L. Meškauskaitė. Anti SLAPP procedūra: naujovės ir perspektyvos (2 dalis)

Strateginiai ieškiniai, kaip piktnaudžiavimas teisinėmis priemonėmis (SLAPP) (angl.- Strategic lawsuit against public participation), yra šiuolaikiniame gyvenime tik dalis arsenalo, kuris yra naudojamas siekiant užtildyti aktualiais viešo intereso klausimais kalbančius asmenis. Kitos priemonės pirmiausia asocijuojasi su tokių žmonių ignoravimu bei išstūmimu iš visuomenės gyvenimo – tai taip vadinama atšaukimo kultūra, (angl. cancel culture, nuo cancel – „atšaukti“) [1].
Nors SLAPP iš pradžių buvo kildinami tik iš valdžios institucijų veiksmų, nukreiptų prieš asmenis, kurie naudojosi teise pateikti peticijas vyriausybei,[2] tačiau tokie viešai kalbančių asmenų nutildymo būdai vis dažniau pradėjo įsigalėti ir civiliniame procese.
Lietuvoje dar iki Europos Sąjungos anti SLAPP direktyvos,[3] kuri buvo priimta 2024 m. balandžio 11 d., įsigaliojimo įvesta taip vadinama anti SLAPP procedūra, kurią numato 2022 m. gruodžio 30 d. įsigalioję CPK pakeitimai, yra sveikintina, tačiau kelianti daug abejonių dėl jos veiksmingumo.
Praktikoje nėra lengva išsiaiškinti nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (nesąžiningas ieškinys), apie kurį kalbama naujoje teisės normoje, t. y. CPK 951 )straipsnyje, požymius, o taip pat atsakyti į klausimą – ko siekiama tokiu ieškiniu? Apginti pažeistas teises bei teisėtus interesus ar pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso gynimu susijusiai atsakovo veiklai ar atgrasyti jį nuo šios veiklos?
Kaip atpažinti nesąžiningą` ieškinį ?
Anti SLAPP procedūra, numatyta CPK 951 straipsnyje, yra taikoma tik tuo atveju, kai yra nesąžiningo ieškinio požymiai.
Nesąžiningam ieškiniui būdingi požymiai yra išvardinti minėto straipsnio 3 dalyje, kurioje yra nurodoma, kad teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją, t. y. į: 1) ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą bei perteklinį pobūdį; 2) tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų; 3) tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina bei 4) kitas reikšmingas aplinkybes.
Taigi nesąžiningo ieškinio požymių sąrašas yra nebaigtinis ir jis gali būti teisminėje praktikoje nuolat pildomas. Pavyzdžiui, apie ieškinionesąžiningumągalima spręsti iš ieškininių reikalavimų neproporcingai didelės apimties, kai prašoma taikyti pernelyg daug asmens teisių gynimo būdų: a) pripažinti teisės pažeidimą; b) pašalinti ginčo teiginius iš internetinės erdvės; c) paneigti ginčo teiginius; d) priteisti neproporcingai didelę turtinę žalą; e) įpareigoti atsakovą atsiprašyti; e) priteisti neproporcingai didelę neturtinę žalą ir kt.
Tokią situaciją galima atpažinti iš nelogiškų ieškovo veiksmų, kai po jo kreipimosi į visuomenės informavimo priemonę ginčo informacija yra jau pašalinta iš internetinės erdvės, tačiau vis tiek reiškiami reikalavimai tokią informaciją pašalinti ir atsiprašyti, nors toks reikalavimas (informacijos pašalinimas) jau yra įvykdytas, o atsiprašymas kaip asmens teisių būdas yra teisiškai nepagrįstas ir pan.
LAT yra ne vieną kartą išaiškinęs, jog atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės forma, nei asmens teisių gynybos būdas, o tik asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti duomenys, tarpusavio santykių aspektas, t. y. tik faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio viešai ginčo teiginius, atsiprašyti [4].
