Būkite budrūs – Jūsų turima banko sąskaita Lietuvoje gali būti uždaryta
Banko sąskaitos atidarymas Lietuvoje
Asmenims, ketinantiems Lietuvoje likti ilgiau, kyla poreikis atsidaryti banko sąskaitą. Tai reikalinga, siekiant vykdyti kasdienes finansines operacijas, internetinei bankininkystei, steigiant verslą, siekiant gauti paskolą ir pan. Atitinkamai, įmonė, vykdanti veiklą Lietuvoje, turėtų turėti banko sąskaitą viename iš Lietuvos bankų, kadangi tai palengvintų atsiskaitymą su darbuotojais, tiekėjais, partneriais bei kitais asmenimis, be to, užtikrintų mokesčių sumokėjimo valstybinėms institucijoms procedūrą.
Remiantis Civilinio kodekso 6.914 str. 2 d., bankas privalo sudaryti banko sąskaitos sutartį su klientu, kuris kreipėsi su prašymu atidaryti sąskaitą, pagal banko paskelbtas tam tikros sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, turinčias atitikti įstatymų ir bankų veiklą nustatančių teisės aktų reikalavimus.
Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 12 str., mokėjimo paslaugų teikėjai privalo nediskriminuoti teisėtai gyvenančių vartotojų dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, ir kitų mokėjimo paslaugų vartotojų, kai mokėjimo paslaugų vartotojai kreipiasi į mokėjimo paslaugų teikėją dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo arba ja naudojasi. Šiame įstatyme nustatyta tvarka kredito įstaigos privalo nediskriminacinėmis sąlygomis atidaryti vartotojui ir pagrindinę mokėjimo sąskaitą.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, atsisakęs sudaryti su mokėjimo paslaugų vartotoju bendrąją sutartį, turėtų jį informuoti apie tokio sprendimo priežastį ir motyvus, išskyrus atvejus, kai suteikti tokią informaciją draudžia teisės aktai. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atsisako sudaryti bendrąją sutartį dėl nustatytų trūkumų, kuriuos mokėjimo paslaugų vartotojas, pageidaujantis sudaryti tokią sutartį, gali pašalinti, paslaugų teikėjas turėtų tinkamai jį informuoti apie nustatytus trūkumus, trukdančius sudaryti bendrąją sutartį, ir veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, kad pašalintų trūkumus, o mokėjimo paslaugų vartotojui juos pašalinus – sudaryti bendrąją sutartį.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas bankas yra parengęs savo sutarties bendrąsias sąlygas, su kuriomis prieš pasirašant sutartį klientas privalo būti supažindinamas. Būtent vadovaujantis šios sutarties nuostatomis, yra sudaromi, vykdomi ir nutraukiami teisiniai santykiai tarp mokėjimo paslaugų teikėjo ir kliento.
Atvejai, kada turima sąskaita gali būti uždaryta
Svarbu pažymėti, kad esant tam tikroms aplinkybėms sutartis su finansų įstaiga gali būti nutraukta finansų įstaigos iniciatyva. Šiuo atžvilgiu būtina tikrinti ir vertinti konkrečią kliento su finansų įstaiga sudarytą sutartį ir jos nuostatas, susijusias su sutarties nutraukimo atvejais.
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, galima išskirti bendruosius atvejus, kada banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta. Pvz., bankas turi teisę nutraukti sutartį su klientu, jeigu lėšų, esančių klientų sąskaitoje, suma sumažėja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos minimalios sumos, ir per vieną mėnesį nuo banko išsiusto pranešimo dienos klientas jos nepadidina. Kitu atveju bankas turi teisę nutraukti su klientu sudarytą sutartį, jeigu daugiau kaip metus kliento sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir su kliento sąskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita. Aplinkybė, kad mokėjimo sąskaitoje mokėjimo operacijas inicijavo mokėjimo paslaugų teikėjas (pvz., nuo mokėjimo sąskaitos nurašė komisinį atlyginimą) arba lėšos buvo nurašytos vykdant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus (pvz., pagal antstolių patvarkymus), Lietuvos banko nuomone, nelaikytina aktyviu mokėjimo sąskaitos naudojimu.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog teisiniai santykiai tarp mokėjimo paslaugų teikėjo ir kliento turi būti vykdomi, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumas reiškia, kad sutartis turi būti vykdoma kuo mažesnėmis ekonominėmis sąnaudomis, t. y. pačiu racionaliausiu būdu ir priemonėmis, kad nė viena sutarties šalis nepatirtų nepagrįstų ir nenumatytų išlaidų, o atvirkščiai – būtų sutaupoma. Todėl bankai, matydami, kad klientas daugiau nei metus nesinaudoja banko sąskaita ir joje nėra lėšų, bendradarbiaudami su klientu ir siekdami, kad klientas nepatirtų su neaktyvios banko sąskaitos turėjimu susijusių išlaidų, turėtų inicijuoti neaktyvios kliento banko sąskaitos uždarymą.
Siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojus nuo nepageidaujamų neigiamų pasekmių ar finansinių nuostolių (pvz., skolų už neaktyvios mokėjimo sąskaitos tvarkymą), mokėjimo paslaugų teikėjas, pastebėjęs, kad mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaita yra neaktyvi, turėtų kreiptis į jį ir: 1) informuoti apie turimą neaktyvią mokėjimo sąskaitą; 2) išsiaiškinti, ar mokėjimo paslaugų vartotojas ketina naudotis tokia sąskaita; 3) informuoti apie taikomą komisinį atlyginimą; 4) pateikti informaciją apie galimybę uždaryti tokią sąskaitą arba pasinaudoti teisės aktuose nustatyta mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga. Jei po šių veiksmų atlikimo mokėjimo paslaugų vartotojas per mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą terminą neinformuoja mokėjimo paslaugų teikėjo apie ketinimą ja naudotis, Lietuvos Bankas rekomenduoja tokią mokėjimo sąskaitą uždaryti, išskyrus atvejus, kai kituose teisės aktuose nustatyta kitaip.
Aktualu, jog finansų įstaigos privalo kovoti su finansiniais nusikaltimais, tinkamai įgyvendinti kovos su sukčiavimu priemones bei tarptautines sankcijas. Dėl to finansų įstaigos yra įpareigotos rinkti informaciją apie klientus, kad suprastų jų mokėjimo įpročius, pajamų šaltinius bei galėtų operatyviai reaguoti į neįprastą veiklą, susijusią su kliento vykdomomis mokėjimo operacijomis. Tuo pagrindu finansų įstaigos Lietuvoje yra įpareigotos vadovautis principu „pažink savo klientą“. Tai reiškia, jog finansų įstaigos privalo rinkti tam tikrą informaciją apie savo klientus. Pvz., finansų įstaiga gali paprašyti pateikti ar patikrinti kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus, kontaktus, informaciją apie gaunamas pajamas ar atliekamas operacijas ir sandorius, lėšų kilmę. Klientai taip pat gali būti paprašyti pateikti informaciją apie tai, ar klientas dalyvauja politinėje veikoje, pateikti informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį, verslo partnerius bei kt. Šią informaciją finansų įstaigos turi nuolat tikrinti ir atnaujinti, todėl klientai gali būti paprašyti pateikti ar atnaujinti informaciją apie juos bei mokėjimo operacijas pagrindžiančius dokumentus.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas finansų įstaigoms draudžia vykdyti operacijas, jei jos negali suprasti klientų vykdomos veiklos, klientų atliekamų mokėjimo operacijų pobūdžio ar trūksta informacijos (ši netiksli) apie mokėjimo tikslus, šaltinius ir kt. Teisės aktai įpareigoja finansų įstaigas imtis veiksmų, privalomų įgyvendinant tarptautines sankcijas. Jeigu finansų įstaigai trūksta informacijos ar kyla klausimų, susijusių su kliento vykdomais mokėjimais, finansų įstaigos turi kreiptis į klientus dėl informacijos pateikimo, patikslinimo. Šios informacijos nepateiktus, finansų įstaigos gali atmesti, įšaldyti vykdomą mokėjimą ir (ar) apriboti paslaugų teikimą.
