D. Pūraitė-Andrikienė. Stambulo konvencija ir jos konstitucingumo klausimas Rytų ir Vidurio Europos valstybėse
Lietuvos Respublikos Seimui per pateikimą pritarus siūlymui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo(Stambulo konvencija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tikslinga aptarti platesnį šią tarptautinę sutartį supantį kontekstą. Todėl šiame straipsnyje siekiama trumpai pristatyti Stambulo konvencijos tikslus, pasiekimus ir iššūkius, taip pat pristatyti kitų Rytų ir Vidurio Europos regiono valstybių konstitucinių teismų sprendimus dėl šios Konvencijos konstitucingumo.
- Stambulo konvencijos tikslai, pasiekimai ir iššūkiai
2011 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė regioninę konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinamą Stambulo konvencija. Konvencijoje pirmą kartą Europoje nustatyti teisiškai privalomi standartai, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, apsaugoti smurto aukas ir nubausti smurtautojus[1]. Ši Konvencija įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Stambulo konvencija taikoma visų formų smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, ir joje numatyta išsami smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos, baudžiamojo persekiojimo ir aukų apsaugos sistema. Konvencijoje įtvirtinta, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš diskriminacijos formų[2]. Svarbu tai, kad Konvencijoje pateiktas smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas[3]. Be to, užuot tiesiog išvardijusi įvairias smurto prieš moteris formas, Konvencija pateikia išsamius tam tikrų konkrečių smurto formų apibrėžimus.
Stambulo konvencija siekiama kovoti su smurtu prieš moteris apimant tokias priemones kaip specialistų mokymas, informuotumo didinimo kampanijos ir gydymo programos. Joje pabrėžiamos tokios moterų apsaugos priemonės, kaip policijai suteikiami įgaliojimai iškeldinti smurtautojus iš šeimos namų ir užtikrinama galimybė gauti informaciją, prieglaudas, pagalbos telefonu linijas ir konsultacinius centrus. Joje taip pat kriminalizuojamos įvairios smurto formos[4]. Galiausiai Konvencijoje skatinama integruoti visas strategijos kryptis, suderinus vyriausybinių agentūrų, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiksmus. Todėl teigiama, kad Stambulo konvencija yra šiuolaikiška, išsami priemonė, sukurta ir pagrįsta holistiniu požiūriu: ji apima smurto prevenciją, pagalbos aukoms priemones, nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą ir kt.
Stambulo konvencija buvo parengta remiantis supratimu, kad smurtas lyties pagrindu daro neproporcingai didelį poveikį moterims. 2014 m. apklausų duomenimis, visose valstybėse nuo penktadalio iki ketvirtadalio visų moterų bent kartą per savo gyvenimą yra patyrusios fizinį smurtą, o daugiau nei dešimtadalis – seksualinį smurtą, susijusį su jėgos panaudojimu. Daugumą tokių smurtinių veiksmų atlieka artimiausios socialinės aplinkos vyrai, dažniausiai partneriai ir buvę partneriai[5]. Nepaisant padidėjusio informuotumo apie šią smurto formą ir jos prevencijos iniciatyvų, ji vis dar paplitusi. Taigi Konvencijos tikslas – panaikinti smurtą prieš moteris skatinant lyčių lygybę.
Nuo 2017 m. Konvenciją pasirašė 45 valstybės ir pati Europos Sąjunga[6]. Iki šiol Stambulo konvenciją yra ratifikavusios 37 Europos Tarybos valstybės narės, kurios turi imtis priemonių, kad įvykdytų savo įsipareigojimus užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje bei su juo kovoti. Nors sunku įvertinti tiesioginį ryšį tarp Stambulo konvencijos ir konkrečių priemonių, kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu kovojant su smurtu prieš moteris, daugelyje iki šiol GREVIO[7] užbaigtų vertinimo procedūrų išryškėjo apčiuopiamas poveikis, kurį Konvencija padarė per pastarąjį dešimtmetį. Nuo tada, kai Konvencija buvo pateikta pasirašyti, ji padarė didelę įtaką nacionalinių teisės aktų pakeitimams, labiau išryškino neatidėliotiną poreikį spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas ir paskatino politikos pokyčius[8].
