E. Šileikis. 2K: Konstitucija ir Kazachstanas+

Teise.Pro2023-10-28

810

Lietuvos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos 31-mečio šventiška sukaktis 2023 m. spalio 25 d. neturėtų nieko bendro su Kazachstanu, jei ne būtent tą dieną LTR portale paskelbtas itin nešventiškas straipsnis.[1] Apie ką? Net sunku patikėti – apie buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo. socialiniuose tinkluose užkurtą kritiką ir net „alkoturizmo“[2] priekaištus savo buvusiai darbovietei dėl jos į Kazachstane vykstančią tarptautinę konferenciją komandiruoto dabartinio šio teismo teisėjo A.Norkūno ir prie jo prisijungusios ankstesnės šio teismo pirmininkės D.Jočienės.

Pastaroji, kaip portalui paaiškino dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas G.Godos, nebuvo šios institucijos komandiruota ir vyko kitomis lėšomis. Nepaisant to, kritika ją apima ir jos neišskiria: „Du Lietuvos KT atstovai <…> gėrisi saulėtekiu „dangoraižių miške“ Astanoje. Kaip matyti iš negudrių „Facebook“ tekstų, jų visai neglumina, kad taip spjaunama į solidarumą su ukrainiečiais, kurie, suprantama, tokiose vietose, kaip Kazachstanas, nesilanko, grįžtama į posovietinę eurazijinę teisinio bendradarbiavimo erdvę, kaip matyti iš dalyvaujančių šalių sąrašo, kartu nedalyvaujant net latviams su estais“.[3]

Tokių piktų žodžių autoriaus specializacija – tarptautinė teisė. Tai leidžia teigti, kad kritikos taikinys – ne tiek civilinės teisės specialistas ir baudžiamosios teisės žinovas komandiruotas teisėjas A.Norkūnas. (buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas), kiek tarptautinės teisės specialistė ir buvusi EŽTT teisėja bei Konstitucinio Teismo pirmininkė D.Jočienė. Taigi būtent jai pirmiausia skirtas kritikos šūvis „prašovė pro šalį“, pagal minėtą dabartinio Konstitucinio Teismo pirmininko G.Godos portalui suteiktą informaciją paaiškėjus, kad D.J. išvyko į konferenciją Kazachstane ne Konstitucinio Teismo, bet tarptautinių organizacijų ir institucijų (galbūt Venecijos komisijos ar EŽTT) siuntimu ir lėšomis (gal net savo lėšomis).

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko eilinė viešoji kritika dabartiniam Konstituciniam Teismui ir jo ankstesnei pirmininkei D.Jočienei nebeturėtų stebinti, tačiau šį kartą ji išskirtinė tiek dėl šventinio Konstitucijos dienos konteksto, tiek dėl politinių argumentų, kad (a) Kazachstanas – agresorės prieš Lietuvos sąjungininkę partneris atitinkamoje postsovietinėje Rytų erdvėje veikiančioje organizacijoje ir kad (b) jo autoritarinės sistemos suorganizuotoje alkoturizmo konferencijoje nedalyvauja tos užpultos Lietuvos sąjungininkės, taip pat Latvijos delegacija, ir kad (c) kritikos autorius, būdamas Konstitucinio Teismo teisėju, esą kategoriškai atmesdavęs analogiškas komandiruotes.

Tokie argumentai galbūt kažkiek įtikintų, jei nebūtų jų autoriaus, anksčiau dirbusio krašto apsaugos ministrų patarėju, ankstesnės viršininkės, eksministrės ir dabartinės Europos parlamentarės R.Juknevičienės plačiai žinomų kontrargumentų dėl priekaištų jos brolio verslui automobiliais būtent Kazachstane. Pasak buvusios ministrės pastarųjų metų interviu ir kartu emocijų radijuje ar televizijoje, jos brolio ankstesnis verslas toje valstybėje nepateko ir nepatenka į Lietuvos sąjungininkę užpuolusios agresorės teritoriją, o priešingai manantis neobjektyvus oponentas turėtų eiti ten, kur riebiu keiksmažodžiu pasiųstas atitinkamas liūdnai pagarsėjęs karinis laisvas.[4]

Gal pirmiausia derėtų eksministrei ir jos buvusiam pavaldiniui tarpusavyje susiderinti, prieš pastarajam pradedant kitaip vertinti Kazachstaną LRT portale ir socialiniuose tinkluose?

