LAT pasisakė dėl nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo pirkėjui momento
Birželio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išnagrinėtoje byloje pasisakyta dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktą įvykdymo ir nuosavybės teisės į perkamą daiktą perėjimo pirkėjui momento.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) pagal atsakovės (pardavėjos) skelbimą įsigijo naudotą virtuvės baldų komplektą su gartraukiu už 500 Eur. Pirkėjui apžiūrėjus parduodamą daiktą ir sumokėjus pardavėjai visą kainą, šalys susitarė, kad pirkėjas atvyks pasiimti daikto vėliau. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad, pirkėjui atvykus pasiimti daikto ir pradėjus išmontuoti baldų komplektą, buvo pastebėti trūkumai, tačiau pardavėja nesutiko sumažinti kainos, todėl pirkėjas išrinktas baldų dalis sunešė atgal į pardavėjos patalpą ir pareikalavo grąžinti pinigus. Pardavėjai atsisakius, pirkėjas paprašė daiktą dar pasaugoti ir duoti jam laiko galutiniam sprendimui priimti. Kadangi pirkėjas iki sutartos dienos nesusisiekė su pardavėja, ši tos dienos ryte išmontuodama baldus sulaužė stalviršį, o po pietų paskambinęs pirkėjas pranešė, kad apsisprendė nenutraukti sutarties ir atvyks pasiimti baldų. Atvykęs pirkėjas, sužinojęs apie sulaužytą stalviršį, atsisakė priimti baldus ir vėl pareikalavo grąžinti pinigus.
Pardavėja byloje laikėsi pozicijos, kad daikto nuosavybė pirkėjui perėjo tuo pačiu momentu, kaip ir buvo perduotas daiktas, t. y. pirkėjui pirmąjį kartą atvykus jo atsiimti ir pradėjus išmontuoti. Stalviršio dalis buvo sulaužyta jau po daikto perdavimo ir nuosavybės teisės perėjimo momento pirkėjui, todėl ji, kaip pardavėja, už šį trūkumą neatsako (CK 6.320 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad reguliavimas, taikytinas nustatant momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę, įtvirtintas ne prievolių, bet daiktinius santykius reglamentuojančiose CK normose, kuriose nustatyta, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, ir daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį, atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir šalys neteigia, kad buvo susitarusios dėl kitokio nei daikto perdavimas pirkėjui nuosavybės teisės perėjimo momento. Nuosavybės teisės perėjimo į parduotą daiktą momentas sietinas su abiejų šios sutarties šalių pareigų, susijusių su daikto perdavimu ir priėmimu, įvykdymu, būtent pardavėjo pareigos perduoti daiktą, o pirkėjo pareigos jį priimti (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkėjas ir pardavėja buvo susitarę, jog pardavėja baldų komplektą perduos jo buvimo vietoje, t. y. ieškovui atvykus iš anksto suderintu su atsakove laiku, ji įleis į patalpą, kurioje yra daiktas, o pirkėjas jį priims atlikdamas išmontavimo ir pasiėmimo veiksmus, teisėjų kolegija nusprendė, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą nuosavybės teisė į baldų komplektą pirkėjui turėjo pereiti nuo pardavėjos ir pirkėjo suderintų minėtų veiksmų, susijusių su baldų perdavimu ir priėmimu, atlikimo.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pirkėjas atliko daikto išmontavimo darbus, tačiau jų nebaigė ir daikto nepasiėmė, kadangi, išmontavimo procese paaiškėjus daikto trūkumams, pardavėja nesutiko su pasiūlymu sumažinti daikto kainą. Vadinasi, nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui neperėjo. Dėl to teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais pardavėjos kasacinio skundo argumentus, kad po nuosavybės teisės perėjimo tarp šalių susiklostė pasaugos santykiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį atmesti ir priimtas naujas sprendimas pirkėjo ieškinį patenkinti visiškai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
