Rusijos ir Baltarusijos teismų pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje – nuoseklios praktikos belaukiant

Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo savo invaziją į Ukrainą. Žinoma, šie tarptautiniai įvykiai veikia ir Lietuvos teisinę sistemą. Nors Lietuva aiškiai pasmerkė Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje, tačiau nesiryžo nutraukti daugumos dvišalių teisinės pagalbos sutarčių nei su Rusijos Federacija, nei su Baltarusijos Respublika. Nors tiek iš LR Seimo, tiek iš LR Prokuratūros buvo siūlymų kaip įmanoma labiau apriboti teisinės pagalbos santykius su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, tačiau šie pasiūlymai iki šiol neperžengė diskusijų stadijos.

Iki šiol galioja dvišalės teisinės pagalbos sutartys su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, kurios įtvirtina, kad šalys pripažįsta kitos šalies teismų sprendimus. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į dar 2009 metais pateiktus Kasacinio teismo išaiškinimus:

„Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

Savaime suprantama, šiai dienai tiek teisinė, tiek geopolitinė situacija iš esmės pasikeitė – Europos Sąjunga tiek Rusijos Federacijai, tiek Baltarusijos Respublikai įvedė sankcijas, kurių turi laikytis ir Lietuvos Respublika, formuojama ir Europos Sąjungos teismų praktiką, kuri aiškina sankcijų taikymo aspektus, tame tarpe ir sprendžiant klausimus dėl Rusijos ir Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo Europos Sąjungoje.

Pasikeitusios situacijos kontekste tampa sudėtingas ir tolesnis teisinis bendradarbiavimas su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, tame tarpe ir dėl Rusijos bei Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Teismu praktikoje panašu formuojama kitokia nei iki šiol įtvirtinta teismų praktiką, vertinamas naujas sankcijų reguliavimas, sąsajos su sankcionuotais asmenimis bei pasikeitusi viešosios tvarkos samprata.

Analizuojant naujausias Lietuvos apeliacinio teismo bylas, kuriose buvo prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos ir Baltarusijos teismų sprendimus, matyti, kad formuojama praktika toli gražu nėra nuosekli. Toliau bus aptariamos trys Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panašiose bylose:

Pirmojoje analizuojamoje byloje nutartis buvo paskelbta 2023 m. kovo 30 d. civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl Baltarusijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje Baltarusijos bendrovės naudai. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas byloje nėra tiesiogiai įtrauktas į ES sankcijų sąrašus, sprendė, kad vien aplinkybė, kad A. Lukašenka skiria teisėjus sprendusius bylą, bei aplinkybė, kad jis savo įgaliojimų kontekste gali daryti įtaką juridiniam asmeniui, yra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Lietuvoje:

„Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs, Europos Sąjungos Tarybos gaires dėl sankcijų taikymo, kuriose iš esmės nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, tačiau ir tiems, kurie yra šių subjektų kontrolėje ar priklauso nuosavybės teise, o taip pat individualią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kuomet, A. Lukašenka, kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, viešajam juridiniam asmeniui UĮ „Vitebskoblvodokanal” gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką), atsisako pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams (demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo).” (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 2T-8-881/2023).

Antrojoje analizuojamoje byloje, kurioje nutartis buvo paskelbta 2023 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2T-44-934/2023, buvo sprendžiama dėl Rusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje Rusijos Federacijos subjekto naudai. Kaip ir ankstesnėje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į ES sankcijų sąrašus. Tačiau atsakovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjas (Rusijos bendrovė) turi daug glaudžių sąsajų su ES sankcionuotais asmenimis ir Rusijos valdančiuoju rėžimu – pareiškėjo pagrindinis naudos gavėjas, kartu su ES sankcionuotais asmenimis vykdo bendrą verslą, yra Maskvos Lūžnikų stadiono akcininkas, prisidėjo prie renginių neigiančių Ukrainos teritorinį vientisumą organizavimo, pareiškėjo tėvas – garsus Rusijos funkcionierius apdovanotas paties V. Putino už nuopelnus tėvynei. Be kita ko, vienas iš subjektų, kurio naudai priimti prašomi pripažinti ir vykdyti Rusijos teismų sprendimai – Rusijos mokesčių inspekciją, kurios lėšos keliauja tiesiai į Rusijos biudžetą. Nepaistant visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Rusijos teismų sprendimus Lietuvos Respublikoje:

„Teisėjų kolegija, įvertinusi individualias šios bylos aplinkybes (žr. šios nutarties 45 punktą), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, remiantis suinteresuoto asmens pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, daryti išvados, kad pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismų priimtus teismo procesinius sprendimus, būtų sudarytos prielaidos pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pareiškėja būtų įtraukta į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (ar) kitaip būtų glaudžiai susijusi su subjektais, kuriems taikomos sankcijos, be to, Dvišalė sutartis nepanaikinta (nenutraukta).” (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis Nr. e2T-44-934/2023)

Trečiojoje analizuojamoje byloje, kurioje nutartis buvo paskelbta 2023 m. rugsėjo 14 d. civilinėje byloje Nr. e2T-49-798/2023, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat sprendė dėl Rusijos teismų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Kaip ir ankstesnėse bylose, Teismas nustatė, kad pareiškėja (Rusijos bendrovė) ir jos pagrindiniai naudos gavėjai nėra įtraukti į ES sankcijų sąrašus. Atsakovė, Lietuvos bendrovė, šiuo atveju net neteikė jokio atsiliepimo. Tačiau, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad šiuo atveju užtenka tik fakto, kad pareiškėja yra Rusijoje registruota bendrovė mokanti mokesčius į Rusijos biudžetą ir taip prisidedanti prie karo Ukrainoje ir tai yra pakankamas pagrindas nepripažinti Rusijos teismų sprendimų:

„Nors byloje nustatyta, kad pareiškėja, jos vadovas ir akcininkai neįtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių ir fizinių asmenų sąrašą, tačiau Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktos didelio masto Rusijos karinės pajėgos sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos valdžios institucijų nurodymu ir (ar) su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, ypač teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui, saugumui, pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymų principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje e2T-49-798/2023)

„Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo priimtas procesinis sprendimas dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto arbitražo teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A40-119274/21-138-896 turėtų įtakos Rusijos Federacijos finansinei ar (ir) ekonominei padėčiai, kadangi pareiškėja, jos akcininkai ir naudos gavėjas yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Rusijos Federacijos atliekamais veiksmais, t. y. veikia šios valstybės interesais – AB žemės ūkio įmonė „Terskij”, RAB „FIRMA PROMCHIM” ir A. E. Š. (pagrindinis naudos gavėjas) yra Rusijos mokesčių mokėtojai, kurie didina valstybės agresorės biudžetą.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje e2T-49-798/2023).

Ši trečioji analizuojama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, panašu, yra artimiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams pateiktiems 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl Rusijos ir Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje užtenka konstatuoti tarptautinės teisės pripažįstamų geranoriškumo ir abipusiškumo principų pažeidimą ir tai taip pat galėtų būti savarankišku Baltarusijos (Rusijos) teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu.

Taigi, apžvelgus tris aukščiau analizuotas Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, akivaizdu, iki šiol neegzistuoja nuosekli ir prognozuojama Lietuvos teismų praktiką dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo Lietuvoje. Vienu atveju gilinamasi į konkrečias aplinkybes ir pripažįstamos tiesioginės ar netiesioginės sąsajos su sankcionuotais asmenimis, kitas atvejais tokios aplinkybės nėra analizuojamos, dar kitu atveju – jokių sąsajų net nereikia įrodinėti ar nustatyti, užtenka kad pareiškėjas būtų registruotas Rusijos Federacijoje ir tai yra pagrindas nepripažinti teismo sprendimo.

Žinoma, teismų praktikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas prieštarauja Lietuvoje įtvirtintam teisinio aiškumo principui. Todėl būtina sulaukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir aiškiai suformuotos teismų praktikos, kuria turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas bylas dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

Tekstą parengė Dr. Rimantas Daujotas, APB Motieka ir Audzevičius ginčų partneris ir Saulius Kleveckas, APB Motieka ir Audzevičius jaunesnysis teisininkas