Tačiau viena iš pirmųjų Konvencijos šalių, Turkija 2021 m. pranešė apie savo pasitraukimą iš Konvencijos. Nors Stambulo konvenciją pasirašė ir ratifikavo Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Estija, Kroatija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovėnija ir Ukraina, didelėje dalyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių Stambulo konvencija kelia tam tikrų nesutarimų. Vengrija Konvenciją pasirašė 2014 m., tačiau 2020 m. balsavo prieš jos ratifikavimą. Stambulo konvencijos neratifikavo šešios Europos Sąjungos narės (Bulgarija, Vengrija, Čekija, Latvija, Lietuva ir Slovakija). Lenkija, siekia pasitraukti ir šios Konvencijos.
Kartais pabrėžiama, kad Stambulo konvencija tapo kultūrinio karo Vidurio ir Rytų Europoje simboliu[9]. Šiose valstybėse Konvenciją palaikančios stovyklos remiasi Europos solidarumu, lyčių lygybe ir teisingumu, o prieštaraujančios stovyklos pirmiausia remiasi šių valstybių nacionaliniu identitetu, gyvenimo būdu[10]. Konvencijos priešininkai dažniausiai įžvelgia grėsmes jos 12 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad šalys imasi būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekdamos panaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamus žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis; taip pat 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose numatyta, kad Konvencijos šalys prireikus imasi būtinų priemonių, kad į mokymo medžiagą būtų įtraukta mokomoji medžiaga tokiais klausimais kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyčių vaidmenys. Vis dėlto labiausiai aptarinėjamas Konvencijos aspektas yra 3 straipsnio c punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lyties socialiniu aspektu (angl. gender) sąvoka.
Nepasitenkinimas lyties socialiniu aspektu sąvoka bei kitomis Konvencijos nuostatomis dalyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių paprastai turi panašų ideologinį pagrindą: 1) nuostatos, kuriomis raginama keisti moteris diskriminuojančius elgesio modelius, aiškinamos kaip kišimasis į papročius ir tradicijas; 2) socialinės lyties arba lyties socialiniu aspektu formuluotė suprantama kaip skatinanti prieštarauti kai kurių valstybių konstitucijose įtvirtintam binariniam lyties supratimui; 3) smurto artimoje aplinkoje, lyties socialiniu aspektu ar smurto prieš moteris apibrėžimo pakeitimas, siekiant kovoti su lyčių stereotipais, laikomas grėsme tradiciniam šeimos įvaizdžiui ir lyčių vaidmenims visuomenėje. Kiti mitai – kad Konvencijoje raginama pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas arba primesti tam tikrą švietimo modelį[11].
Atsakydama į šią kritiką, 2018 m. Europos Taryba pareiškė, kad „Konvencija tikrai nėra skirta skirtumams tarp moterų ir vyrų panaikinti. Konvencijoje niekur nėra užsimenama, kad moterys ir vyrai yra ar turėtų būti vienodi“ ir kad „Konvencija nesiekiama reguliuoti šeimos gyvenimo ir (arba) šeimos struktūrų: joje nepateikiamas nei šeimos apibrėžimas, nei skatinamas konkretus šeimos sąrangos tipas“[12]. Europos komisija “Demokratija per teisę” (Venecijos komisija) taip pat pateikė nuomonę, kurioje teigiama, kad „Stambulo konvencijos 3 straipsnio c punkte apibrėžiant sąvoką lytis socialiniu aspektu (gender) pripažįstama, kad smurtas prieš moteris kyla ne tik dėl biologinių vyrų ir moterų skirtumų, t. y. lyties, bet daugiausia dėl socialiai susikurtų vaidmenų, elgesio ir savybių, kurias tam tikra visuomenė laiko tinkamomis moterims ir vyrams. Tokie stereotipiniai lyčių vaidmenys prisideda prie subordinuotos moterų padėties visuomenėje ir gali lemti, kad žalinga praktika ir smurtas prieš moteris tampa priimtini privačioje ir viešojoje srityse[13].
Pateikiama nuomonė, kad lytis socialiniu aspektu (gender) sąvoka yra neatskiriama ir nepakeičiama smurto prieš moteris apibrėžimo dalis. Neįmanoma veiksmingai apibrėžti smurto prieš moteris, nenaudojant lyties socialiniu aspektu (gender) termino[14]. Stambulo konvencija tvirtai nustato ryšį tarp tikslo siekti lyčių lygybės ir smurto prieš moteris panaikinimo. Reikalaudama lyčių lygybės, Stambulo konvencija bando nutraukti stereotipus, kurie sukuria nelygybę, o tai lemia smurtą prieš moteris, dėl kurio jos netenka galimybės vienodai naudotis teisėmis. Lyčių lygybė nereiškia biologinių skirtumų panaikinimo. Ji veikiau reiškia lygias moterų ir vyrų teises ir galimybes.