Vienas iš nesąžiningo ieškinio kriterijų gali būti dėl panašių reikalavimų inicijuotų bylų skaičius, kai dėl tų pačių ginčo teiginių viešo paskleidimo ieškovas inicijuoja bylas skirtingiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams, tuo pačiu metu pateikia skundus Visuomenės informavimo etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai bei kitoms institucijoms, teismui pateikia prašymus areštuoti atsakovų turtą pareikštų turtinių reikalavimų sumai; iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos laikinai panaikinti ginčo įrašus, uždrausti atsakovui viešai pasisakyti tam tikrais klausimais ir pan., t. y. siekia iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo atsakovo atžvilgiu taikyti akivaizdžiai perteklinius suvaržymus ir kuo ilgiau užvilkinti teisminius procesus.
Vienu iš požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, gali būti laikomas ieškovo kreipimasis į institucijas (pavyzdžiui, Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tarnybą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, prokuratūrą ir pan.) dėl atsakovo viešai išsakomos nuomonės, nors šiuo klausimu nurodytos institucijos ne visada turi atitinkamus įgaliojimus.
Minėta, kad šios kategorijos byloms reikšmingų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl tokiose bylose labai svarbu įvertinti pareikštų ieškininių reikalavimų apimtį, faktinį bei teisinį pagrįstumą bei ieškininių reikalavimų pateikimo teismui bendrąjį kontekstą. Tik iš visų šių faktinių aplinkybių bei teisinio reguliavimo pagrįstumo visumos galima spręsti apie tikruosius ieškovo tikslus, t. y. ar jis siekia apginti savo pažeistas teises adekvačiais asmens teisių gynimo būdais ar turi kitą strateginį siekį – nutildyti atsakovą kalbantį viešojo intereso klausimu ir jį įvelti į kuo sudėtingesnius bei ilgesnius piktnaudžiaujamojo pobūdžio teisminius procesus ir tokiu būdu palaužti atsakovo ryžtą kritikuoti ieškovą bei dalyvauti viešose diskusijose visuomenei aktualiais klausimais.
SLAP atveju ieškovas turi strateginį tikslą – nutildyti viešai kalbantį atsakovą, todėl jam nėra svarbu bylą laimėti ir kaip galima greičiau bei mažiausiomis sąnaudomis. Priešingai, ieškovas suinteresuotas ilgu bylinėjimosi procesu, kuris gali psichologiškai palaužti bei finansiškai išsekinti viešai kalbantį visuomenei aktualiu klausimu asmenį, kad jis nustotų kalbėti apie ieškovą ir jį kritikuoti.
Taigi, sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje byloje, yra nesąžiningo ieškinio požymių, svarbu yra išsiaiškinti, ar LITEKO duomenimis ieškovas nėra inicijavęs prieš atsakovą ar kitus viešai kalbančius asmenis daugiau teisminių procesų dėl paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, tokių žinių paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo ir pan.
Ar pasitarnaus SLAPP ieškinių aukoms valstybės garantuojama teisinė pagalba?
Anti SLAPP procedūros įteisinimą civiliniame procese lydėjo taip pat ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (VGTPĮ) 12 straipsnio 1 dalies papildymas nauju 14 punktu[5]. Taigi nuo 2023 m. liepos 5 d., atsakovai (fiziniai asmenys), siekiantys pateikti teismui prašymą jų civilinėse bylose taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą (anti SLAPP procedūra), įgijo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal VGTPĮ, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, o tai reiškia, kad tokiu atveju atsakovui nereikės patirti išlaidų, samdant advokatą, nes tokias išlaidas padengs valstybė.
Minėti VGTPĮ pakeitimai numato, kad antrinė teisinė pagalba teikiama, esant trijų būtinų sąlygų visumai, t. y.: 1) atsakovams civiliniame procese; 2) tuo atveju, kai yra nesąžiningo ieškinio, apie kurį kalbama CPK 951 straipsnio 2 dalyje, požymiai ir kai 3) tokiu ieškiniu siekiama pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veiklos.
