LAT išnagrinėta byla dėl sutarties vykdymo po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, draudžiančio diskriminacinę kainodarą
Liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama, ar galima reikalauti vykdyti galiojančią sutartį, kai Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė įsakymą, draudžiantį taikyti sutartyje nustatytą diskriminacinę kainodarą.
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad 2018 m. ieškovė UAB „Consilium optimum“ ir atsakovė AB „Telia Lietuva“ sudarė didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos paslaugų teikimo sutartį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymas, kuriuo buvo uždrausta AB „Telia“ nustatyti kainas pagal gavėjo tipą (fizinis ar juridinis asmuo), dėl to pagal sutartį tapo negalimas joje nustatytos kainos mokėjimas. Atsakovė nusprendė nebevykdyti su ieškove sudarytos sutarties ir pasiūlė jai pasirašyti naują sutartį, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę tinkamai vykdyti galiojančią sutartį ir teikti didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismai nurodė, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymo reikalavimus, turėjo inicijuoti galiojančios sutarties sąlygų pakeitimą, o ne siūlyti pasirašyti naują sutartį. Ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti atsakovės siūlomą naują sąlygą dėl įpareigojimo naudoti tik išorinius IPv4 adresus, kuri nenustatyta įsakymu ir dėl kurios šalys nesusitarė. Tačiau teismai nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti galiojančią sutartį negali būti tenkinamas, nes būtų paneigti įsakymo draudimai (įpareigojimai), susiję su paslaugų teikimo kainodaros bei taikomos nuolaidų sistemos neteisėtumu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę vykdyti prievolę teikti ieškovei didmeninę plačiajuosčio ryšio prieigą pagal sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kompetentinga valstybės institucija šalių sutarties kainodarą pripažino diskriminacine, todėl, nors sutarties sąlygos dėl kainos galioja, jų negalima vykdyti, t. y. sutartyje yra atsiradusi spraga, kuri gali būti užpildyta sistemiškai aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalį su CK 6.161 straipsnio 4 dalimi – taikant ieškovei tokias kainas, kurias kiti atsakovės analogiškų paslaugų gavėjai (operatoriai) moka už analogiškas paslaugas.
Šalių sutartis laikytina viešąja sutartimi, ji nėra nutraukta ar pakeista, o dėl kompetentingos valstybės institucijos sprendimo pripažinta nevykdytina jos sąlyga dėl ieškovei taikomų kainų nėra esminė. Remiantis sutarties privalomumo principu nėra pagrindo taikyti CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, taigi, ieškovė turi teisę reikalauti vykdyti sudarytą sutartį (nepiniginę atsakovės prievolę) natūra, o atsakovė neturi teisės šios prievolės nevykdyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