- Rytų ir Vidurio Europos valstybių konstitucinių teismų sprendimai dėl Stambulo konvencijos konstitucingumo
Dėl aptartų nesutarimų taip pat keliamos abejonės dėl Konvencijos nuostatų suderinamumo su kai kurių regiono šalių nacionalinėmis konstitucijomis. Todėl pastaraisiais metais keli Vidurio ir Rytų Europos konstituciniai teismai nagrinėjo klausimus, susijusius su Stambulo konvencijos konstitucingumu. Bulgarijoje ir Latvijoje Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimas buvo išspręstas prieš jos ratifikavimą, o Moldovoje Konstitucinio Teismo buvo paprašyta priimti sprendimą dėl Stambulo Konvencijos ratifikavimo įstatymo. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo buvo paprašyta priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos konstitucingumo praėjus 5 metams po šios tarptautinės sutarties ratifikavimo. Lietuvoje į Konstitucinį Teismą ketinama kreiptis iki šios Konvencijos ratifikavimo.
Bulgarijos Konstitucinis Teismas (Bulgarijos KT) buvo pirmasis konstitucinis teismas regione, sprendęs Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimą. 2018 m. liepos 27 d. Bulgarijos KT priėmė sprendimą, kuriuo Stambulo konvenciją pripažino prieštaraujančia Konstitucijai[15]. Šio Teismo pateiktus argumentus galima suskirstyti į dvi grupes: 1) Konvencija prieštarauja pati sau ir jos taikymo sritis yra platesnė, nei rodo jos pavadinimas, o tai gali kelti pavojų teisinei valstybei Bulgarijoje; 2) Konvencijos 3 straipsnio c punktas ir 4 straipsnio 3 dalis (kuriose įtvirtinta lyties socialiniu aspektu sąvoka) neatitinka Bulgarijos Konstitucijos[16]. Šiam spendimui atskirąsias nuomone pateikė net 4 šio Teismo teisėjai, jį taip pat kritikavo pilietinė visuomenė ir kiti subjektai. Kelių nevyriausybinių organizacijų nuomone, šis sprendimas yra „žeminantis moteris ir blogiausias sprendimas Teismo istorijoje“[17]. Mokslinėje literatūroje šis sprendimas taip pat buvo apibūdintas kaip konstitucinis išpuolis prieš šią Konvenciją Bulgarijoje[18]. Taip pat buvo pateikiama nuomonė, kad šis sprendimas žymi žemiausią Teismo jurisprudencijos tašką: tiek pateiktų teisinių argumentų kokybės požiūriu, tiek dėl to, kad buvo sumenkinti vieni iš pagrindinių Teismo įgaliojimų – būti stipriu žmogaus teisių sergėtoju šalyje[19]. Šis sprendimas taip pat sulaukė tarptautinių institucijų kritikos[20]. Bulgarijos KT sprendimas lėmė tai, kad šiuo metu Bulgarijoje neįmanoma ratifikuoti Stambulo konvencijos.
Latvijos Konstitucinis Teismas (Latvijos KT) laikėsi visiškai kitokios pozicijos dėl Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo. 2021 m. birželio 4 d. sprendime Latvijos KT įvertino Stambulo konvencijos 3 straipsnio c punkto, 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio konstitucingumą ir konstatavo, kad jos nuostata dėl specialių priemonių, skirtų apsaugoti moteris nuo smurto, įgyvendinimo atitinka Konstituciją, o likusios bylos dalies nagrinėjimas turi būti nutrauktas[21]. Priešingai nei Bulgarijos KT sprendime, pagal kurį lyties socialiniu aspektu sąvoka buvo įvardyta kaip paslėpta Konvencijos „lyčių ideologija“, Latvijos KT sutelkė dėmesį į pagrindinį Konvencijos tikslą – panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje, taip skatinant lyčių lygybę. Todėl Konvencijos nuostatų konstitucingumas buvo vertinamas šio tikslo kontekste. Taigi, skirtingai nei Bulgarijos KT, Latvijos KT neįžvelgė Konvencijoje „antrojo lygmens“. O apibūdindamas sąvoką lytis socialiniu aspektu, Teismas rėmėsi Konvencijos aiškinamuoju pranešimu, kuriame teigiama, kad lyties socialiniu aspektu sąvoka įtraukta į Stambulo konvenciją siekiant atskleisti, kad kai kurie socialiniai vaidmenys ar stereotipai sukuria nepageidaujamas ar žalingas situacijas, kurios prisideda prie to, kad smurtas prieš moteris tampa priimtinas. Vis dėlto, nepaisant šio Teismo sprendimo, šiandien Latvija vis dar išlieka viena iš šešių ES valstybių narių, dar neratifikavusių Stambulo konvencijos.