VGTPĮ 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia pareiškėją, kuriam teisės aktai suteikia teisę gauti VGTP, kaip fizinį asmenį ar tiesiogiai Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytą asmenį, kuriam šie teisės aktai suteikia teisę gauti VGTP. Kadangi 2024 m. įsigaliojusi anti SLAPP direktyva tiesiogiai nenumato galimybės nacionaliniuose procesuose teisės gauti VGTP, todėl darytina išvada, kad antrinę teisinę pagalbą SLAPP atveju Lietuvoje gali gauti tik fiziniai asmenys.
Pirmiausia, kyla pagrįstas klausimas, o kodėl tokia antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamajame procese, juk baudžiamojoje byloje pateiktas ieškinys nagrinėjamas taip pat CPK nustatyta tvarka, o kaltinamasis baudžiamojoje byloje, pavyzdžiui, dėl šmeižto (Baudžiamojo kodekso (BK) 154 straipsnis) arba dėl mirusiojo atminimo paniekinimo (BK 313 straipsnis), taip pat yra kartu ir civilinis atsakovas, kai tokioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo.
Kadangi ieškinys baudžiamajame procese yra nagrinėjamas pagal CPK taisykles, darytina išvada, kad tokiais atvejais kaltinamieji, kurie baudžiamajame procese kartu yra ir civiliniai atsakovai, jeigu yra nesąžiningo ieškinio, apie kurį kalbama CPK 951 )straipsnyje, požymiai, o taip pat yra ir kitos dvi būtinos sąlygos, taip pat galėtų tikėtis gauti nemokamą VGTP.
Kitas, ne mažiau problematiškas klausimas yra: kokios apimties antrinė teisinė pagalba tokiu atveju turi būti teikiama atsakovui? Paskutiniųjų metų teisminė praktika rodo, kad, nors atsakovai civiliniame procese gana dažnai prašo taikyti jiems pareikštų ieškinių atžvilgiu CPK 951 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, tačiau šios publikacijos autorei nėra žinomas nei vienas teisminės praktikos atvejis, kai tokia procedūra teismo buvo pritaikyta, nors ši teisės norma galioja jau beveik du metus.
Taip pat kyla pagrįstas klausimas, ar antrinė teisinė pagalba bus teikiama tik parengiant prašymą dėl CPK 951 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros taikymo, o taip pat parengiant atskirąjį skundą apeliaciniam teismui dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį prašymą panaikinimo, ar tokia pagalba bus teikiama ir viso galimai nesąžiningai pareikšto ieškinio nagrinėjimo pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose metu. Ar tokia antrinė teisinė pagalba bus teikiama parengiant visą atsiliepimą į pareikštą ieškinį, ar tik tokio atsiliepimo dalį dėl anti SLAPP procedūros taikymo, ar toks prašymas turi būti formuluojamas kaip atsiliepimo į ieškinį dalis ar gali būti pateiktas kaip atskiras procesinis dokumentas?
Į daugelį šių klausimų atsakymus pateiks teisminė praktika, bet kol jos nėra, bandykime numatyti galimus atsakymus. Manytina, kad antrinė teisinė pagalba turėtų apimti ne tik prašymo taikyti anti SLAPP procedūrą formulavimą, t. y. ne tik atsiliepimo parengimą, bet ir visaapimantį atstovavimą civiliniame procese iki pat civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo prašymą taikyti anti SLAPP procedūrą, nelieka teisinių pagrindų ieškinio traktuoti kaip nesąžiningai pareikšto ir nepagrįsto, o tuo pačiu nėra ir teisinio pagrindo suteikti tokiam atsakovui antrinę teisinę pagalbą pagal VGTP 12 straipsnio 1 dalies 14 punktą, tačiau tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismai visada gali tokias žemesnių instancijų nutartis dėl atsisakymo taikyti anti SLAPP procedūrą panaikinti. Taigi, dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo reikėtų papildyti VGTP nuostata dėl tokios pagalbos SLAPP ieškinių atveju apimties.
