ypatingą dėmesį skirti nepilnamečių vaikų, kaip itin pažeidžiamos asmenų grupės, interesų apsaugai ir gali nustatyti tam tikrus specialiai jiems skirtus informacijos sklaidos apribojimus. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos, be kita ko, jos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų ir kitų iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų, be kita ko, reikalavimo, kad ribojimai būtų būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat iš Konstitucijos, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 38 straipsnio 1, 2 dalis, konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto – santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją nustatant nepilnamečiams vaikams skirtus informacijos sklaidos apribojimus negali būti sudarytos prielaidos paneigti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti. Todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų suponuojama, kad informacija apie bet kokius šeimos modelius ir asmenų tarpusavio santykius savaime yra netinkama nepilnamečiams vaikams. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi laisvės gauti ir skleisti informaciją ribojimai, be kita ko, ribojama informacija apie šeimos modelių ir tarpusavio santykių įvairovę, trukdo nepilnamečiams vaikams formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis.

Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad Konstitucijos garantuojama laisvė ieškoti informacijos ir ją gauti apima pareigą nepilnamečiams skleisti objektyvią ir realius visuomeninius santykius atliepiančią informaciją, padedančią susiformuoti konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, pagarba kito žmogaus teisėms ir jo orumui, grįstą pasaulėžiūrą.

Vertindamas Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas ginčytose nuostatose aiškiai neapibrėžė, kokia informacija niekina šeimos vertybes, skatina kitokią, negu įtvirtinta Konstitucijoje ir CK, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą ir todėl turi būti priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ginčyto teisinio reguliavimo parengiamųjų dokumentų matyti, kad įstatymų leidėjas siekė, jog būtų ribojama informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius sklaida nepilnamečiams. Pagal CK nustatytą teisinį reguliavimą, į kurį daroma nuoroda pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu, šeimos santykiai gali susiklostyti ne tik tarp santuoką sudariusių vyro ir moters, bet ir tarp kitų, paprastai giminystės ryšiais siejamų, asmenų. Be to, konstitucinė šeimos samprata, į kurią taip pat daroma nuoroda ginčytoje nuostatoje, nesuponuoja, kad šeima gali būti sukurta tik santuokos pagrindu.

Taigi iš Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyto teisinio reguliavimo nėra aiškus jame įtvirtinto informacijos sklaidos ribojimo turinys, neaišku, kokią konkrečiai informaciją apie kitokią, negu įtvirtinta Konstitucijoje ir CK, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą siekiama riboti, ar Konstitucijoje ir CK įtvirtinta santuokos samprata ir šeimos kūrimo samprata vartojamos kaip sinonimai, ar turi skirtingą turinį.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisyta konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamo reikalavimo teisės aktuose nustatyti aiškų, suprantamą, neprieštaringą teisinį reguliavimą, o įtvirtinant informacijos, pateikiamos nepilnamečiams, ribojimus sąvokas apibrėžti itin aiškiai ir suprantamai.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2 dalims, 38 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų ar kitų iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų, nei iš Konstitucijoje, jos 38 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos konstitucinės šeimos sampratos ar konstitucinio vaiko pirmumo imperatyvo nekyla reikalavimas riboti nepilnamečiams pateikiamą informaciją apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius, kai bendro jų gyvenimo santykiai grindžiami šeimai, kaip konstituciniam institutui, būdingais pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad informacijos apie kitokius nei vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtos šeimos modelius ribojimas nepilnamečiams vaikams nėra būtinas siekiant apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardytas ar kitas Konstitucijos saugomas konstitucines vertybes. Priešingai, taip ribojant laisvę gauti ir skleisti informaciją, nepilnamečiams vaikams būtų trukdoma formuotis kaip brandžioms, visapusiškoms asmenybėms, toks ribojimas yra nesuderinamas su konstitucine valstybės pareiga užtikrinti harmoningą ir visapusišką vaiko vystymąsi, paremtą pagarba žmogaus teisėms ir orumui, taip pat demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis.

Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą nuo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos, ginčijamu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatęs informacijos apie šeimos modelius sklaidos ribojimus, sudarė prielaidas susiaurinti šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nepagrįstai riboti tokios informacijos sklaidą ir nepilnamečių asmenų informacijos laisvę, taigi sudarė prielaidas paneigti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar jų nepaisyti, neužtikrino pareigos nepilnamečiams skleisti objektyvią ir realius visuomeninius santykius atliepiančią informaciją, padedančią susiformuoti konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, pagarba kito žmogaus teisėms ir jo orumui, grįstą pasaulėžiūrą, ir taip pažeidė Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimus, nesilaikė iš Konstitucijos, jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai.

Konstitucinio Teismo informacija

Back to top button