Marius Stračkaitis: pirmininkavimas ES notariatų tarybai praeis sklandžiai, nes viską kruopščiai suplanavome, turime aiškius tikslus ir tvirtą Europos notariatų paramą

Sausio 11 dieną įvykusioje ceremonijoje Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis perėmė Europos Sąjungos notariatų tarybos (ESNT) prezidento pareigas iš vienerių metų kadenciją baigusio Vokietijos notaro dr. Peterio Stelmaszczyko. Lietuvos notarų rūmai ESNT nariu tapo 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Metus truksiantis pirmininkavimas europinėje notarų organizacijoje – pirmasis kartas, kai Lietuvos notarų rūmams tenka ši viešosios diplomatijos ir administracinė misija. Marius Stračkaitis portalui TeisėPro papasakojo apie artimiausias šių metų veiklas ir iššūkius.

Lietuvos notariatas pirmą kartą pradeda pirmininkavimą Europos Sąjungos notariatų tarybai. Kaip vyko visas pasiruošimas pirmininkavimui ir kokie pagrindiniai administraciniai pirmininkavimo iššūkiai laukia šiais metais tiek Jums kaip ESNT prezidentui, tiek ir bendrai Lietuvos notarų rūmams?

M. Stračkaitis: Niekada nesakiau ir negalvojau, kad lengva ir paprasta vadovauti 225-ių Lietuvos notarų profesinei asociacijai, atstovauti jų interesams. Visgi visiškai kas kita yra vieneriems metams stoti prie europinės organizacijos, atstovaujančios 50 tūkstančių notarų siekiams ir interesams, vairo. Lietuvos notarų rūmai, suprantama, tokių administracijų resursų ir patirties neturi, todėl smarkiai remsimės tiek ESNT biuro Briuselyje, tiek ir organizacijos narių notariatų pagalba. Bendromis pastangomis vykdysime patvirtintą darbotvarkę, turime veiksmingą ESNT Valdybą bei didelį įdirbį turinčias darbo grupes atskirais klausimais. Šios pirmininkavimo kadencijos Valdyboje – įtakingi ir patyrę kolegos notarai iš Liuksemburgo, Čekijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos ir Lenkijos. Į šią kadenciją Lietuvos notariatas neatėjo „iš niekur“. Organizacijos veikloje dalyvaujame jau 20 metų, turime gerus asmeninius ir dalykinius kontaktus, o 2023-siais, kaip būsimasis ESNT pirmininkas, užėmiau organizacijos viceprezidento pareigas, todėl tiesiogiai dalyvavau priimant sprendimus beveik kiekvieną mėnesį rengiamuose ESNT Valdybos posėdžiuose, triskart per metus vykstančioje Generalinėje asamblėjoje ir kitose struktūrose. ESNT prezidento kadenciją užbaigęs Vokietijos notaras dr. Peteris Stelmaszczykas ir su juo dirbusios ESNT bei Vokietijos Federalinių notarų rūmų komandos tapo gerais mūsų mentoriais. Notarai pagal savo profesijos prigimtį yra tikslumą ir planingumą vertinantys žmonės, todėl tikimės, kad pirmininkavimas praeis sklandžiai, nes viską kruopščiai suplanavome, turime aiškius tikslus ir tvirtą Europos notariatų paramą.

Europos Sąjungos notariatų taryba vienija 22-iejų ES valstybių notariatus, tad, matyt, kiekviena valstybė susiduria su savais iššūkiais. Kokius išskirtumėte pagrindinius bendrus iššūkius ES valstybių narių notariatams artimiausiu metu?

Vienas iš pagrindinių iššūkių visiems notariatams yra skaitmeninimas. Tačiau tai kartu yra ir naujos galimybės tiek klientams, tiek ir notarams. Galimybė atlikti notarinius veiksmus nuotoliniu būdu didina notarinių paslaugų prieinamumą. Informacinės technologijos, dirbtinio intelekto panaudojimas gali palengvinti notaro darbą. Pavyzdžiui, Lietuvoje eNotaras sistemoje esame įdiegę integraciją su automatizuota asmens tapatybės nustatymo sistema. Todėl, atliekant notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, automatiniu būdu palyginama asmens tapatybės dokumente esanti asmens nuotrauka su kliento veido atvaizdu prieš vaizdo kamerą. Labai svarbu užtikrinti ne tik saugų asmens tapatybės nustatymą, taip pat – asmens duomenų ir privatumo išsaugojimą, saugų apsikeitimą notariniais dokumentais, dokumentų saugojimą.