Be to, LRT galėtų pasiteirauti, ar kalbintas ir kritika žarstęsis pašnekovas, tapęs Konstitucinio Teismo teisėju 2011 m., kažkaip protestavo prieš jo tuometinių kolegų teisėjų gausias komandiruotes į kitas postsovietines Rytų erdves, pvz., tarptautinę teisėjų konferenciją Azerbaidžano sostinėje Baku ir juo labiau caro Petro įkurtame Sankt Peterburge, kuriame tradiciškai vykusio konstitucinių teismų teisėjų tarptautinio susitikimo žavesiui neatsispyrė, be kita ko, komandiruota itin konservatyviomis politinėmis pažiūromis garsėjusi teisėja R.Ruškytė. Ar jis bandė atkalbėti tą konservatyvią teisėją, kad ji nevyktų į Sankt Peterburgą? Jei nebandė, tai kodėl? Jei bandė, tai kodėl neatkalbėjo? Žinoma, jis tikriausia atsakytų, kad tuomet dar neturėjo suverenumo ir vienvaldiškumo, kuris atsirado ir plėtojosi apsipratus su pirmininko pareigomis nuo 2014 m. ir juo labiau prasidėjus ciniškai šiurkštiems tarptautinės teisės pažeidimams Vidurio ir Rytų Europoje.

Stebinti gali tai, kad demonstratyviai agresyvi ir tarsi revanšistinė Konstitucinio Teismo ex pirmininko kritika LRT portale ir socialiniuose tinkluose tarsi Konstitucijos gimtadienio proga papildomai grindžiama Latvijos Konstitucinio Teismo teisėjų nedalyvavimo Kazachstano konferencijoje akcentavimu. Toks argumentas gali būti laikomas visiškai pertekliniu. Vieša (ne)paslaptis Konstitucinio Teismo buvusių ir esamų teisėjų bendruomenėje – kritikos autoriaus ilgametis skeptiškumas kaimynų braliukų konstituciniu geopolitiniu tvarumu ir ypač nedalyvavimu Lietuvos Konstitucinio Teismo kartu su URM inicijuotame Baltijos ir Juodosios jūros valstybių konstitucinės justicijos integracijos „Batumio procese“.[5]

Džiugina tai, kad LRT portalas korektiškai atspindėjo dabartinio Konstitucinio Teismo pirmininko G.Godos paaiškinimą, kad Kazachstano tarptautinėje konferencijoje, kuri skirta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečiui, dalyvauja virš 30 valstybių ir Europos Tarybos Venecijos komisijos bei kitų tarptautinių organizacijų, institucijų atstovai, o Lietuvos konstitucinės justicijos atstovo dalyvavimo tokiuose ar panašiuose tarptautiniuose renginiuose tikslas „buvo ir yra keitimasis sukaupta patirtimi, be kita ko, siekiant perduoti ir diegti vakarietiškus demokratijos standartus“.

Tai objektyviai pateisinama tuo aspektu, kad Eleonoros Ruzvelt vadovaujamo komiteto paruoštos ir Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos[6] regioniniu supranacionaliniu tęsiniu esanti Europos Tarybos valstybių narių 1950 m. priimta (1953 m. įsigaliojusi) tiesiogiai taikoma EŽTK[7] ir ją aiškinanti EŽTT jurisprudencija vis labiau naudojama Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose (ir net buvusio pirmininko D.Ž. pranešimuose),[8] ypač nagrinėjant individualius asmenų konstitucinius skundus[9] pagal juos numatančią Seimo 2019 m. priimtą Konstitucijos 106, 107 straipsnių pataisą.[10] Todėl neabejotinai didėja poreikis ir svarba plačiau paskleisti tokio EŽTK panaudojimo Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose patyrimą galbūt mažesnį arba kitokį įdirbį šioje srityje turinčiose Rytų Europos valstybėse, juo labiau rengiančiose tarptautines konferencijas kartu su Europos Tarybos Venecijos komisija išskirtinio Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečio proga.