Moldovos Konstitucinis Teismas (Moldovos KT) gavęs prašymą išnagrinėti įstatymo ratifikavusio Stambulo konvencijos konstitucingumą, 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad šis prašymas neatitinka priimtinumo sąlygų ir negali būti priimtas nagrinėti iš esmės[22]. Nepaisant to, Teismas pateikė gana išsamią prašyme iškeltų klausimų analizę. Pažymėtina, kad Teismas paprašė Venecijos komisijos pateikti amicus curiae nuomonę dėl šios Konvencijos ratifikavimo konstitucinių pasekmių[23]. Kaip ir Latvijos KT, Moldovos KT savo analizę pradėjo nuo Konvencijos tikslo apibrėžimo. Analizuodamas Konvencijos pavadinimą ir preambulę, Teismas pažymėjo, kad Konvencija siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Teismas pažymėjo, kad Konvencijos objektas ir tikslas – panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje skatinant lyčių lygybę. Teismas taip pat pabrėžė, kad Stambulo konvencija nesiekiama panaikinti skirtumų tarp vyrų ir moterų arba teigti, kad vyrai ir moterys yra ar turėtų būti vienodi. Konvencijos šalys, raginamos imtis priemonių kovoti su mintimi, kad moterys yra žemesnės už vyrus. Prietarai, stereotipai, papročiai ir tradicijos daugelyje situacijų vis dar yra palankesni vyrams. Visa tai kelia pavojų moterų pastangoms atskleisti smurto atvejus ir pranešti apie juos bei užtikrinti, kad būtų gerbiamos jų teisės. Teismas taip pat pabrėžė, kad Stambulo konvencija nesikiša į tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, nes ši teisė nepatenka į sutarties taikymo sritį. Konvencijoje reikalaujama, kad Konvencijos šalys, prireikus įtrauktų mokomąją medžiagą apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis, abipusę pagarbą, nesmurtinį konfliktų sprendimą tarpasmeniniuose santykiuose. Todėl Stambulo konvencija nepažeidžia tėvų teisės nuspręsti, kokį išsilavinimą turėtų gauti jų vaikai, nes valstybėms paliekama pakankamai laisvės gerbti šią teisę sprendžiant, kaip įgyvendinti atitinkamas nuostatas.
Nors Rumunijos Konstitucinis Teismas (Rumunijos KT) nevertino Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimo, neseniai jis sprendė bylą dėl teisės akto, kuriuo uždraustos lytiškumo studijos, kurioje taip pat buvo siekiama atskleisti sąvokos gender reikšmę. Šiame sprendime teismas taip pat pabrėžė Rumunijos įsipareigojimus gerbti ir skatinti lyčių lygybę pagal ES teisę ir jos ratifikuotas tarptautines žmogaus teisių sutartis, įskaitant Stambulo konvenciją[24].
Vis dėlto Lenkijoje pastaraisiais metais vyrauja priešingos tendencijos. Lenkija Stambulo konvenciją ratifikavo 2015 m, tačiau praėjus vos penkeriems metams po ratifikavimo Lenkijos valdžios institucijos pradėjo imtis veiksmų, kuriais siekiama išvengti iš Konvencijos kylančių įsipareigojimų. 2020 m. Lenkijos Ministras Pirmininkas kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą su prašymu peržiūrėti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai[25], Tribunolas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Konvencijos konstitucingumo.
