ESTT: sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti imamo atlyginimo dydį, yra draudžiami konkurencijos ribojimai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dar 2021 m. pradžioje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo Lietuvos notarų rūmai ir notarai, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nariai, pripažinti pažeidę Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Vakar ESTT pagaliau paskelbė sprendimą, kuriame pasisakė, kad:
1.SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybėje narėje įsisteigę notarai turi būti laikomi „įmonėmis“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai jie tam tikrais atvejais tvirtina hipotekos (įkeitimo) sandorius, atlieka vykdomuosius įrašus, notarinius veiksmus, rengia sandorių projektus, teikia konsultacijas, technines paslaugas ir tvirtina mainų sutartis, jei ši veikla nesusijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.
2. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tokios profesinės organizacijos, kaip valstybės narės notarų rūmų, priimtos taisyklės, suvienodinančios tvarką, kaip šios valstybės narės notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra įmonių asociacijos sprendimai, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą.
3. SESV 101 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad įmonių asociacijos sprendimai, kuriais suvienodinama tvarka, kaip notarai turi apskaičiuoti už jų vykdomą tam tikrą veiklą imamo atlyginimo dydį, yra šia nuostata draudžiami konkurencijos ribojimai pagal tikslą.
4. SESV 101 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad nacionalinė konkurencijos institucija už įmonių asociacijos padarytą šios nuostatos pažeidimą skirtų individualias baudas įmonėms, šios asociacijos valdymo organo narėms, jeigu šios įmonės nėra šio pažeidimo bendrininkės.
Teismas pasisakė, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Lietuvoje įsisteigę notarai didelę savo veiklos dalį vykdo konkurencijos sąlygomis, veikdami pagal atitinkamą savo teritorinę kompetenciją, nes Notariato įstatymo 28 straipsnio pirmoje pastraipoje tuo klausimu numatyta, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. O tai nebūdinga viešosios valdžios funkcijų vykdymui. Notarų rūmai atitinka Lietuvos notaro profesijos reguliavimo organizacijos požymius ir kad jų valdymo organą, t. y. Prezidiumą, sudaro nariai, kurie patys yra notarai ir kuriuos renka tik notarai, o Lietuvos valstybė nesikiša nei į minėtų narių skyrimą, nei į Prezidiumo sprendimų priėmimą.
Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad Išaiškinimuose įtvirtinta notaro atlyginimo dydžių apskaičiavimo tvarka, pagal kurią notarai už juose nurodytą veiklą privalo taikyti didžiausią kainų intervalo, kurį numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinti Laikinieji dydžiai, kainą. Todėl reikia manyti, kad būtent šie Išaiškinimai lemia horizontalų atitinkamų paslaugų kainų nustatymą, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Kadangi SESV 101 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, draudžiami „įmonių asociacijų sprendimai“, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, reikia konstatuoti, kad tokia įmonių asociacija, kaip Notarų rūmai, per se gali būti pripažinta šios nuostatos pažeidėja.
