Institucijos

Pasirodė jubiliejinis – dešimtasis – leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeris

Rugsėjo 13 d. teisininkų dėmesio laukia tradicinis ir didžiausias Lietuvos teisininkų kalendoriuje tarptautinis arbitražo renginys, kasmet organizuojamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo bei Lietuvos arbitražo bendruomenės – Vilniaus arbitražo diena. Artėjant šiam renginiui, Vilniaus komercinio arbitražo teismas ir advokatų kontora Ellex Valiunas pristato jubiliejinį – dešimtąjį – arbitražo teisei skirto periodinio leidinio „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numerį.

Pasirodžius pirmajam leidinio numeriui 2015 m., „Arbitražas. Teorija ir praktika“ pasiekia Lietuvos arbitražo bendruomenę kiekvienos Vilniaus arbitražo dienos metu ir jau tapo šio renginio neatsiejama tradicija. „Arbitražas. Teorija ir praktika“ yra vienintelis vien tik arbitražo tematikai skirtas periodinis leidinys regione, kuriame galimybę publikuoti savo mintis turi tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių arbitražo specialistai. Tad šia proga norisi ypač padėkoti prof. Valentinui Mikelėnui, būtent kuris ir inicijavo tokio leidinio atsiradimą bei buvo pirmasis jo redaktorius.

Šių metų žurnalo turinį sudaro plačiai diversifikuotas arbitražo temų spektras. Straipsniuose nagrinėjama tiek užsienio teismų jurisprudencija ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, tiek arbitražo proceso klausimai Lietuvos teisėje, tiek ir konceptualios arbitražo teisės temos. Galiausiai, tradiciškai pristatoma metinė Vilniaus komercinio arbitražo teismo statistika.

Su dešimtuoju „Arbitražas. Teorija ir praktika“ numeriu jau artimiausiu metu bus galima susipažinti Vilniaus komercinio arbitražo teisme ir jo interneto svetainėje arbitrazas.lt bei aukštųjų mokyklų, kuriose dėstoma teisės programa, bibliotekose.

Toliau trumpai pristatomas kiekvienas šių metų numerio straipsnis atskirai.

Valentinas Mikelėnas. Palūkanos arbitražo ir teismų praktikoje

Straipsnyje aptariamos pagrindinės teismų praktikos problemos ir klaidos, susijusios su palūkanų priteisimu. Šiuo klausimu, pirma, kyla palūkanų priskyrimo materialinės ar procesinės teisės sričiai problema. Antra, palūkanoms taikytinos teisės klausimas. Trečia, laikotarpis, už kurį skaičiuojamos palūkanos. Ketvirta, priteistų palūkanų dydis. Penkta, arbitražo teismo sprendimo panaikinimas arba nepripažinimas dėl palūkanų ar jų dydžio. Taip pat pateikiama pavyzdžių iš Lietuvos teismų praktikos, patvirtinančių, kad teismai, taikydami palūkanas reglamentuojančias teisės normas, daro klaidų.

Vertindamas palūkanų instituto reikšmę, autorius pasiekia išvadą, jog tam, kad finansų sistema veiktų stabiliai, piniginės prievolės turi būti vykdomos laiku, nes kreditorius, laiku neatgaudamas jam priklausančių pinigų, priverstas didinti savo prekių ar paslaugų kainas, pasitelkti papildomus finansinius išteklius. Palūkanos būtent ir yra tas priemonė, kuria yra siekiama tiek drausminti skolininkus tinkamai vykdyti savo prievoles, tiek ir kompensuoti kreditoriaus finansinius praradimus.

Vytautas Vaicekauskas. Teismo pagalba renkant įrodymus arbitražo procesui pagal Lietuvos teisę

Šiame straipsnyje analizuojamas teismo pagalbos renkant įrodymus arbitražo procesui institutas pagal Lietuvos teisę. Tyrime dėmesys skiriamas UNCITRAL pavyzdiniam įstatymui, kurio pagrindu parengtas Lietuvos komercinio arbitražo įstatymas, pavyzdinio įstatymo travaux préparatoires ir su UNCITRAL pavyzdiniu įstatymu susijusiai teismų praktikai. Teismo pagalbos renkant įrodymus arbitražo procesui institutas analizuojamas tiriant įrodymų rinkimo ir įrodymų atskleidimo (angl. „pre-trial discovery“ ar „pre-trial disclosure“) santykį, šios teismo pagalbos teikimas užsienio arbitražo procesui, taip pat teismo diskrecijos ribos sprendžiant dėl prašymo suteikti pagalbą renkant įrodymus.