- Stambulo Konvencija: Lietuvos atvejis
2013 m. Lietuva taip pat pasirašė Stambulo konvenciją, tačiau iki šiol ji vis dar nėra ratifikuota. Abejonės dėl Stambulo konvencijos konstitucingumo neretai keliamos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kai kurie konstitucinės teisės mokslininkai kelia klausimus dėl Konvencijos atitikties tokioms konstitucinėms nuostatoms kaip asmenų lygybės principas, konstitucinis proporcingumo principas, tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, religinių organizacijų konstitucinė autonomija[26]. Tačiau esama ir visiškai priešingos nuomonės. Tvirtinama, kad priešingai nei teigia Konvencijos kritikai, Konvencija kaip tik ir skirta santuokos ir šeimos, ypač motinystės ir vaikystės, konstituciniams institutams stiprinti, žmogaus gyvybei, sveikatai ir orumui apsaugoti. Kitaip tariant, Stambulo konvencija negali prieštarauti Konstitucijai, nes saugo tas pačias vertybes[27].
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta galimybė kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai (105 str. 3 d. 3 p.). Prašyti Konstitucinio Teismo išvados šiuo klausimu gali Seimas ir Respublikos Prezidentas (106 str. 6 d.). Išvados dėl tarptautinės sutarties galima prašyti ir prieš ją ratifikuojant Seime (Konstitucinio Teismo įstatymo 73 str. 3 d.). Esant tam tikriems nesutarimams dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo politiniuose sluoksniuose ir visuomenėje, ne kartą buvo siūloma kreiptis dėl šios tarptautinės sutarties konstitucingumo į Lietuvos Konstitucinį Teismą[28]. Šių metų liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos[29]. Seimo pirmininkės teigimu, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašė ir Konvencijos rėmėjai, ir jos oponentai.
Seimo nutarimo projekte nurodoma, kad, Seimui pritarus, Konstitucinio Teismo būtų prašomas įvertinti, ar Stambulo konvencija – tiksliau, dokumento nuostatos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informaciją apie nestereotipinius lyčių vaidmenis – neprieštarauja Konstitucijai. Konkrečiau Konstitucinio Teismo būtų prašoma pateikti išvadą ar Stambulo konvencijos 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, 29 straipsniui, 38 straipsnio pirmajai, trečiajai, penktajai ir šeštajai dalims; taip pat ar jos 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio pirmajai daliai, 26 straipsnio penktajai daliai, 38 straipsnio šeštajai daliai, 40 straipsnio trečiajai daliai ir 41 straipsnio pirmajai daliai. Taigi šiame nutarimo projekte keliami iš esmės tie patys Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo klausimai kaip ir prieš tai minėtuose kitų regiono valstybių konstituciniuose teismuose, t. y, dėl lyties socialiniu aspektu sąvokos konstitucingumo bei Konvencijos nuostatų dėl prievolės į mokymo medžiagą įtraukti medžiagą tokiais klausimais kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyčių vaidmenys, konstitucingumo.
Konstitucijoje nustatyta, kad remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis (inter alia dėl tarptautinių sutarčių atitikties Konstitucijai), Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas (Konstitucijos 107 str. 4 d.), taigi ši išvada Seimo neįpareigos ratifikuoti/ neratifikuoti Stambulo konvencijos. Vis dėlto iniciatyva dėl Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą neabejotinai vertintina palankiai, kaip padėsianti išsklaidyti abejones dėl Konvencijos konstitucingumo. Konstitucinis Teismas yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įvertinti šios tarptautinės sutarties atitiktį Konstitucijai. Tikėtina, kad po Konstitucinio Teismo išvados šiuo klausimu, Lietuva žengtų žingsnį link šios Konvencijos ratifikavimo.
Dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros asistentė, LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, LMA jaunosios akademijos narė
[1] Council of Europe, “Explanatory Report to the Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence,” 2011. https://rm.coe.int/1680a48903.
[2] Konvencijos preambulėje tvirtinama, kad egzistuoja ryšys tarp smurto prieš moteris panaikinimo ir teisinės bei faktinės lyčių lygybės užtikrinimo, 1 straipsnio b punkte nurodoma, kad vienas iš Konvencijos tikslų yra prisidėti prie visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir skatinti realią moterų ir vyrų lygybę, be kita ko, įgalinant moteris.
[3] Smurtas artimoje aplinkoje – visi fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmai šeimoje ar namų ūkyje arba tarp buvusių ar esamų sutuoktinių ar partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar smurtautojas ir auka gyvena arba gyveno tame pačiame būste (Konvencijos 3 str. b punktas).
[4] Vollmer Annika, “The Istanbul Convention: A Framework in Crisis?,” GMF, https://www.gmfus.org/news/istanbul-convention-framework-crisis.
[5] Council of Europe, “Explanatory Report to the Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence.”
[6] 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas ratifikavo Konvenciją ir paragino valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios Konvencijos, nedelsiant tai padaryti.