Minėta, kad ekspresis verbis, pagal naujuosius CPK pakeitimus atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje numatytą procedūrą turėtų būti formuluojamas atsiliepime į pareikštą ieškinį, o ne atskirame procesiniame dokumente. Bent jau tokiu keliu kol kas eina pirmosios ir apeliacinės instancijų teisminė praktika.
Minėta, kad įvedant anti SLAPP procedūrą CPK 142 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 7 punktu, pagal kurįatsiliepime į pareikštą ieškinį turi būti papildomai nurodomas atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kai atsakovas pageidauja, kad ji būtų taikoma, ir aplinkybės, pagrindžiančios, kodėl atsakovas mano, kad ieškovas siekia pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.
Taigi, CPK951 straipsnio 2 dalyje ekspresis verbis yra suformuluota, jog toks prašymas gali būti pateiktas atsiliepime į ieškinį ir kitose procesinėse teisės normose nėra numatytų išimčių, taip pat nėra taikytinų specialių teisės normų, numatančių, jog tokį prašymą atsakovas turi teisę pateikti vėlesnėse proceso stadijose ar kituose procesiniuose dokumentuose.
Minėta, kad, įvedus anti SLAPP procedūrą, atsiliepimo į ieškinį turinio elementus reglamentuojanti CPK 142 straipsnio 2 dalis taip pat buvo papildyta 7 punkto nuostata, kad atsiliepime į pareikštą ieškinį papildomai, be kitko, gali būti pateikiamas atsakovo prašymas taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Taigi ši CPK nuostata ekspresis verbis taip pat patvirtina, kad prašymas dėl naujos procedūros taikymo teikiamas kartu su atsiliepimu į ieškinį, o ne vėliau, pavyzdžiui, iki parengiamojo teismo posėdžio ar pan.
Teisminė praktika būtent taip aiškina CPK normas ir antai Klaipėdos apygardos teismas yra nurodęs, kad tokią išvadą suponuoja ir įstatymų leidėjo veiksmai įtvirtinant CPK 951 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūros taikymą teisės sistemoje, nes, teismo nuomone, CPK 142, 296, 297 straipsnių pakeitimo ir CPK papildymo 951 straipsniu įstatymu, t. y. vienu bendru teisės aktu bei tuo pačiu metu buvo papildytas CPK 951 straipsniu (įvesta procedūra dėl SLAPP ieškinio) ir papildyta CPK 142 straipsnio 2 dalis 7 punktu, t. y. įtvirtinta nuostata, kad su atsiliepimu į ieškinį teikiamas prašymas dėl procedūros dėl SLAPP ieškinio taikymo.
Teismas dėl tokios teisėkūros padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo momentą, kada atsakovas turi teisę pateikti teismui prašymą dėl CPK 951 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procedūros taikymo, t. y. tik kartu su atsiliepimu. Be to teismas kaip vieną iš argumentų nurodė aplinkybę, kad anti SLAPP direktyva apima procedūrinių garantijų užtikrinimą, kai akivaizdžiai nepagrįstas teismo procesas nutraukiamas anksčiau laiko ir iš to galima spręsti, kad šios direktyvos vienas iš procedūrinių tikslų yra greitas / greitesnis bylos nagrinėjimas ir dalyje dėl įtvirtintos procedūros taikymo[6].
Manytina, kad teisinė pozicija, jos atsakovo prašymas teismui taikyti anti SLAPP procedūrą, numatytą CPK 951 straipsnio 2 dalyje, turi būti pateiktas išimtinai tik viename procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį – yra galimai pažeidžiantis asmens teisę rinktis pažeistų teisių gynimo būdus, o taip pat tokia pozicija prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Teisminėje praktikoje yra tikėtina situacija, kai faktinio pobūdžio aplinkybės, jog yra pareikštas nesąžiningas ieškinys, gali paaiškėti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose, kai atsiliepimas į ieškinį jau yra pateiktas teismui.
