Pokyčiai neveiksnių kredito paskolų rinkoje

Dėl įvairių nepalankių ekonominių ir finansinių sukrėtimų Europos Sąjungoje išaugo įmonių ir fizinių asmenų, kurie negali grąžinti paimtų paskolų, skaičius. Išaugęs neveiksnių paskolų skaičius nulėmė sumažėjusį kredito įstaigų pelningumą bei galimybes suteikti paskolas. Reaguojant į tai, Europos Sąjunga 2021 m. priėmė neveiksnių paskolų direktyvą ir kiekviena valstybė narė pradėjo ruoštis šios direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę.

Nors neveiksnių paskolų direktyvos perkėlimas turėjo įvykti iki 2023 m. gruodžio, Lietuva vėlavo perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę. LR Seimas liepos 11 d. priėmė kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymą, kuriuo neveiksnių paskolų direktyva perkelta į nacionalinę teisę, ir tai spėta padaryti prieš Seimo rinkimus.

Įstatymas taikomas tik neveiksnioms kredito paskoloms – banko arba kredito unijos išduotoms paskoloms, kurių mokėjimo terminas yra praleistas daugiau nei 90 dienų. Verta įsiminti, kad įstatymo nuostatos netaikomos kreditoriaus teisių pagal kredito sutartį ar kredito sutarčių, perleistų iki 2024 m. liepos 31 d., perleidimui.

Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo pagrindas

Įsigaliojus kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymui,  kreditorius arba kredito pirkėjas dėl neveiksnių kredito sutarčių administravimo galės kreiptis ne tik į atitinkamame viešajame sąraše esančius subjektus, bet ir kredito administratorių. Kredito administratorius bus atsakingas už: 1) mokėtinų mokėjimų rinkimą arba susigrąžinimą iš skolininko; 2) derėjimąsi su skolininku iš naujo dėl visų nuostatų ir sąlygų, susijusių su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį arba kredito sutartimi, atsižvelgiant į kredito pirkėjo nurodymus; 3) skolininko informavimą apie bet kokius su kredito sutartimi susijusius mokėtinų palūkanų normų ar kitų mokėjimų pasikeitimus; 4) skundų, susijusių su kreditoriaus teisėmis pagal kredito sutartį, administravimą.

Iki įstatymo įsigaliojimo, kredito administratorių veikla nebuvo reguliuojama, todėl įmonės, užsiimančios bankų ar kredito įmonių išduotų paskolų administravimu privalės kreiptis į Lietuvos banką ir gauti kredito administratoriaus licenciją. Tą reikės suskubti padaryti iki šių metų gruodžio 31 d.

Licencijavimo procesas

Kreiptis į Lietuvos banką dėl licencijos bus galima jau nuo rugpjūčio 1 d. Tai ypatingai svarbu padaryti juridiniams asmenims, šiuo metu vykdantiems kredito administravimą ir toliau ketinantiems užsiimti šia veikla (pavyzdžiui, skolų išieškotojams).

Pats licencijavimo laikotarpis priklausys nuo licencijai gauti pateiktų dokumentų turinio bei kokybės. Lietuvos bankas per 45 dienas nuo prašymo išduoti licenciją gavimo dienos privalės įvertinti, ar pateikti visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija, reikalingi sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti. Įstatyme nėra numatyta, ar šis terminas galės būti pratęstas paprašius pateikti papildomus dokumentus, ir koks maksimalus pratęsimo terminas. Šis neapibrėžtumas gali neribotai ištęsti paraiškų nagrinėjimo terminus. Paraišką pripažinus tinkama, Lietuvos bankas turės per 90 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo.

Licencijos besikreipiantys subjektai privalės atitikti šiuos reikalavimus:

• laikytis skolininko teises užtikrinančių sutarčių ir įstatymų nuostatų;
• garantuoti skolininkų teisių apsaugą, teisingą ir kruopštų elgesį su skolininkais;
• užtikrinti skundų registravimą ir nagrinėjimą;
• vadovai bei akcininkai turės atitikti jiems nustatytus kvalifikacijos, darbo patirties bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Licencijos paraiškai reikalingi dokumentai bei duomenys:

• vadovų bei akcininkų dokumentacija, patvirtinanti jų nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus;
• valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos aprašymas;
• veiklos politikos, užtikrinančios skolininkų apsaugą bei teisingą, kruopštų elgesį su skolininkais;
• vidaus procedūros, užtikrinančios skolininkų skundų registravimą ir nagrinėjimą;
• duomenys apie atidarytą atskirą depozitinę sąskaitą;
• kiti Lietuvos banko prašomi dokumentai.

Prašymus dėl kredito administratoriaus licencijos nagrinės Lietuvos bankas, kuris turės ir teisę atsisakyti išduoti licenciją, pavyzdžiui, dėl pateiktos dokumentacijos neatitikimo nustatytiems reikalavimams arba esant klaidingai dokumentacijai. Taip pat Lietuvos bankas galės ir panaikinti licenciją, pavyzdžiui, kai kredito administratorius nepasinaudos licencija per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos, arba kai kredito administratorius nebeatitiks bent vieno jam nustatyto reikalavimo. Taigi, nors ir įstatymų leidėjas įtvirtina galimybę pasitaisyti, t.y., Lietuvos bankas kredito administratoriui galės suteikti ne trumpesnį nei vieno mėnesio terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti, tačiau kredito administratorius laikydamasis finansų rinkos principų turės vykdyti nuolatinę savikontrolę.

Svarbu tai, jog kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymas yra skirtas finansų rinkos stabilumui užtikrinti, todėl atsižvelgiant į „silpnesnę pusę“, didelis dėmesys skiriamas skolininko apsaugai. Reikalinga ne tik atskira depozitinė sąskaita skolininko lėšoms apsaugoti, bet ir turi būti laikomasi šių pagrindinių principų:

1. veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai;
2. teikti skolininkams aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją;
3. gerbti ir saugoti skolininkų asmeninę informaciją ir asmens privatumą;
4. bendrauti su skolininkais etiškai.

Tačiau kartu su naujojo įstatymo priėmimu iškilo nemažai praktinių įstatymo taikymo klausimų, į kuriuos kol kas aiškaus atsakymo rinkos dalyviai neturi:

• Ar skolininko lėšos turi būti laikomos atskiroje depozitinėje sąskaitoje, tik kai kredito administratorius ir kredito pirkėjas nesutampa, ar visais atvejais? Panašu, kad lėšų atskyrimas turėtų būti taikomas tik kai šie asmenys nesutampa, tačiau šią nuomonę reikėtų pasitvirtinti tu Lietuvos banku.
• Ar kredito paslaugų teikėju galės būti tik kredito administratorius? Greičiausiai taip.
• Ar Lietuvos kredito administratorius, norintis vykdyti kredito administravimą kitoje valstybėje narėje, apie turės pranešti Lietuvos bankui?  Taip. Tokiu atveju Lietuvos bankas praneš valstybės narės priežiūros institucijai. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, turės bendradarbiauti ir keistis informacija su atitinkamos valstybės narės institucija.

Įstatymas įsigalios netrukus, naujų reikalavimų daug, todėl neveiksnių paskolų rinkos dalyviai turėtų nedelsti ir jau dabar pradėti ruoštis licencijavimo procesui, kuris niekada nebūna paprastas ir lengvas.

Tekstą parengė Aušra Brazauskienė, WIDEN partnerė, advokatė