Teismai

LVAT pateikė ESTT klausimus dėl tarptautinių mokyklų mokytojams ir mokyklų administracijai taikomo reikalavimo mokėti lietuvių kalbą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėja administracinę bylą (Nr. eA-178-415/2024), kurioje privati ugdymo įstaiga, už užmokestį mokymo paslaugas teikianti išimtinai anglų kalba, skundėsi Valstybinės kalbos inspekcijos jai skirtu nurodymu, kuriuo pareikalauta, kad tos ugdymo įstaigos darbuotojai (mokytojai, direktorė ir jos pavaduotoja ugdymui) išlaikytų lietuvių kalbos egzaminą (arba pateiktų reikiamus dokumentus) pagal teisės aktuose nustatytą kalbos mokėjimo kategoriją.

Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar be jokių išimčių privačiose tarptautinėse mokyklose dirbantiems mokytojams ir tokių mokyklų administracijai Lietuvoje taikomas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, kai nesudaroma galimybė atsižvelgti į jokias atitinkamos ugdymo įstaigos veiklos specifiškumą lemiančias aplinkybes, atitinka Europos Sąjungoje garantuojamos įsisteigimo laisvės principus, taip pat 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nustatytą reglamentavimą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir atsakyti į tokius klausimus:

  1. Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad į jo reglamentavimo sritį patenka nacionalinėje teisėje nustatytas reikalavimas mokėti valstybinę kalbą, taikomas tarptautinę vidurinio ugdymo programą, tarptautinio bakalaureato pagrindinio ir pradinio ugdymo programas vykdančios privataus fizinio asmens įsteigtos ugdymo įstaigos administracijos darbuotojams ir mokytojams?
  2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiamas toks, kaip pagrindinėje byloje taikytinas nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra taikomas be jokių išimčių, pirma, visiems mokytojams, dirbantiems privačių fizinių asmenų įsteigtoje tarptautinę vidurinio ugdymo programą, tarptautinio bakalaureato pagrindinio ir pradinio ugdymo programas vykdančioje ugdymo įstaigoje, ir, antra, tokios ugdymo įstaigos administracijos darbuotojams, neatsižvelgiant į jokias atitinkamos ugdymo įstaigos veiklos specifiškumą lemiančias aplinkybes.
  3. Ar 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 53 straipsnis aiškintinas taip, kad pagal jį draudžiamas toks, kaip pagrindinėje byloje taikytinas nacionalinis teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimas mokėti valstybinę kalbą yra taikomas be jokių išimčių visiems mokytojams, dirbantiems privačių fizinių asmenų įsteigtoje tarptautinę vidurinio ugdymo programą, tarptautinio bakalaureato pagrindinio ir pradinio ugdymo programas vykdančioje ugdymo įstaigoje, neatsižvelgiant į jokias atitinkamos ugdymo įstaigos veiklos specifiškumą lemiančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija

Back to top button