Ateityje taip pat turėtų išryškėti ir tam tikri neaiškumai, ar turi būti teikiama antrinė teisinė pagalba pagal VGTPĮ 12 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsakovams vėlesnėse civilinio proceso stadijose, pavyzdžiui, rengiant dubliką, teisminio posėdžio metu ar rengiant atskirąjį skundą, apeliacinį ar kasacinius skundus.
Be to, manytina, kad ratas subjektų, kuriems yra taikoma VGTP 12 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, kad asmenys, siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningo ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veiklos, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, turėtų būti papildytas nuostatomis, kad tokią pagalbą turi teisę gauti taip pat ir juridinis asmuo. Priešingu atveju naujoji teisės norma, numatyta VGTPĮ 12 straipsnio 1 dalies 14 punkte, bus neefektyvi ir labai retai taikoma, nes dažniausiai SLAPP ieškiniai yra pateikiami juridiniams asmenims, valdantiems įvairias visuomenės informavimo priemones, o taip pat visuomeninėms organizacijoms, ginančioms viešąjį interesą, bet ne fiziniams asmenims.
Taigi, poslinkiai teisminėje praktikoje, ginant viešai kalbančius viešojo intereso klausimais asmenis nuo nesąžiningo bei nepagrįsto teisinio persekiojimo priklausys ne tik nuo priimtų teisės aktų preciziško formulavimo, bet ir nuo teisinės sąmonės, kurią šiuo klausimu susiformuos šias teisės normas taikantys teisininkai.
Dr. Liudvika Meškauskaitė yra advokatė, VU Teisės fakulteto partnerystės profesorė
Pirmas autorės komentaras šia tema prieinamas čia.
[1] Interaktyvus, žiūrėta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Prieiga per internetą: https://lt.wikipedia.org/wiki/At%C5%A1aukimo_kult%C5%ABra
[2] Plačiau apie SLAP ir Noerr-Pennington doktriną:
- interaktyvus, žiūrėta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Prieiga per internetą: https://www-acluohio-org.translate.goog/en/brief-history-slapp-suits?_x_tr_sl=en&_x_tr_tl=lt&_x_tr_hl=lt&_x_tr_pto=sc;
- https://firstamendment-mtsu-edu.translate.goog/article/noerr-pennington-doctrine/?_x_tr_sl=en&_x_tr_tl=lt&_x_tr_hl=lt&_x_tr_pto=sc;
- https://en.wikipedia.org/wiki/Noerr%E2%80%93Pennington_doctrine;
- Rapolas Evaldas. Ar CPK įtvirtintos nuostatos yra pakankamos apsaugai nuo strateginių ieškinių prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP)?. interaktyvus, žiūrėta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/cris/entities/etd/22f88888-a8fb-4343-88df-9dc54ef362c2;
- Justė Kavaliauskaitė. Apie strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP)- interaktyvus, žiūrėta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Prieiga per internetą: https://www.linkedin.com/posts/juste-kavaliauskaite_slapp-ie%C5%A1kiniai-civiliniame-procese-activity-7061582467832438785-qaCW
- https://www-acluohio-org.translate.goog/en/brief-history-slapp-suits?_x_tr_sl=en&_x_tr_tl=lt&_x_tr_hl=lt&_x_tr_pto=sc.
[3] 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1069, dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). Interaktyvus, žiūrėta 2024 m. rugsėjo 26 d. Prieiga per internetą: https https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2024/1069/oj?locale=lt
[4] LAT 2006 m. kovo 6 d. nutarties Nr. 3K-3-169/2006, 5 psl.
[5] priimta 2023 m. birželio 29 d., paskelbta TAR 2023 m. liepos 5 d.
[6] Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-710-460/2023.