Naujausios LAT nutartys apie sąlygas advokatą laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą ar valdybos nario materialinį suinteresuotumą reikšti teisme reikalavimus dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę laikinai išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad nekaltumo prezumpcijos principo apimtis neapsiriboja procesinėmis garantijomis baudžiamajame procese, o yra platesnė ir reikalauja, kad joks valstybės atstovas neteigtų, jog asmuo yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kol jo kaltumas nenustatytas teismo. Nepalankių priemonių darbo, profesinėje srityje taikymas asmeniui dėl to, kad dėl jo vyksta baudžiamasis procesas, paprastai savaime nėra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu. Laikinas išbraukimas iš praktikuojančių advokatų sąrašo, kaip laikina, prevencinio pobūdžio priemonė, nesulaukus baudžiamojo proceso pabaigos, yra leidžiamas ir savaime nekelia problemų nekaltumo prezumpcijos požiūriu. Teisėjų kolegija, įvertinusi dėl ieškovo laikino išbraukimo priimto Advokatų tarybos sprendimo turinį ir kitas susijusias aplinkybes, pritarė teismams, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, neva ieškovas jo laikino išbraukimo kontekste būtų traktuojamas kaip kaltas dėl veikų, dėl kurių jis yra kaltinamas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo tvarką, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai šis reikalavimas įgyja teisinę galią ir turi būti vykdomas pasikeitus jo priėmimo metu galiojusiam teisiniam reglamentavimui, pasisakyta, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėję teismai, aiškindami ir taikydami savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarką reglamentuojančias teisės normas, paneigė ieškovų teisę į teisminę gynybą, nes netaikė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią, asmeniui neįvykdžius reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, klausimą dėl tokio reikalavimo įvykdymo turėjo išspręsti teismas. Nors ieškovai teisingai nurodė, kad teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pamatinių asmens teisių, pažymėtina, kad teismo procesas nėra savitikslis. Civilinio proceso, kaip vienos iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo formų, tikslai yra atskleisti CPK 2 straipsnyje; jame nustatyta, kad civiliniu procesu yra siekiama ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Taigi, civilinio proceso paskirtis – teisinėmis priemonėmis išspręsti byloje dalyvaujančių asmenų ginčą ir apginti jų galimai pažeistas teises, todėl tiek teisė į teisminę gynybą, tiek ir konkrečios įstatyme nustatytos civiliniame procese dalyvaujantiems asmenims suteikiamos procesinės teisės turi būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas – sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl teismo procesas negali būti vykdomas kaip formali procedūrinė priemonė, nesukurianti jokių teisinių padarinių jo šalims.

Ieškovų teisės į teisminę gynybą pažeidimo nepagrindžia ir kita kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino jų apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo nuostatos, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas potvarkis, atitikties aukštesnės galios teisės aktui – Priežiūros įstatymui – įvertinimo. Viena vertus, patys ieškovai kasaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad teismui yra suteikta diskrecija spręsti byloje pareikštus procesinius prašymus. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą išsamiai įvertinti byloje pareikštus procesinius prašymus ir priimti dėl jų motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, tačiau jo nesaisto pareiga patenkinti kiekvieną byloje pareikštą prašymą. Tai, kad teismas, išnagrinėjęs asmens prašymą, motyvuotai jo netenkina, savaime nesudaro pagrindo pripažinti teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

_____

Nutartyje dėl bendrovės (atsakovės) valdybos nario (ieškovo) materialinio suinteresuotumo reikšti teisme reikalavimus dėl valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais išaiškinta, kad valdybos nario materialinis suinteresuotumas ginčyti valdybos priimtus sprendimus yra nustatomas taikant tuos pačius testus, kurie taikomi nustatant materialinį akcininkų suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, t. y. (i) subjektinės teisės ir teisėto intereso pažeidimo nustatymo testą ir (ii) neigiamų padarinių ir teisinio rezultato nustatymo testą. Kasacinis teismas nurodė, kad valdybos nario materialinis suinteresuotumas ginčyti valdybos sprendimų teisėtumą gali būti konstatuojamas ne tik tuo atveju, kai jis siekia apginti savo subjektines teises ir teisėtus interesus, bet ir tuo atveju, kai valdybos narys siekia apginti bendrovės interesus. Valdymo organas (įskaitant ir jo narį), vykdydamas savo funkcijas, veikia bendrovės interesais, todėl valdybos nariui pagrindus, kad ginčijamas valdybos sprendimas pažeidžia bendrovės teises ar teisėtus interesus, konstatuojamas valdybos nario materialinis suinteresuotumas subjektinės teisės ir teisėto intereso pažeidimo aspektu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės valdybos nario funkcijų ir pareigų ypatumai nepaneigia būtinumo ieškinyje pagrįsti antrojo testo tenkinimo sąlygas, t. y. pagrįsti, kokius neigiamus padarinius bendrovei sukelia ginčijamas valdymo organo sprendimas ir kad šiuos padarinius galima pašalinti tik pripažinus organo sprendimą negaliojančiu. 

Bendrovių veiklos ypatumai, organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto kaip teisių gynimo specifika lemia, kad bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas nėra savitikslis, juo turi būti siekiama materialinio teisinio rezultato – siekiama pašalinti neteisėtu valdymo organo sprendimu sukeltus neigiamus padarinius. Bendrovių teisėje vyraujantis pragmatizmo principas suponuoja, kad bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas skirtas ne neteisėtam bendrovės organų sprendimui panaikinti, t. y. bendrovei „išvalyti“, kad nebūtų neteisėtų bendrovės organų sprendimų, bet neteisėtu valdymo organo sprendimu sukeltiems neigiamiems padariniams pašalinti.