Beje, teisėjo A. Norkūno komandiruotę ir dabartinės MRU profesorės D.J. kelionę į Kazachstaną lyg tyčia Lietuvos Konstitucijos dienos kontekste pasmerkęs ir net alkoturizmu pavadinęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, būdamas tiesiogiai susijęs su Europos Tarybos Venecijos komisijos posėdžiais ir dalyvavimu juose Lietuvos deleguoto (!) nario (eksperto) teisėmis,[11] objektyviai neišvengia tam būtinų nepigių kelionių (skrydžių ir nakvynių ar taksi paslaugų veneciškų įkainių). Tačiau jis kažkodėl keistai besąlygiškai vengtų būtent Europos Tarybos (jos Venecijos komisijos) finansiškai remiamos tarptautinės konferencijos Kazachstane, kurioje dalyvauja atstovai iš daugiau nei 30 valstybių.

Neįmanoma nuoširdžiai būti Lietuvos deleguotu Europos Tarybos Venecijos komisijos nariu (ekspertu) ir LRT portale ar socialiniuose tinkluose demonstruoti savo sąsajų su Europos Tarybos finansiškai remiamu tarptautiniu renginiu Kazachstane visišką nebuvimą. Tarsi nebūtų Lietuvos žiniasklaidos 2022 m. ir 2023 m. skelbiamos informacijos apie Kazachstano didėjantį suartėjimą su Vakarais.[12]

Pasak lietuvių liaudies išminties, juokiasi puodas, kad katilas juodas. Kas galėtų paneigti, kad šventiška Konstitucijos 31-mečio sukaktis ir nešventiška buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko kritika dabartiniam Konstituciniam Teismui LRT portale būtent 2023 m. spalio 25 d. (šios dienos išvakarėse – socialiniuose tinkluose) nėra atsitiktinė sutaptis? Gal kristalizuojasi ėjimo Daukanto aikštėn dvejonių atomazga?[13]

Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius

[1] Jurga Bakaitė. Konstitucinio Teismo teisėjų kelionei į Kazachstaną – buvusio pirmininko kritika: tokias keliones vadina alkoturizmu // www.Lrt.lt, 2023 m. spalio 25 d., 19h.

[2] Konstitucinio Teismo teisėjų kelionei į Kazachstaną – buvusio pirmininko kritika: tokias keliones vadina alkoturizmu – LRT

[3] Ten pat.

[4] Daugiau žr., pvz.: Rasą Juknevičienę pasivijo klausimai apie brolio verslą Rusijoje (lrytas.lt)

Juknevičienės brolis Puidokui geranoriškai siūlo paneigti jo garbę ir orumą žeminančius duomenis – DELFI

[5] Žr. vadinamojo Batumio proceso, kaip tam tikrų konstitucinių teismų geopolitinio teisinio bendradarbiavimo (tiksliau – Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos), koncepcijos ir steigimo dokumentus, išspausdintus Konstitucinio Teismo biuletenyje (Konstitucinė jurisprudencija, 2016, Nr. 1 (41), p. 310–315): a) steigimo deklaraciją (p. 310, 311); b) statutą (p. 312–315). Latvijos Respublikos Konstitucinis Teismas prie šios asociacijos neprisijungė. Taigi Lietuva asociacijoje buvo vienintelė Baltijos jūros regiono valstybė. Žr. Konstitucinio Teismo veiklos 2016 metų pranešimo (baigta redaguoti 2017 m. vasario 1 d.) 5.2 skirsnį „Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalimis“ // Konstitucinė jurisprudencija, 2017, Nr. 1 (45), p. 183–185. Daugiau žr.: E.Šileikio straipsnio 2023 m. leidinyje „Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco“ (trisdesimt-konstitucines-justicijos-metu-2023-web.pdf (lrkt.lt)) p. 292.

[6] Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (lrs.lt); Valstybės žinios, 2006, Nr. 68-2497.

[7] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija – Vikipedija (wikipedia.org)

[8] Daugiau žr., pvz.: pranesimai_zalimas_2016-m.pdf (lrkt.lt)

[10] Daugiau žr., pvz.: Seimas įteisino individualų konstitucinį skundą – DELFI arba Kauno diena (Seimas įteisino individualų konstitucinį skundą | KaunoDiena.lt).