LAT pasisakė dėl negautų nuomos pajamų ir regreso teisės įgyvendinimo

Gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje byloje pasisakyta dėl negautų nuomos pajamų, kaip nuostolio dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, grindžiamų sudaryta nuomos sutartimi, dydžio nustatymo, taip pat žalos įrodinėjimo regreso teisės įgyvendinimo, sudarius taikos sutartį su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu, atveju. Šioje byloje buvo sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovei, kuri dėl komercinės paskirties pastato defektų, iki kol jie buvo ištaisyti, negavo pajamų pagal nuomos sutartį, sudarytą su pastato nuomininke.

Ieškovė nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad jos negautos nuomos pajamos turėjo būti mažinamos sąnaudomis, patirtomis vykdant pastato nuomos sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, gali būti įrodinėjami ir kaip negautos pajamos dėl verslo pertraukimo, ir kitais būdais, pvz., reikalaujant kompensuoti nuomos vertę, kurią paprastai sudaro suma, už kurią įprastomis verslo sąlygomis būtų galima išnuomoti tokios pačios ar labai panašios paskirties nekilnojamąjį turtą tuo laikotarpiu, kol nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis nekilnojamuoju turtu, t. y. defektų šalinimo laikotarpiu.

Negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu, gali būti reikšmingos apskaičiuojant negautą pelną. Tai reiškia, kad turto nusidėvėjimas, amortizaciniai atskaitymai, darbuotojų darbo sąnaudos nuomos sutarčiai administruoti ir kitos, susijusios su naudojimusi turtu, taip pat turto išlaikymo sąnaudos iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu. Kokios konkrečiai sąnaudos bus laikomos nukentėjusio asmens sutaupymais, sąnaudomis, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra faktinė aplinkybė, nustatoma kiekvienoje konkrečioje byloje.

Ieškovas, siekdamas įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį, turi įrodyti negauto pelno dydį. Tai reiškia, kad būtent ieškovas turi įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo pateiktu negauto pelno dydžiu, įskaitant ir sąnaudų apskaičiavimą, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos gautinas pajamas pagal jau sudarytą nuomos sutartį, tačiau, iš principo nesutikdama su tam tikrų sąnaudų atėmimo būtinumu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių negautą pelną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje pasisakė dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalos padariusį asmenį įgyvendinimo, sudarius taikos sutartį su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog ginčas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusio trečiojo asmens ir regredento užbaigiamas jų sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi bei šiuo pagrindu regreso tvarka pareiškiamas atgręžtinis reikalavimas, įrodinėjimo naštos paskirstymo nekeičia. Tokiais atvejais ieškovui, regreso tvarka pareiškusiam atgręžtinį reikalavimą už žalos padarymą atsakingam asmeniui, vis tiek tenka pareiga įrodyti, be kita ko, žalos padarymo faktą ir jos dydį. Taikos sutartis, kurioje nedalyvauja atsakingas už žalą asmuo, pati savaime nepagrindžia nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos fakto ir dydžio. Tai yra tik vienas iš įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos faktą ir dydį bei jam regredento atlygintos žalos dydį.

Teisėjų kolegija paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas ‒ iš dalies patenkinti ieškinį ‒ iš esmės paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija