G. Valantiejus. Administracinės atsakomybės taikymas už tarptautinės prekybos ir muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimus – su kokiais pokyčiais pasitinkame 2024-uosius?

Šiandieninėmis geopolitinėmis sąlygomis itin didelę reikšmę yra įgijęs tarptautinės prekybos reguliavimas, už kurio priežiūrą Lietuvos Respublikoje, visų pirma, yra atsakingos muitinės įstaigos. Pabrėžtina, jog būtent muitų (muitinės) teisės priemonėmis yra siekiama užtikrinti vykdomų tarptautinės prekybos operacijų ir muitinės procedūrų atitiktį tiek tarptautines prekybos sankcijas nustatantiems ES reglamentams, tiek ir kitiems ES bendrosios prekybos politikos reikalavimams gabenant prekes iš ES (bei Lietuvos Respublikos) į trečiąsias valstybes, iš jų ar tiesiog tranzitu per ES (bei kartu ir Lietuvos Respublikos) muitų teritoriją. Viena iš priemonių, kuri užtikrina šioje srityje vykdomos politikos bei jos įgyvendinimo kontrolės priemonių taikymą, yra teisinė, visų pirma, administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse (ANK), kuri gali kilti visiems su tarptautine prekyba ir muitinės formalumais susijusioje veikloje dalyvaujantiems subjektams – importuotojams, eksportuotojams, vežėjams, atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantiems asmenims (deklarantams). Atsižvelgdami į tai, šiame straipsnyje, nagrinėdami praėjusiais metais (2023 m.) įsigaliojusias administracinę atsakomybę nustatančias ar jos taikymą tikslinančias teisės normas, bei su jų taikymu susijusius realius teismų praktikos pavyzdžius, apžvelgiame su kokiais konkrečiais teisinio reguliavimo pokyčiais pasitinkame 2024-uosius metus ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį tarptautinės prekybos bei muitų (muitinės) teisės srityje dirbantiems bei veikiantiems praktikams.

Administracinių nusižengimų kodekso pasikeitimai muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimų srityje bei jų reikšmė

Pabrėžtina, jog 2023 m. eigoje esminiai su muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimais ir administracine atsakomybe už juos visų pirma buvo padaryti 2022-12-13 įstatymu Nr. XIV-1660, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. gegužės 1 d. Kiek tai susiję su tais ANK straipsniais (ANK 211 („Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“, 212 („Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“), 210 („Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“), 215 str. („Laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas“)), pagal kuriuos administracinė atsakomybė dažniausiai yra taikoma tarptautinės prekybos verslo subjektams bei jų atstovams [1], reikėtų pastebėti, jog visi minėti straipsniai, išskyrus ANK 515 straipsnį, 2023 m. įstatymų leidėjo buvo koreguojami, tikslinami ir pildomi bei keičiami [2].

Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į ANK 211 straipsnio (šiuo metu vadinamas „Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“) pasikeitimus, kuriuos, tikėtina, paskatino ir teismų praktika [3] bei muitų teisės praktikų tarpe ilgą laiką vykusios diskusijos [4] kaip turėtų būti atskiriama kada administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma pagal ANK 211 straipsnį, o kada – pagal ANK 212 straipsnį (šiuo metu vadinamas „Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“), kuriuose numatytos skirtingo dydžio nuobaudos [5]. Atkreiptinas dėmesys, jog abiejų šių straipsnių formuluotėse, galiojusiose iki 2023-05-01 buvo numatyti ir minimi tie patys nusižengimo požymiai, konkrečiai prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas. Kitaip tariant, netinkamas prekių deklaravimas muitinėje potencialiai galėjo būti (ir praktikoje buvo) vertinamas ir kaip ANK 211 straipsnyje, ir kaip ANK 212 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, o tai neretai lemdavo ne objektyvūs kriterijai, bet subjektyvus kiekvienos individualios situacijos vertinimas atliekamas teismo ir/ar administracinę nuobaudą skiriančių muitinės pareigūnų.