[7] Konvencijos 66 str. 1 p. nustatyta, kad Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje ekspertų grupė ( GREVIO) stebi, kaip Šalys įgyvendina šią Konvenciją.
[8] Committee on Equality and Non-Discrimination, “The Istanbul Convention: Progress and Challenges”, https://rm.coe.int/the-istanbul-convention-progress-and-challenges/1680a93c0a.
[9] Martin Dimitrov, “The Convention of Discord,” https://www.freiheit.org/east-and-southeast-europe/convention-discord.https://www.freiheit.org/east-and-southeast-europe/convention-discord.
[10] Vizgunova Elizabete, Graudiņa Elīna, “The Trouble with ‘Gender’ in Latvia: Europeanisation through the Prism of the Istanbul Convention,” Baltic Journal of Law & Politics, Volume 13 (2020), Issue 1 (October 23, 2020):108-139.
[11] Vollmer Annika, “The Istanbul Convention: A Framework in Crisis?,” GMF, https://www.gmfus.org/news/istanbul-convention-framework-crisis.
[12] Council of Europe, “Ending Misconceptions about the Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence,” 2018, https://search.coe.int/directorate_of_communications/Pages/result_details.aspx?ObjectId=09000016808f0fb1.
[13] Venice Commission, “Amicus Curiae Brief on the Constitutional Implications of the Ratification of the Istanbul Convention,” 2021, https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2021)044-e.
[14] Bosak Martina, Munivrana Vajda Maja, “The Reality behind the Istanbul Convention: Shattering Conservative Delusions,” Women’s Studies International Forum 74, no. May–June 2019 (2019): 77–83,
[15] The decision of Constitutional Court of the Republic of Bulgaria of 27 July 2018 No. 13/2018.
[16] Vassileva Radosveta, “Bulgaria’s Constitutional Troubles with the Istanbul Convention,” Verfassungsblog (blog), August 2, 2018, https://verfassungsblog.de/bulgarias-constitutional-troubles-with-the-istanbul-convention/.
[17] Ibid.
[18] Vassileva Radosveta, “A Perfect Storm: The Extraordinary Constitutional Attackagainst the Istanbul Convention in Bulgaria,” OER Osteuropa Recht 68, no. 1 (2022): 78–96.
[19] Ruzha Smilova, “The Ideological Turn in Bulgarian Constitutional Discourse. The Rise Against ‘Genders’,” in Critical Essays on Human Rights Criticism, Ed. by András Sajó and Renáta Uitz (Eleven Publishing International, 2020), 177–197.
[20] European Parliament, “Resolution of 8 October 2020 on the Rule of Law and Fundamental Rights in Bulgaria,”. para. 17; Council of Europe Commissioner for Human Rights, “Report Following the Visit of the Council of Europe Commissioner for Human Rights in Bulgaria,” March 31, 2020.
[21] Judgement of the Constitutional Court of the Republic of Latvia on 4 June 2021 in Case No. 2020-39-02.
[22] The decision of the Constitutional Court of the Republic of Moldova of 18 January 2022, no 219a/2021 .
[23] Venice Commission, “Amicus Curiae Brief on the Constitutional Implications of the Ratification of the Istanbul Convention,” December 10, 2021, https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2021)044-e.
[24] The decision of the Constitutional Court of the Republic of Romania of 16 December 2020, no 907.
[25] Request for Examination of Compliance of Council of Europe Convention on Preventing and Combating Violence against Women and Domestic Violence K11/20, https://trybunal.gov.pl/sprawy-w-trybunale/katalog/k-11-20.
[26] Vaičaitis Vaidotas, “Kelios Mintys Dėl Stambulo Konvencijos Iš Konstitucinės Teisės Perspektyvos,” LRT .
[27] Žalimas Dainius, Teisės profesorius atsakė Stambulo konvencijos priešininkams: ji ne prieštarauja, o gina Konstituciją. https://www.jarmo.net/2021/12/teises-profesorius-atsake-stambulo.html?m=1
[28] Pvz., Lygių galimybių kontrolierė dėl Stambulo konvencijos siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lygių galimybių kontrolierė dėl Stambulo konvencijos siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą | 15min.lt.
[29] Seimo vadovė KT būtų nešališkas arbitras vertinant Stambulo konvenciją https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-vadove-kt-butu-nesaliskas-arbitras-vertinant-stambulo-konvencija-56-2078938?utm_medium=copied
