Kada noriu, tada atostogauju, – kas visgi išleidžia vadovą atostogų?

Lietuvoje bendrovės vadovo kompetencijos ribos yra plačios, išskyrus tai, kas tiesiogiai numatyta įmonės įstatuose ir taikomuose teisės aktuose. Pvz., vadovas negali priimti tų sprendimų, kurie pagal Akcinių bendrovių įstatymą priskirti visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos kompetencijai. Praktikoje yra nemaža dalis bendrovių, kurių įstatai standartiniai ir juose nėra įtvirtinti papildomi ribojimai įmonės vadovui prieš sudarant tam tikrus sandorius, pavyzdžiui, su susijusiais asmenimis, didelės vertės, kitus neįprastus įmonės veiklai sandorius ir pan., gauti išankstinį akcininkų ar valdybos pritarimą. Dėl pastarosios priežasties įmonės vadovas neretai turi plačius įgaliojimus veikti įmonės vardu, o tokiu atveju įmonės veikla, be kita ko, tiesiogiai priklauso ir nuo vadovo sąžiningumo ir veikimo bendrovės interesais.

Rizikų, kylančių tinkamai nesutvarkius vidinių įmonės procesų, gali būti net ir vadovui einant atostogų. Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą[1], kurioje buvęs vadovas ir darbuotojas prašė iš darbdavio priteisti 48 878 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir apie 51 322 Eur su darbo santykiais susijusių netesybų, o darbdavys teigė, kad vadovas įvairiais laikotarpiais visgi atostogavo, tačiau šio fakto neatskleidė darbdavio darbo laiko apskaitoje ir atitinkamuose žiniaraščiuose, taip sukūrė nepagrįstus rodiklius ir sukėlė žalą įmonei.

LAT nurodė, kad įmonės vadovas nėra įgaliotas savo nuožiūra nuspręsti dėl savo kasmetinių atostogų suteikimo ar tokio poilsio laiko apskaitos, jis pagal einamas pareigas neatstovauja darbdaviui sudarydamas darbo sutartį su pačiu savimi, taip pat keisdamas darbo sąlygas, nustatydamas darbo užmokestį, taikydamas drausminę atsakomybę ar spręsdamas dėl kitokių savo darbo teisių įgyvendinimo, įskaitant atostogų suteikimą. Kadangi pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui, todėl darbdaviui, neįvykdžiusiam pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų, tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Taigi minėtoje byloje vadovas ir buvęs darbuotojas prisiteisė visas prašytas sumas iš darbdavio.

Atsižvelgiant į minėtą LAT nutartį, klausimas, kurį turėtų iškelti kiekvienos įmonės akcininkai, kad apsaugotų įmonę nuo galimo vadovo piktnaudžiavimo atostogomis, – ar įmonėje yra aiški tvarka ir procedūros, kaip vadovas išleidžiamas atostogų? Jei ne, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Apibendrinus LAT išaiškinimus, svarbu atkreipti dėmesį į šias aplinkybes, kurios gali būti svarbios įvertinant, ar tinkamai ir ar tikrai vadovui yra suteiktos kasmetinės atostogos:

• ar įmonėje yra sudaryta atostogų eilė;
• ar yra vadovo (darbuotojo) pateiktas prašymas dėl atostogų suteikimo;
• ar priimtas rašytinis įsakymas dėl vadovo (darbuotojo) atostogų suteikimo;
• ar atitinkamais laikotarpiais vadovui (darbuotojui) mokamas darbo užmokestis, ar atostoginiai;
• ar apie skiriamas atostogas informuota Darbo kodekso 25 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėtina, kad neformalus laisvo laiko suteikimas vadovui (darbuotojui) negali būti prilyginamas kasmetinių mokamų atostogų suteikimui¹.

Pažymėtina, kad klausimai, kurie nėra priskirti vadovo kompetencijai, konkrečiai šiuo atveju – vadovo atostogų suteikimo klausimas, turėtų būti sprendžiami valdybos, o jos nesant – visuotinio akcininkų susirinkimo lygmeniu. Tinkamai nepasirūpinus vadovo atostogų suteikimo tvarka ir apskaita – darbdaviui tenka visa šios pareigos nevykdymo padarinių rizika.

Svarbius įmonei klausimus, kuriuos vadovas turi teisę vienvaldiškai priimti be jokių apribojimų, galima būtų reglamentuoti įstatuose numatant išankstinį akcininkų ar valdybos pritarimą, taip kontroliuoti vadovo sudaromus sandorius ir išvengti galimų neigiamų pasekmių įmonei. Akcininkams siekiant turėti dar griežtesnę vadovo kontrolę (tačiau įsivertinus ir galimus tokios kontrolės neigiamus aspektus), gali būti įdiegiamas ir įstatuose įtvirtinamas kiekybinis atstovavimas, kai sudaryti sandorius turi teisę vadovas ir kitas akcininkų paskirtas asmuo tik veikdami kartu.

Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė

[1] 2023 m. spalio 19 d. LAT civilinė byla Nr. e3K-3-254-684/2023.