Teismai

LAT išnagrinėta byla dėl tarptautinės jurisdikcijos taisyklių, esant atsakovų daugetui

Sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta civilinė byla dėl reglamento „Briuselis Ibis“ 8 straipsnio 1 punkto taikymo.

Byloje buvo nustatyta, kad Lietuvoje registruota įmonė (ieškovė, pardavėja) Belgijoje registruotai įmonei (trečiajam asmeniui, pirkėjai) per aukcioną pardavė baržą ir du uosto grunto kasimo ekskavatorius. Kadangi barža ir ekskavatoriai buvo Klaipėdos uoste, pirkėja užsakė juos nugabenti į Belgiją. Dėl baržos nuvilkimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą pardavėja su Lenkijoje registruota įmone „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ (atsakove, vežėja) sudarė standartinę vilkimo sutartį „TOWCON 2008“ pagal BIMCO (Baltijos ir tarptautinės jūrų tarybos) patvirtintą formą. Šalys susitarė, kad barža bus velkama vilkiku „Zeus“. Pardavėja paaiškino, kad su vilkiko kapitonu sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį, kuria susitarė, kad vežėja kartu su velkama barža pirkėjai nuveš ir ant jos esančius ekskavatorius. 2018 m. liepos 13 d. vilkiko velkama barža apsivertė atviroje jūroje, ekskavatoriai nuskendo, o barža pačios pardavėjos priemonėmis buvo grąžinta į Klaipėdos uostą.

Ieškovė Lietuvos teismuose reiškė reikalavimą įmonei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ dėl žalos, patirtos apvirtus velkamai baržai ir nuskendus ekskavatoriams, atlyginimo. Reikalavimą šiai atsakovei ieškovė kildino iš šalių žodinio susitarimo dėl ekskavatorių transportavimo jūra iš Lietuvos į Belgiją. Ieškovė taip pat reiškė solidarų reikalavimą įmonei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ (kitai atsakovei byloje), registruotai Vokietijoje, kaip vilkiko „Zeus“, tempusio baržą, savininkei.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ieškinys ekskavatorius vežusiai atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, remiantis reglamento „Briuselis Ibis“ 7 straipsnyje įtvirtinta teismingumo taisykle, galėjo būti pareikštas iš vežimo sutarties kylančios prievolės įvykdymo vietos teismuose. Nustatant prievolės įvykdymo vietą sutarties dėl prekių vežimo atveju vežėjo teikiamos paslaugos prekių pakrovimo ir iškrovimo vietoje yra vienodai svarbios. Atitinkamai pagal Reglamento 7 straipsnį ieškinys atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ galėjo būti reiškiamas Lietuvos teismuose (nes prekės į baržą buvo pakrautos ir laivas jas pradėjo vežti, vilkdamas baržą, Klaipėdos uoste).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis reglamento „Briuselis Ibis“ 8 straipsnio 1 punkto norma, ieškinys asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, gali būti pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, kai: (1) minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų; (2) ieškinys yra pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, t. y. pagal Reglamento 4 straipsnyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę; (3) jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų. Tik nustačius visų trijų sąlygų egzistavimą, ieškinys gali būti pareiškiamas remiantis Reglamento 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jurisdikcine išimtimi. Pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, teismas, kurio jurisdikcija grindžiama kitais pagrindais nei vieno iš atsakovų gyvenamoji (buveinės) vieta, negali nagrinėti susijusio reikalavimo.

Atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškinio jurisdikcija Lietuvos teismams atsakovei „Zaklad uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, registruotai Lenkijoje, buvo grindžiama Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintu specialiuoju jurisdikcijos pagrindu (prievolės įvykdymo vieta), o ne Reglamento 4 straipsnyje įtvirtinta bendrąja jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą taisykle, todėl ieškovės pareikštam reikalavimui kitai atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“, registruotai Vokietijoje, negali būti taikoma reglamento „Briuselis Ibis“ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jurisdikcijos išimtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir remdamiesi kitais motyvais (glaudaus ryšio tarp reikalavimų atsakovėms nebuvimu), tačiau teisingai nusprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ nėra teismingas Lietuvos teismams. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ paliktas nenagrinėtas, paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button