Šiuo metu (nuo 2023 m. gegužės mėn.) galiojančioje ANK 211 straipsnio, pavadinto „Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas“ redakcijoje, apskritai nebėra nurodomas prekių deklaravimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, kaip šio konkretaus nusižengimo požymis. Tai suponuoja, jog visais prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų atvejais turėtų būti taikytinas ANK 212 straipsnis „Prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos pažeidimas“. Kitaip tariant, nuo 2023 m. (2023-05-01) pagal ANK 211 straipsnį turėtų būti taikoma ne administracinė atsakomybė už muitinės formalumų netinkamą deklaravimą (formalius veiksmus, pasireiškiančius muitinės deklaracijos netinkamu užpildymu, pristatymu ne laiku ir t.t.), bet atsakomybė už visų prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą (kontrolės bei priežiūros veiksmams atlikti) per nustatytą jų pristatymo terminą arba už tokių prekių pateikimą muitinei, pažeidžiant nustatytą tvarką (materialius, su fiziniu muitinės prižiūrimu prekių judėjimu susijusius, veiksmus).

Be to, ANK 212 straipsnyje taip pat buvo padaryti pakeitimai (nuo 2023-05-24), susiję su grynųjų pinigų nedeklaravimu muitinėje, atskirai išskiriant straipsnio pavadinime ir dispozicijoje kokia teisinė atsakomybė taikytina nedeklaravus gabenamų grynųjų pinigų muitinėje (ANK 212 str. 2 d., bauda nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) ir kokia atsakomybė tenka už pakartotinę tokio pobūdžio veiką (ANK 212 str. 3 d., bauda nuo vieno tūkstančio keturiasdešimt iki trijų tūkstančių devynių šimtų eurų). Būtina pastebėti, jog iki 2023 m. gegužės mėn.  tokių nusižengimų padarymas atskirai nebuvo kriminalizuotas (išskyrus su grynųjų pinigų deklaravimu kertant Europos Sąjungos vidaus sienas susijusių reikalavimų nesilaikymą), todėl minėti pakeitimai leidžia efektyviau vykdyti grynųjų pinigų judėjimo kontrolę muitinės įstaigose, siekiant užtikrinti valstybės bei ES biudžeto finansinius interesus.

Taip pat 2023 m. keitėsi ir ANK 210 straipsnis „Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas“. Konkrečiai, ANK 210 straipsnio 1 dalies formuluotė nuo 2023 m. gegužės mėn. yra siejama ne tik su transporto priemonių vykimu per pasienio kontrolės punktą, kuriame veikia muitinės įstaiga, bet ir su vykimu, pavyzdžiui, per pasienio kontrolės punktus, kuriuose muitinį tikrinimą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atitinkamai, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį šiuo metu gali būti taikoma visuose pasienio kontrolės vietose (straipsnyje vadinama „muitinės nustatytose vietose“). Be to, minėto straipsnio pakeitimais (žr. ANK 210 str. 3 d.) numatyta administracinė  atsakomybė už visų muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą, neapsiribojant tik muitinės prižiūrimų prekių iškrovimu iš į ES muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių. Tokiu būdu administracinės atsakomybės taikymo sritis yra plečiama ir ši atsakomybė gali būti taikoma ir kai tokios prekės išvežamos iš ES muitų teritorijos arba vežamos iš vienos ES  muitų teritorijos vietos į kitą

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti efektyvesnį tarptautinių sankcijų įgyvendinimą ir kontrolę, ANK 515 straipsnyje („Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas“) buvo papildomai numatyta galimybė konfiskuoti tarptautinių sankcijų objektu esančias prekes (ANK 515 str. 3 d.) ir padidinta atsakomybė (baudos dydis) už tokio pobūdžio nusižengimų pakartotinį padarymą (ANK 515 str. 2 d.), t. y. numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Taip pat, ką galima sieti su efektyvesnės tarptautinės prekybos kontrolės poreikiu deklaruojant prekyboje cirkuliuojančių prekių kilmę, ANK atsirado naujas straipsnis „Lengvatinę prekių kilmę reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų pareigų ir reikalavimų nevykdymas“, kurio nustatytos net iki 1000 EUR siekiančios baudos už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą prekių kilmės dokumentuose [2].

Teismų praktika administracinių nusižengimų bylose dėl prekių tarifinio klasifikavimo (ANK 212 str.)

Praktiniu aspektu pažymėtina, jog ir kiek tai susiję su tarptautinių sankcijų pažeidimais ir visais kitais muitų (muitinės) teisės reguliuojamoje srityje padaromais pažeidimais, tradiciškai probleminiu klausimu išlieka tinkamas ir teisingas muitinei deklaruojamų prekių tarifinis klasifikavimas muitinės deklaracijose. Pabrėžtina, jog būtent pagal parinktą tarifinio klasifikavimo kodą muitinė identifikuoja tarptautinės prekybos apyvartoje dalyvaujančioms prekėms taikomus draudimus, ribojimus bei skaičiuoja jos importo mokesčius. Todėl atvejai, kuomet už netinkamai deklaruotą prekės klasifikavimo kodą yra taikoma administracinė atsakomybė (pagal ANK 212 str.), yra labai dažni ir tradiciškai sukelia daug ginčų, inter alia, teisme [7].

Analizuojant ypač iki 2023 m. pradėtą formuoti teismų praktiką, buvo pastebima [6],  kad joje vis dažniau akcentuota, kad tose situacijose, kai muitinės deklarantas, pildydamas muitinės deklaraciją, tik rėmėsi kitų kompetentingų (trečiųjų) asmenų pateiktais duomenimis, kuriuos jis tinkamai surinko (gavo), deklarantas nelaikomas atsakingu už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Šiuo aspektu teismai ne kartą buvo akcentavę principą, jog iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti [6]. Tačiau pastaruoju metu (2023 m.) atsakomybės taikymo praktika pradėjo keistis, griežtėti, kas akcentuojama tiek muitinės (muitų) teisės praktikų apžvalgose bei straipsniuose [7] ir į tai labai svarbu atkreipti dėmesį.

Visų pirma, ką sąlygojo objektyvūs teisinio reguliavimo pokyčiai bei ekonominės ir geopolitinės realijos (tarptautinės prekybos reikalavimų griežtinimas, tarptautinių sankcijų paketų nustatymas ES reglamentais), ypač nuo 2023 m. muitinės deklarantų teisinės (administracinės) atsakomybės bylose neišvengiamai pradėta kelti daugiau klausimų dėl teisingo prekių tarifinio klasifikavimo (galimų prekybos sankcijų ir kitų netarifinių ribojimų taikymo aspektu). Šiuo klausimu atkreiptinas dėmesys į Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-82-876/2023 [5]. Joje teismas išaiškino, jog, pavyzdžiui, kiek tai susiję su prekėmis, kurioms taikomos tarptautinės prekybos sankcijos, deklarantė, nurodydama šių prekių klasifikavimo kodą muitinės deklaracijoje tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą – ji, teismo nuomone, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Kadangi deklarantė importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamos prekės kodą (pagal kurį turėjo būti leidžiama prekes importuoti), tai aiškiai parodo, kad ji elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu būtų buvusi rūpestinga ir, prieš deklaruodama prekes, būtų jas fiziškai patikrinusi.

Be to, Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-888/2023, išaiškino, kad, deklaruodami prekės tarifinio klasifikavimo kodą, muitinės deklarantai negali plečiamai interpretuoti importuotojo pateiktų prekės aprašymų, bet privalo vertinti realias prekės panaudojimo savybes ir technologijas. Teismas akcentavo, jog muitinės deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingu, kad duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Vadinasi, deklaranto administracinės atsakomybės nešalina tai, kad jis vadovaujasi atstovaujamos įmonės klaidingai nurodytu prekės kodu ar pateikta informacija, priešingai – jis privalo veikti apdairiai ir rūpestingai bei imtis visų priemonių, kad būtų nustatytas teisingas deklaruojamos prekės kodas.

Taigi, galima konstatuoti, jog naujausioje teismų praktikoje neteisingas (netinkamas) deklaranto atliktas prekių tarifinis klasifikavimas (net jei klasifikuojant ir buvo naudojamasi papildoma iš trečiųjų asmenų gauta informacija) paprastai laikomas pakankamu teisinę administracinę atsakomybę užtraukiančiu veiksmu. Šios atsakomybės nešalina tai, kad deklarantas ir buvo ėmęsis papildomų veiksmų prekės tarifinio klasifikavimo kodui nustatyti (bet jie nepasireiškė detaliu prekės fiziniu apžiūrėjimu, prašymo paimti jos mėginį pateikimu muitinei). Deklaranto dedamos pastangos įsitikinti prekės klasifikavimo kodo teisingumu (jei vis tik jis nėra parenkamas teisingai) paprastai šiuo metu teismų tėra vertinamos tik kaip veiksniai, kurie gali lemti nuobaudos (baudos) dydį ar jos mažinimą (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-99-593/2023).

Teismų praktika administracinių nusižengimų bylose dėl tarptautinių sankcijų taikymo (ANK 515, 213 str.)

Akivaizdu, jog aktualiu aptariamu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2023 m. neišvengiamai yra padaugėję administracinių nusižengimų bylų dėl tarptautinių prekybos sankcijų pažeidimų (jos paprastai iškeliamos pagal ANK 515 str. bei 213 str. („Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“)). Tenka pastebėti, jog į tokio pobūdžio atsakomybės taikymą teismai nežiūri formaliai ir jų priimamuose sprendimuose akcentuojama, kad muitinė privalo ištirti visas aplinkybes ar prekės tikrai yra tarptautiniu sankcijų objektu. Tai turėtų būti atliekama ne tik vertinant nurodytą formalų prekių tarifinio klasifikavimo kodą bet ir prekių savybes apibūdinančius kitus duomenis – kitų kompetentingų institucijų išvadas, pačios muitinės anksčiau teiktus išaiškinimus/konsultacijas ir pan., žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-526/2023.

Tačiau nustačius kad iš ar į ES/Lietuvos Respublikos muitų teritoriją gabenamos prekės tikrai yra tarptautinių sankcijų objektas jos muitinės įstaigų gali būti sulaikomos ir vėliau taip pat gali būti konfiskuojamos ANK 515 ir 213 straipsnio pagrindu. Susidūrus su tokio pobūdžio situacijomis neišvengiamai kyla klausimas ar ANK 515 bei 213 straipsnyje numatyta prekių konfiskavimo galimybė taikoma visoms prekių rūšims ir visais atvejais? Kitaip tariant, ar įstatymų leidėjo numatyta prekių konfiskavimo galimybė yra prilygintina privalomumui konfiskuoti tokias prekes?

Tokio pobūdžio teismų praktika buvo ypač plėtojama 2023 m., kuomet buvo pateikta detaliausiu ir plačiausių teismų išaiškinimų aptariamu klausimu. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023 atkreipė dėmesį, jog taikant analogiją su Baudžiamojo kodekso normomis, administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmuo kaltinamas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pažeidimu (tiek pagal ANK 213, tiek ir pagal ANK 515 straipsnio nuostatas) ir siekiant konfiskuoti gabentas prekes, turėtų būti pagrįstas ir įrodytas tyčios (kaip privalomos kaltės formos) buvimas. Tokiu būdu, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo pažeidimas, kuris sąlygoja privalomą sankcionuojamų prekių konfiskavimą, turėtų būti tyčinis ir sąmoningas veiksmas, kuriuo neteisėtai buvo siekiama į ES muitų teritoriją atgabenti (ar iš jos išgabenti) atitinkamas prekes. Teismas kartu konstatavo, jog nenustačius tyčios padaryti ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytus nusižengimus, būtina atsižvelgti į importuotų prekių pobūdį, t. y. ar tai yra buitinė, civilinėje apyvartoje paprastai visiškai laisvai cirkuliuojanti prekė, neturinti nei tiesioginės karinės, nei dvigubos, nei kitais aspektais pavojingos visuomenei. Jei šios aplinkybės nustatomos ir pasitvirtina, laikytina, kad administracinio poveikio priemonė – turto (prekių) konfiskavimas tokiu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė ir pernelyg suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. 

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-932/2023 papildomai išaiškino, jog skiriant ir taikant prekių konfiskavimą būtina atsižvelgti ir į santykį tarp atsakingam asmeniui skiriamos baudos dydžio bei sulaikytų (konfiskuotinų) prekių vertės. Kitaip tariant, jei asmens kaltė yra tik neatsargi, sulaikytos prekės yra civilinio pobūdžio o jų vertė ženkliai viršytų  skiriamos baudos dydį, tai taip pat laikytina neproporcinga poveikio priemonė tiek padarytam administraciniam nusižengimui, tiek ir nuobaudos tikslų įgyvendinimui (komentuojamoje byloje sulaikytų ir konfiskuotų prekių vertė daugiau nei dešimt kartų viršijo asmeniui paskirtos baudos dydį – 1200 EUR). Be to, apygardos teismas papildomai pabrėžė ir tai, kad asmens kaltės forma (tyčia ar neatsargumas) turėtų būti vertinama ar anksčiau asmuo darė susijusius administracinius nusižengimus, buvo už juos baustas, t. y. ar toks jo elgesys (kuriuo siekiama pažeisti nustatytas tarptautines sankcijas) buvo sistemingas. Jei toks sistemingumo požymis nenustatomas, preziumuoti tyčinės kaltės formos, o kartu ir su tuo susijusios prekių konfiskavimo būtinybės nėra teisinio pagrindo (kas ir buvo nuspręsta aptariamoje byloje).

Taigi esama teismų praktika Lietuvos Respublikoje, susijusi su administracinės atsakomybės taikymu dėl nustatytos tarptautinių sankcijų įgyvendinimo  tvarkos pažeidimų (neteisėto sankcionuojamų prekių gabenimo) yra formuojama (šiuo metu) ta linkme, jog įstatymo leidėjo numatyta sankcionuojamų prekių konfiskavimo galimybė yra aiškinama siaurai. Tai reiškia, jog ne kiekviena teisinė ir faktinė situacija, susijusi su taikoma administracine atsakomybe bei neteisėtu prekių gabenimu, kvalifikuojamu pagal ANK 213 ir/ar 515 straipsnio nuostatas, lemia privalomą šių prekių konfiskavimą, kurį, paprastai, siekia taikyti muitinės įstaigos. Žinoma, teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog tais atvejais, kai paaiškėja, kad neteisėtai gabentos prekės pačios savaime (pagal savo pobūdį, prigimtį ir požymius) yra ne civilinės paskirties, o dvejopos ar karinės paskirties, kuomet jos kelia pavojų visuomenei, o jų civilinė apyvarta (ES vidaus rinkoje) yra papildomai ribojama, tokios prekės privalo būti konfiskuotos

Kitos teismų praktikos aktualijos administracinių nusižengimų bylose dėl muitinės (muitų) teisės aktų pažeidimų

Pastebėtina, kad 2023 m. buvo priimti ilgai laukti ([3]; [4]) praktiniai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl ANK 211 ir 212 straipsnių, nustačiusių iš esmės identiškus nusižengimų požymius, tačiau skirtingas sankcijas už juos, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-11 nutartis adm. nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 [8]). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu laikėsi nuomonės, jog formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios normos (pavyzdžiui, ANK 211 str. nuostatų) taikymas visais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas netinkamai užpildant muitinės deklaraciją, prieštarauja teisingumo principui ir laikytinas netinkamu įstatymo taikymu.

Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai muitinės deklaracijoje yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė, kai dėl šių veiksmų gali atsirasti ar atsiranda mokestinė prievolė. Šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai – muitinė yra suklaidinama deklaracijos turinio ar atsiranda mokestinė nepriemoka (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022).

Taigi, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu muitinės deklaracijos užpildymu, visų pirma, turėtų būti sprendžiama dėl ANK 212 straipsnio taikymo. Tuo tarpu ANK 211 straipsnio (šiuo metu vadinamo „Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“) nuostatos taikytinos tais atvejais, kurių neapima ANK 212 straipsnyje nurodytų veikų požymiai (pirmiausiai sprendžiant būtent dėl ANK 212 straipsnio taikymo galimybės) arba kai padarytas pažeidimas yra susijęs ne su netinkamu deklaracijos turiniu, bet, pavyzdžiui, su muitinei privalomai pateiktinų dokumentų ir atliktinų procedūrų eiliškumo tvarkos nesilaikymu.

Išvados ir apibendrinimai

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tarptautinės prekybos kontrolei šiandieninėmis geopolitinėmis sąlygomis (dėl plataus tarptautinių sankcijų, prekybos draudimų bei ribojimų taikymo ES reglamentais bei nacionalinės teisės priemonėmis) yra neabejotinai skiriamas papildomas dėmesys. Kiek tai susiję su šios kontrolės vykdymui svarbios administracinės atsakomybės reguliavimu ir jos taikymu 2023 m. (prekybos ir muitų (muitinės) teisės srityje), įstatymų leidėjo pastangos Lietuvos Respublikoje buvo sukoncentruotos ne tiek į formalų sankcijų (nuobaudų) didinimą, kiek daugiau į esamo teisinio reglamentavimo (nusižengimo sudėčių) tikslinimą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog būtent per praeitus metus buvo imtasi pastangų patikslinti ANK 211 ir 212 straipsnių taikymo atvejus bei juose numatytų (praktikoje itin dažnai nustatomų nusižengimų požymius), taip pat išplėsti bei konkretizuoti ANK 210 ir 212 straipsnio taikymo sritį. Kartu sankcijos (nuobaudos) buvo didinamos tikslingai būtent už tarptautinių sankcijų vykdymo tvarkos pažeidimus, numatant didesnes baudas už tokio pobūdžio veikas ir neteisėtai gabenamų prekių konfiskavimo galimybę. Šiuo aspektu akivaizdu, jog tarptautinės prekybos subjektai ir jiems paslaugas teikiantys asmenys (pvz. atstovai muitinėje (deklarantai), vežėjai) turėtų skirti padidintą dėmesį tarptautinių sankcijų įgyvendinimo atitikčiai užtikrinti, kadangi nuo 2023 m. potencialiai už pakartotines neteisėtas veikas šioje srityje gali būti skiriamos net daugiau kaip dešimt kartų didesnės nuobaudos.

Kiek tai susiję su teismų praktika ir realiais bei praktiniais administracinės atsakomybės taikymo pavyzdžiais, būtina pabrėžti, jog dalyje sričių, susijusių atsakomybe už muitų (muitinės) teisės aktų pažeidimus 2023 m. ji neabejotinai griežtėjo, t. y. ypač didelis dėmesys buvo skiriamas neteisingam prekių tarifiniam klasifikavimui muitinės deklaracijose (ANK 212 str. pažeidimas). Šiuo požiūriu teismų buvo akcentuojama, kad, ypač esant abejonių dėl deklaruojamos prekės prigimties (pvz. tai prekė, kuri galimai yra sankcijų objektu), prekės klasifikavimo kodo parinkimas turėtų remtis detaliu prekės fiziniu apžiūrėjimu ir/ar prašymo paimti jos mėginį pateikimu muitinei. Teismų praktikoje pateikiamu vertinimu, šių veiksmų neatlikus ir vadovaujantis tik atstovaujamos įmonės klaidingai nurodytu prekės kodu ar pateikta informacija, kuri vėliau muitinės pripažįstama netikslia, nepakankama ar neteisinga, teisėtai ir pagrįstai gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio nuostatas.