Naujosios technologijos suteikia naujų galimybių notaro profesijai, kuriomis reikia naudotis. Tačiau jos kelia ir rizikų, kurias būtina valdyti. Nepaisant sparčios informacinių technologijų plėtros ir procesų skaitmeninimo, būtina užtikrinti teisinį tikrumą. Ir čia labai svarbų vaidmenį atlieka notarai.

ESNT turime Naujųjų technologijų darbo grupę, kuri analizuoja Europos Sąjungos teisės aktus šioje srityje ir stebi jų įgyvendinimą, valstybių narių notariatai keičiasi gerąja notarų darbo skaitmeninimo patirtimi. Taip pat jau diskutuojame apie galimybes panaudoti dirbtinį intelektą, siekiant notarų darbo efektyvumo gerinimo. ESNT pernai organizavo pirmąją konferenciją dirbtinio intelekto tema, šiais metais Vilniuje įvyks antroji konferencija, kurioje bus labiau gilinamasi į duomenų strategijos, duomenų ekonomikos temas, nes duomenys yra dirbtinio intelekto „kuras“.

Kita visiems notariatams svarbi tema yra notaro – nešališko, preventyvų teisingumą atliekančio asmens – vaidmuo civiliniuose teisiniuose santykiuose. Visi sutariame, kad notarų atliekama preventyvi kontrolė mažina ginčų teismuose skaičių, užtikrina valstybės registrų duomenų teisingumą ir patikimumą. Todėl ESNT stebi svarstomus Europos Sąjungos teisės aktų projektus, teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Perimdamas ESNT prezidento pareigas minėjote, kad Lietuva yra viena iš valstybių, kurios įstatymų leidėjai notarams nuolat suteikia naujas funkcijas ir atsakomybės sritis. Tačiau yra notariatų, kurie turi mažai funkcijų ir gali perimti jas iš kitų institucijų. Gal galite plačiau paminėti, kuriose valstybėse narėse yra tokia situacija ir kaip tai padėsite spręsti?

Pastebime, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose šalyse notarams suteikiamos naujos funkcijos, paprastai perimant šias funkcijas iš teismų. Taip vyksta ne todėl, kad notarai turėtų per mažai funkcijų, tiesiog valstybė pasitiki notarais, jų darbo kokybe ir paveda jiems atlikti tas funkcijas, kurias gali atlikti valstybės įgalioti asmenys, taip mažinant teismų darbo krūvį. Lietuvoje nuo 2023 m. notarams suteikta teisė tvirtinti santuokos nutraukimo sutartis, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir tarp jų nėra ginčo. Tendencija pavesti notarams santuokų nutraukimą ne ginčo tvarka egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Slovėnijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje). Tačiau yra valstybių, kurių notarai šios funkcijos neturi, bet, remdamiesi Lietuvos ir kitų notariatų pavyzdžiu, norėtų įtikinti įstatymų leidėjus šias funkcijas jiems suteikti.

Lietuvoje notarų paslaugų skaitmeninimas yra tikrai pažengęs. Kuriose valstybėse narėse skaitmeninimas yra taip pat aktyviai vyksta? Ar dar yra notariatų, kuriems skaitmeninimas nėra vienas prioritetų ir kas lemia tokį jų požiūrį?

Skaitmenindami notarų paslaugas Lietuvoje, savąjį kelią skynėme nuo 2009-ųjų metų, didžiąją to laiko dalį nesulaukdami tiek išorinio palaikymo iš valstybės, kiek tikėjomės. Todėl šiek tiek pavydžiai dairėmės į kaimynus latvius ir estus, kur notarų siūlomi skaitmeninimo sprendimai sulaukdavo palankesnės valdžios reakcijos. Latvijos notarai pirmieji – 2018 metais, o Estijos – antrieji, 2020 metais pradėjo atlikti nuotolinius notarinius veiksmus, ir jų patirtis buvo sklandi. Tai padėjo mums įtikinti Lietuvos Vyriausybę ir Seimą kuo greičiau įteisinti nuotolinius notarinius veiksmus Lietuvoje. Taigi, nebijau sakyti, kad Baltijos šalyse notarų paslaugų skaitmeninimas, kuris glaudžiai susijęs ir su valstybės duomenų registrų skaitmeninimu, pirmauja Europoje. Kaip dar vieną pavyzdį pateiksiu notariatą, kuris, tikiuosi, kažkada taps visateisiu ESNT nariu. Kalbu apie Moldovos notariatą, kurį ką tik tai priėmėme ESNT stebėtojo statusu. Moldovos notarai aktyviai svarsto kelis skaitmeninimo scenarijus, bando galimybes, buvo atvykę pas mus, kur stebėjo mūsų sistemos eNotaras veikimą. Ukrainos notariatas, nepaisant karo, aktyviai dirba su Aukščiausiąja Rada dėl skaitmeninių sprendimų įteisinimo.