Straipsnyje nagrinėjami procesiniai teisminės pagalbos prašymo rinkti įrodymus aspektai, lyginant jį su panašiais mechanizmais kitose jurisdikcijose. Jame taip pat nagrinėjami iššūkiai, kylantys dėl galimo piktnaudžiavimo tokiais prašymais, įrodymų rinkimo ir informacijos atskleidimo prieš pradedant nagrinėti bylą atribojimas ir sąlygos, kuriomis teismai gali įsiterpti tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose arbitražuose. Tyrimo išvadose autorius pabrėžia tinkamo nacionalinių teismų ir arbitražo teismų bendradarbiavimo palaikymo svarbą, siekiant užtikrinti, kad arbitražas išliktų veiksminga ir teisėta ginčų sprendimo priemone be nereikalingo teismų kišimosi.

Tadas Varapnickas. Issues of arbitrator’s legal status: who is the arbitrator?

Straipsnyje nagrinėjamas sudėtingas arbitrų teisinio statuso tarptautiniame arbitraže klausimas, analizuojamos trys pagrindinės teorijos, kuriomis bandoma apibrėžti jų vaidmenį: sutartinis, jurisdikcinis ir sui generis požiūriai. Sutartinė teorija teigia, kad arbitrai veikia kaip paslaugų teikėjai arba šalių atstovai, savo įgaliojimus grindžiantys arbitražiniu susitarimu. Jurisdikcijos teorijoje arbitrai laikomi privačiais teisėjais, turinčiais įgaliojimus, analogiškus nacionalinių teisėjų įgaliojimams, kuriuos suteikia ne šalys, o valstybė. Tačiau abi teorijos ne visiškai atspindi dvejopą arbitro vaidmens pobūdį, nes jose neatsižvelgiama arba į arbitražo teisėjo pareigas, arba į sutartinį arbitražo pagrindą.

Straipsnio išvadose pasisakoma už sui generis požiūrį, kuris sujungia ir sutartinės, ir jurisdikcinės teorijos elementus. Šis mišrus požiūris pripažįsta, kad nors arbitrus su šalimis sieja sutartiniai santykiai, jų vaidmuo neapsiriboja vien paslaugų teikimu, bet apima ir į teismines panašias funkcijas. Sui generis teorija sėkmingai sprendžia unikalaus arbitro statuso klausimą, pripažindama, kad jie teikia ginčų sprendimo paslaugas, o tai suteikia jų sprendimams tokią pačią teisinę reikšmę kaip ir teismo sprendimams, todėl šis požiūris yra tinkamiausias siekiant suprasti arbitro statusą šiuolaikinėje tarptautinio arbitražo teisėje.

Arnas Urbutis. Nigeria v Process & Industrial Developments Limited: has the High Court narrowed the scope for corruption in arbitration?

Straipsnyje nagrinėjamas Anglijos aukštojo teismo sprendimas byloje Federal Republic of Nigeria v Process & Industrial Developments Ltd (P&ID) [2023] EWHC 2638 (Comm), kurioje buvo nagrinėjami kaltinimai korupcija, turėję įtakos 6,6 mlrd. dolerių vertės arbitražo sprendimui. Nigerijos Respublika užginčijo arbitražo sprendimą, remdamasi galimu P&ID kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu konfidencialiais dokumentais. Galiausiai teismas nustatė, kad P&ID veiksmai laikytini sukčiavimo forma, ir atsisakė pripažinti arbitražo sprendimą. Šioje byloje išryškėjo išliekantis susirūpinimas dėl korupcijos arbitraže, ypač privačių ir konfidencialių procedūrų kontekste, kurios gali paslėpti nesąžiningus veiksmus.