Gavus prašymą iš finansų įstaigos dėl informacijos pateikimo, būtų svarbu nedelsti ir pateikti prašomą informaciją laiku. Jei dėl objektyvių priežasčių nepavyksta to padaryti, reiktų susisiekti su pačia finansų įstaiga ir susitarti dėl informacijos pateikimo būdų ir terminų, išsiaiškinti kilusius nesklandumus ir jų priežastis. Jeigu finansų įstaiga apribojo teikiamas paslaugas dėl nepakankamų ar netikslių duomenų, pirmiausiai reikėtų kreiptis į pačią finansų įstaigą. Jei ginčo išspręsti su finansų įstaiga nepavyksta, tada klientas turi teisę kreiptis su skundu į Lietuvos banką arba kreiptis dėl ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo.
Informavimo ir sutarties nutraukimo terminai
Mokėjimų įstatymo 15 str. 7 d. nustatyta, jog kai sutartyje yra numatyta, mokėjimo paslaugų teikėjas gali nutraukti neapibrėžtam terminui sudarytą bendrąją sutartį, pateikdamas mokėjimo paslaugų vartotojui pranešimą apie nutraukimą raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki bendrosios sutarties nutraukimo dienos.
Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, jog bendrosios sutarties nutraukimas mokėjimo paslaugų teikėjo iniciatyva turėtų būti atliekamas tik esant svarioms priežastims, t. y., tai yra kraštutinė priemonė. Svariomis priežastimis galėtų būti laikomos šios aplinkybės: bendrosios sutarties galiojimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams arba mokėjimo paslaugų teikėjui sukelia kitas neigiamas pasekmes, kurių jis negalėjo numatyti bendrosios sutarties sudarymo metu ir kurių negalėtų valdyti ar išvengti jeigu bendroji sutartis liktų galioti; mokėjimo paslaugų vartotojas iš esmės pažeidžia bendrąją sutartį ir tokių pažeidimų piktybiškai nepašalina; bendrosios sutarties tolesnis galiojimas taptų negalimas dėl kitų objektyvių priežasčių (pvz., mokėjimo paslaugų teikėjas nutraukia mokėjimo paslaugų teikimo veiklą arba tam tikrų mokėjimo paslaugų, tiesiogiai susijusių su bendrąja sutartimi, teikimą, arba dėl kitų pagrįstų aplinkybių negali teikti tokių paslaugų).
Trumpesnis, negu nurodyta Mokėjimų įstatymo 15 str. 7 d., įspėjimo apie vienašališką bendrosios sutarties nutraukimą terminas gali būti taikomas, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas nėra vartotojas ir sudarydamas bendrąją sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju susitarė dėl kitokio įspėjimo apie vienašališką bendrosios sutarties nutraukimą termino. Trumpesnis, negu nustatyta, terminas neturi pažeisti bendrosios sutarties šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo ir sąžiningumo principų. Mokėjimo paslaugų teikėjo įspėjimas mokėjimo paslaugų vartotojui turėtų būti pateiktas prieš protingą terminą, kuris būtų pakankamas susirasti kitą paslaugų teikėją, teikiantį panašias mokėjimo paslaugas.
Nesilaikyti Mokėjimų įstatyme ir bendrojoje sutartyje nustatytos bendrosios sutarties nutraukimo mokėjimo paslaugų teikėjo iniciatyva tvarkos ir sąlygų, įskaitant įspėjimo apie bendrosios sutarties nutraukimą terminus, galima tik tuo atveju, jeigu tokią teisę ar pareigą nustato kiti teisės aktai, pvz., Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.
Mokėjimo paslaugų teikėjas, informuodamas mokėjimo paslaugų vartotoją apie ketinimą vienašališkai nutraukti bendrąją sutartį, turėtų nurodyti bendrosios sutarties nutraukimo priežastis ir (arba) motyvus (pvz., įvardyti bendrosios sutarties nuostatą, kuria remdamasis nutraukia bendrąją sutartį), išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimą draudžia kiti teisės aktai ir (arba) toks informacijos suteikimas susilpnintų juose įtvirtintas saugumo priemones (jeigu jos yra pagrindinė bendrosios sutarties nutraukimo priežastis).
Kaip minėta aukščiau, jei tarp finansų įstaigos ir kliento kyla ginčas, pirmiausia klientas turėtų kreiptis į pačią finansų įstaigą ir pabandyti išspręsti problemą. Jei to padaryti nepavyksta, klientas gali kreiptis į Lietuvos banką arba inicijuoti ikiteisminį ginčo sprendimą.
Tekstą parengė advokatas, ,„Nikitinas Legal“ įkūrėjas, VU Teisės fakulteto lektorius dr. Vilius Nikitinas
_____
Be alert – your bank account in Lithuania may be closed
Persons intending to stay longer in Lithuania need to open a bank account. This is necessary for daily financial transactions, online banking, starting a business, obtaining a loan, etc. Accordingly, a company operating in Lithuania should have a bank account in one of the Lithuanian banks, as this would facilitate settlement with employees, suppliers, partners and other persons, and would also ensure the procedure for paying taxes to state institutions.
Based on Article 6.914(2) of the Civil Code, the bank must conclude a bank account agreement with the client who has applied to open an account, in accordance with the conditions for opening a certain type of account published by the bank, which must meet the requirements of laws and legal acts that determine banking activities.
Pursuant to Article 12 of the Law of the Republic of Lithuania on Payments, payment service providers must not discriminate against legally resident users based on citizenship or place of residence or on any other basis, as specified in Article 21 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union, and other payment service users when payment service users apply to the payment service provider for opening a payment account or use it. In accordance with the procedure established by this law, credit institutions must also open a main payment account for the consumer under non-discriminatory conditions.
The Bank of Lithuania takes the position that a payment service provider that refuses to enter into a general contract with a payment service user should inform him of the reasons for such a decision, except in cases where provision of such information is prohibited by legal acts. If the payment service provider refuses to enter into a general contract due to identified deficiencies that the payment service user wishing to conclude such a contract can eliminate, the service provider should properly inform him of the identified deficiencies that prevent the conclusion of the general contract and the actions he should take to eliminate the deficiencies, and after the payment service user eliminates them, conclude the general contract.
It is important to note that each bank has prepared its own general terms and conditions of the contract, with which the client must be introduced before signing the contract. It is in accordance with the provisions of this contract that legal relations between the payment service provider and the client are concluded, executed and terminated.
Cases when an existing account may be closed
It is important to note that under certain circumstances, the contract with the financial institution may be terminated at the initiative of the financial institution. In this regard, it is necessary to check and evaluate the specific contract concluded by the client with the financial institution and its provisions related to cases of termination of the contract.
Based on the provisions of the Civil Code, it is possible to distinguish general cases when the bank account agreement can be terminated at the request of the bank. For example, the bank has the right to terminate the contract with the client if the amount of funds in the client’s account decreases to the extent that it does not reach the minimum amount specified in the contract, and the client does not increase it within one month from the date of the notification sent by the bank. Also, the bank has the right to terminate the contract concluded with the client, if there are no funds in the client’s account for more than a year and no operations have been performed with the client’s account, and the bank contract does not stipulate otherwise. The fact that payment operations on the payment account were initiated by the payment service provider (e.g. a commission was deducted from the payment account) or the funds were written off during forced debt collection actions (e.g. in accordance with the orders of the bailiffs), in the opinion of the Bank of Lithuania, cannot be considered as active use of the payment account.
The Bank of Lithuania takes the position that legal relations between the payment service provider and the client must be conducted in accordance with the principle of economy. The principle of economy means that the contract must be performed at the lowest possible economic costs, i.e. in the most rational way and means, so that neither party to the contract experiences unreasonable and unforeseen costs, and on the contrary, there are savings. Therefore, banks, seeing that the client does not use the bank account for more than a year and there are no funds in it, should initiate the closing of the client’s inactive bank account in cooperation with the client and in order to prevent the client from incurring the costs associated with having an inactive bank account.
In order to protect users of payment services from unwanted negative consequences or financial losses (e.g. debts for managing an inactive payment account), the payment service provider, having noticed that the account of the user of payment services is inactive, should contact him and: 1) inform about the available inactive payment account; 2) find out whether the user of payment services intends to use such an account; 3) inform about the applicable commission; 4) provide information about the possibility of closing such an account or using the payment account transfer service established by legal acts. If, after performing these actions, the payment service user does not inform the payment service provider about the intention to use it within the deadline set by the payment service provider, the Bank of Lithuania recommends closing such payment account, except in cases where other legal acts provide otherwise.