Reglamentas dėl paveldėjimo klausimų ir Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo yra svarbus visiems ES valstybių notariatams. Kaip manote, ar šis teisės aktas pateisino savo lūkesčius? 

Iš tiesų, daugelyje Europos Sąjungos valstybių notarai tvarko paveldėjimo bylas ir taiko Paveldėjimo reglamentą. Todėl ESNT, bendrai finansuojant Europos Sąjungai, dvejus metus vykdė projektą „MAPE Successions“, kurio tikslas – pateikti kokybinę ir kiekybinę informaciją apie Paveldėjimo reglamento veikimą ir jo poveikį notarams bei piliečiams 22 ESNT priklausančiose valstybėse. Duomenys, surinkti apklausiant notarus, parodė, kad dauguma notarų mano, jog Paveldėjimo reglamentas palengvino jų darbą tarpvalstybinėse paveldėjimo bylose. Iš esmės palankiai vertinama pagrindinė Reglamento nuostata, kad visam palikimui taikytina palikėjo paskutinės įprastinės gyvenamosios vietos teisė. Tačiau buvo išskirti ir pagrindiniai su Paveldėjimo reglamento taikymu susiję sunkumai –  problemos, siekiant įregistruoti paveldėtą turtą pagal išduotą Europos paveldėjimo pažymėjimą kitos valstybės nekilnojamojo turto registre; paskutinės įprastinės gyvenamosios vietos apibrėžimo nebuvimas; informacijos apie kitose valstybėse narėse jau pradėtas paveldėjimo bylas nebuvimas. Lietuvoje taip pat susidūrėme su šiais sunkumais, Lietuvos teismai du kartus kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šio Reglamento aiškinimo klausimais. Matome, kad galėtų būti padaryti pakeitimai ir nacionalinėje teisėje, siekiant išspręsti žmonėms kylančius sunkumus, susijusius su tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimu.

„MAPE Successions“ projekte dalyvavo ir notarai, ir mokslininkai, buvo suformuluotos rekomendacijos dėl Paveldėjimo reglamento taikymo ir tobulinimo. Tikimės, kad projekto rezultatai bus naudingi Europos Sąjungos politikos formuotojams ir specialistams, nes padės ateityje tobulinti reglamento veikimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. Europos Komisija turi pateikti reglamento taikymo ataskaitą.

Lietuvos notariatas tikrai aktyviai padeda Ukrainos notarams. Kurių dar valstybių narių notariatai yra aktyvūs šioje srityje ir kaip pasireiškia jų parama Ukrainos notarams?   

Kaip žinote, parama Ukrainos notarams ir šalies notarų rūmams yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Mūsų entuziazmą nuo pirmųjų karo dienų remia Latvijos, Estijos ir Vokietijos notariatai. Mūsų bendromis pastangomis 2022 metų kovo pradžioje buvo užtikrinta visos ESNT parama sprendimui skirti Ukrainos notarų rūmams ESNT stebėtojo statusą. Taip pat ESNT šalių iniciatyva pavyko priimti svarbų Tarptautinės notariatų sąjungos sprendimą – neribotam laikui sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos notarų rūmų narystę šioje pasaulinėje organizacijoje. Be to, tiek ESNT, tiek Lietuvos notarų rūmai teikia finansinę pagalbą Ukrainos notarų rūmams per jų sukurtą labdaros ir paramos fondą „Gelbėkime Ukrainos notarus ir jų šeimas“. Tą paramą tesime ir toliau. Rugsėjo 13-ąją dieną Vilniuje vyks Lietuvos pirmininkavimo konferencija, skirta Ukrainos notariatui palaikyti, ir kurioje pasidalinsime notariato profesijos vystymo ir stiprinimo patirtimi, aptarsime tolimesnio bendradarbiavimo kryptis su Ukraina, kitomis narėmis stebėtojomis ir valstybėmis – ESNT partnerėmis.

Dėkojame už pokalbį.