Toliau straipsnyje aptariami teismo argumentai ir platesnės sprendimo implikacijos arbitražui, ypač tais atvejais, kai įtariama korupcija. Nors teismas pripažino, kad sukčiavimas gali turėti įtakos arbitražo sprendimams, tačiau susilaikė nuo teisinės arbitražo struktūros keitimo, palikdamas potencialius teisinio reguliavimo pokyčius atitinkamų institucijų diskrecijai. Straipsnyje analizuojamas sprendimas pabrėžia susirūpinimą dėl korupcijos poveikio arbitražo procesui, tačiau juo nėra formuojamas įpareigojamas keisti arbitražo proceso, pabrėžiant, kad privačioje, konfidencialioje sistemoje sunku spręsti korupcijos problemą.

Simona Budreikaitė ir Agnė Kisieliauskaitė. Arbitration Clauses and Requirement for EU-Based Effective Judicial Review: Intersections between the EU Law and Commercial Arbitration in the Recent Case-law of the CJEU

Šiame straipsnyje nagrinėjama naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, susijusi su ES teisės ir komercinio arbitražo sąsajomis, daugiausia dėmesio skiriant reikalavimui dėl veiksmingos arbitražo sprendimų teisminės peržiūros. Autorės atkreipia dėmesį į svarbiausius ESTT sprendimus, įskaitant Achmea ir ISU prieš Komisiją bylas, kurios iliustruoja besikeičiantį ESTT požiūrį į arbitražinius susitarimus, susijusius su ES teise.

Straipsnyje taip pat nagrinėjama ES viešosios tvarkos sąvoka ir jos vaidmuo pradedant veiksmingą teisminę kontrolę komerciniame arbitraže. Analizuodamos ESTT sprendimus, autorės atskleidžia, kaip arbitražiniai susitarimai ir arbitražo sprendimai, turintys įtakos pagrindiniams ES teisės aktams, pavyzdžiui, konkurencijos taisyklėms pagal SESV 101 ir 102 straipsnius, gali susidurti su sustiprinta teismine kontrole, siekiant išlaikyti vienodą ES teisės taikymą. Tokia besikeičianti teismų praktika kvestionuoja tradicinį komercinio arbitražo savarankiškumą, ypač ginčuose, susijusiuose su svarbiais ES teisės klausimais. Žvelgdamos į ateitį, autorės siūlo galimus sprendimo būdus, įskaitant galimybę arbitražo teismams kreiptis į nacionalinius teismus dėl prejudicinio sprendimo, siekiant suderinti arbitražo autonomijos ir ES teisės viršenybės reikalavimus.

Dominykas Kiršis. Kompetencijos kompetencijos doktrina komercinio arbitražo teisėje

Straipsnyje nagrinėjama kompetencijos kompetencijos doktrina komercinio arbitražo teisėje, daug dėmesio skiriant jos raidai, teoriniams pagrindams ir praktiniam taikymui įvairiose jurisdikcijose, įskaitant Lietuvą, Prancūziją ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Straipsnyje taip pat gilinamasi į kompetencijos kompetencijos doktrinos įgyvendinimą Lietuvoje, lyginant ją su užsienio valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, reguliavimu. Straipsnyje aptariami įvairūs iššūkiai, pavyzdžiui, tai, kokiu mastu teismai gali peržiūrėti arbitražo sprendimus. Analizuodamas teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, autorius akcentuoja pusiausvyrą, kuri turi būti pasiekta tarp arbitražo autonomijos palaikymo ir ribotos teisminės priežiūros, siekiant užtikrinti arbitražo proceso teisėtumą.

Vitalija Baranovienė. Vilnius Court of Commercial Arbitration: 2023 statistical report

Straipsnyje Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkė Vitalija Baranovienė apžvelgia 2023 m. arbitražo ginčų Vilniaus komercinio arbitražo teisme statistiką bei pokyčius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Ataskaitoje pateikiama apibendrinta informacija apie VKAT administruojamas bylas – bylų skaičių, šalių kilmę, ginčų sumą, arbitražo kalbą ir vietą, taikytiną teisę, ginčų pasiskirstymą pagal ekonomikos sektorius, arbitražo teismo formavimo ir arbitrų nušalinimų statistiką bei vidutinę arbitražo proceso trukmę Vilniaus komercinio arbitražo teisme 2023 metais.

Tekstą parengė Dominykas Kiršis, advokatų kontoros Ellex Valiunas jaunesnysis teisininkas

Back to top button