Kita vertus, teismų praktikoje, formuotoje 2023 m., taip pat buvo pabrėžiama, jog administracinė atsakomybė už nusižengimus muitų (muitinės) teisės srityje negali būti taikoma tiesiog formaliai, siekiant griežčiau nubausti ar paskirti didesnę galimą administracinę nuobaudą iš kelių galimų. Šiuo aspektu akcentuotina – kas ypač svarbu tarptautinės prekybos subjektams, susiduriantiems su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu, – jog, pavyzdžiui, sankcijų objektu esančių prekių konfiskavimas, kaip administracinė nuobauda, yra taikytinas atsižvelgiant tik į konkrečią šių prekių prigimtį bei naudojimo sritį, taip pat pažeidėjo kaltės rūšį. Taip pat teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant kvalifikuoti konkrečią neteisėtą veiką prekybos ir muitų (muitinės) teisės srityje kaip vieną ar kitą konkretų administracinį nusižengimą, kurio požymiai panašūs (pvz. ANK 211 ar 212 straipsnyje numatytą nusižengimą) būtina atsižvelgti ne tik į už nusižengimą galimos pritaikyti sankcijos (baudos) dydį ar menamą/potencialų jo pavojingumą, bet konkrečius nusižengimo objektyvius požymius bei nusižengimo prigimtį.

Dr. Gediminas Valantiejus yra advokatas, Dr. Gedimino Valantiejaus advokato kontora GVLEX bei leidinių prekybos ir muitų (muitinės) teisės tema autorius ir redaktorius

Šaltiniai ir literatūra:

[1] Žr. „Administracinė atsakomybė už muitų teisės aktų pažeidimus“, https://www.muita.lt/lt/mokymai/administracine-atsakomybe-uz-muitu-teises-aktu-pazeidimus-2

[2]  Žr. visų pirma Lietuvos Respublikos 2022-12-13 įstatymą Nr. XIV-1660 (nuo 2023-05-01) (TAR, 2022, Nr. 2022-26364);

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4f9502127d2911edbdcebd68a7a0df7e/asr

[3] Žr. J. Stanienė, „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl ANK 211 ir 212 str. taikymo“, “Muitų teisė praktikams“, Nr. 117, Vasaris 2023, https://www.customsclearance.net/lt/articles/lietuvos-auksciausiojo-teismo-isaiskinimai-del-ank-211-ir-212-str-taikymo;

[4] Žr. A. Košel, „LR administracinių nusižengimų kodekso 211 str. ir 212 str. taikymas“, “Muitų teisė praktikams”, Nr. 75, Rugpjūtis 2019, https://www.customsclearance.net/en/articles/lr-administraciniu-nusizengimu-kodekso-211-str-ir-212-str-taikymas;

[5] Pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma minimali nuobauda įspėjimas ar bauda iki 120 EUR, tuo tarpu pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį minimali nuobauda yra 900 EUR bauda;

[6] Žr. G. Valantiejus, „Deklarantų administracinės atsakomybės ribos: besikeičianti teismų praktika“, „Muitų teisė praktikams“, Nr. 92, Sausis 2021, https://www.customsclearance.net/lt/articles/deklarantu-administracines-atsakomybes-ribos-besikeicianti-teismu-praktika;

[7] Žr. pvz. E. Naujokė, „Galimai sankcionuojamų prekių klasifikavimo iššūkiai“, “Muitų teisė praktikams“, Nr. 119, Balandis 2023, https://www.customsclearance.net/lt/articles/ar-privalo-deklarantas-fiziskai-tikrinti-prekes-pries-jas-deklaruojant-muitinei; [8] Žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d39b11a09c0811ed8df094f359a60216