It is relevant that financial institutions must fight financial crimes, properly implement anti-fraud measures and international sanctions. As a result, financial institutions are obliged to collect information about clients in order to understand their payment habits, sources of income, and to be able to respond promptly to unusual activities related to payment transactions carried out by the client. On that basis, financial institutions in Lithuania are obliged to follow the principle “know your client”. This means that financial institutions must collect certain information about their clients. For example, a financial institution may request to submit or verify the client’s identity documents, contacts, information on received income or operations and transactions, origin of funds. Clients may also be asked to provide information on whether the client is involved in political activity, to provide information on the purpose and nature of business relationships, business partners, etc. Financial institutions must constantly check and update this information, so clients may be asked to provide or update information about themselves and documents supporting payment transactions.
The Law on the prevention of money laundering and terrorist financing prohibits financial institutions from carrying out operations if they cannot understand the activities performed by clients, the nature of payment operations performed by clients, or lack of information (information is inaccurate) about payment purposes, sources, etc. Legislation obliges financial institutions to take actions required to implement international sanctions. If the financial institution lacks information or has questions related to the payments made by the client, the financial institution must contact the client for information submission and clarification. If this information is not provided, financial institutions may reject, freeze the payment in progress and (or) limit the provision of services.
Upon receiving a request for information from a financial institution, it would be important not to delay and provide the requested information in a timely manner. If for objective reasons this cannot be done, the client should contact the financial institution and agree on the methods and terms of providing information. If the financial institution has limited the services provided due to insufficient or inaccurate data, the client should first contact the financial institution. If the dispute cannot be resolved with the financial institution, then the client has the right to file a complaint with the Bank of Lithuania or apply for a pre-trial settlement of the dispute.
Terms of notification and termination of the contract
Article 15(7) of the Law on Payments establishes that when the contract provides, the payment service provider may terminate the general contract concluded for an indefinite period by submitting a notice of termination to the payment service user in writing on paper or using another durable medium no later than 60 days before the day of termination of the general contract.
The Bank of Lithuania takes the position that the termination of the general contract at the initiative of the payment service provider should be carried out only in case of valid reasons, i.e., it is a measure of last resort. The following circumstances could be considered important reasons: the validity of the general contract contradicts the requirements of legal acts or causes other negative consequences for the payment service provider that he could not foresee at the time of the conclusion of the general contract and which he could not control or avoid if the general contract remained in force; the user of payment services fundamentally violates the general contract and does not maliciously eliminate such violations; the further validity of the general contract would become impossible for other objective reasons (for example, the payment service provider stops providing payment services or the provision of certain payment services directly related to the general contract, or cannot provide such services due to other reasonable circumstances).
Shorter than specified in Article 15(7) of the Law on Payments, the notice period for unilateral termination of the general contract may be applied if the user of payment services is not a consumer and when concluding a general contract with the payment service provider agreed on a different notice period for unilateral termination of the general contract. A term that is shorter than established must not violate the principles of balance, proportionality and fairness of the interests of the parties to the general contract. The payment service provider’s warning to the payment service user should be given before a reasonable period of time, which would be sufficient to find another service provider providing similar payment services.
Disobeying the procedure and conditions for terminating the general contract at the initiative of the payment service provider, including the terms of the notice of termination of the general contract, set out in the payments act and the general contract, is possible only if such a right or obligation is established by other legal acts, such as the Law on the prevention of money laundering and terrorist financing.
When informing the payment service user of the intention to unilaterally terminate the general contract, the payment service provider should indicate the reasons for terminating the general contract (for example, name the provision of the general contract on the basis of which the general contract is terminated), except in cases where the disclosure of such information is prohibited by other legal acts and (or) such provision of information would weaken the security measures established therein (if they are the main reason for terminating the general contract).
As mentioned above, if there is a dispute between a financial institution and the client, the first thing the client should do is contact the financial institution itself and try to resolve the problem. If this cannot be done, the client can apply to the Bank of Lithuania or initiate a pre-trial settlement of the dispute.
The text was prepared by lawyer, lecturer at the Faculty of Law of VU Faculty of Law dr. Vilius Nikitinas
