E. Jakubauskas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teismų kreipimųsi į Teisingumo Teismą statistinis palyginimas

Praėjusį penktadienį vyko konferencija „Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas: patirtis ir perspektyvos“ (renginį organizavo Nacionalinė teismų administracija), joje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė, be kita ko, dalijosi Lietuvos teismų kreipimųsi į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo statistika. Skaičiams sulaukus nemažo susidomėjimo, po renginio pasvarsčiau, kad būtų įdomu išanalizuoti bei susisteminti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – teismų pateiktus prašymus dėl prejudicinio sprendimo, susumuoti bei palyginti statistiką. Tą ir padariau. Kartu su šiuo tekstu pateikiu 6 skritulines diagramas, po 2 diagramas kiekvienai valstybei (pirmoji vaizduoja atitinkamos valstybės teismų prašymų dėl prejudicinio sprendimo bendrą skaičių pagal sritį ir jų procentinę dalį nuo visų šios šalies teismų kreipimųsi; antroji – konkretaus teismo užduotų prejudicinių klausimų bendrą skaičių bei procentinę dalį nuo visų atitinkamos šalies teismų pateiktų prašymų). Šio duomenų vizualizacijos būdo ne visišką tinkamumą tokio tipo duomenims pripažįstu, tačiau jį pasirinkau siekdamas išryškinti duomenų pasiskirstymą bei atitinkamas proporcijas.

Lietuvos teismai 2004 – 2023 m. laikotarpiu kreipėsi į Teisingumo Teismą viso 92 kartus (į šią statistiką neįtraukta Mokestinių ginčų komisija, taip pat pateikusi prašymų priimti prejudicinį sprendimą). Latvijos teismai per tą patį laikotarpį pateikė klausimus 116 bylų, o Estijos kolegos Teisingumo Teismo nuomonės teiravosi 39 kartus. Taigi Latvijos teismai per visą narystės Europos Sąjungoje laikotarpį šiuo aspektu buvo produktyvesni už kitų Baltijos valstybių kolegas.

Kalbant apie populiariausias kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo sritis, visose trijose valstybėse daugiausia į Teisingumo Teismą buvo kreipiamasi įvairiais mokestiniais klausimais (Lietuvoje – 21 %, Estijoje – 23 %, o Latvijoje 34 % visų kreipimųsi).

Lietuvoje antroji pagal populiarumą viešųjų pirkimų sritis (viso 9 prašymai, 10 % procentų visų kreipimųsi) kaimyninėse šalyse sulaukia kur kas mažiau teisininkų dėmesio: Latvijos teismai Teisingumo Teismui uždavė vos 3 prejudicinius šios srities klausimą, Estijos kolegos suformulavo 2 viešųjų pirkimų klausimus.

Vartojimo teisinių santykių klausimai (8 bylos), Lietuvoje esantys populiarumo lentelės 3-4 vietoje (9 % visų kreipimųsi), Latvijos teismams taip pat kelia susidomėjimą – dėl vartojimo teisinių santykių Latvijos teismai kreipėsi į Teisingumo Teismą 5 kartus (4 procentai bylų). Vis dėlto ši sritis nedomina Estijos teismų – jie dėl vartojimo teisinių santykių Teisingumo Teismo nuomonės teiravosi vos kartą.

Mūsų šalyje pagal prašymų skaičių 3-4 vietas su vartojimo teisinių santykių bylomis besidalijanti tarptautinės privatinės teisės sritis (8 bylos, 9 % visų Lietuvos teismų prejudicinių klausimų) lygiai taip pat domina ir kaimyninių šalių teismus – jie Teisingumo Teismo šios srities teisės normas prašė išaiškinti po ne vieną kartą – Latvijos kolegos 4 kartus, Estijos – 3 kartus.

Visų trijų Baltijos valstybių teismams itin aktualūs konkurencijos teisės klausimai, šioje srityje Latvijos teismai Teisingumo Teismui klausimus uždavė net 9 klausimus (8 % visų kreipimųsi), mūsų šalies teismai prašė išaiškinimo 6 kartus (7 % bylų), o Estijos kolegijos iškėlė prejudicinius konkurenijos klausimus 4 nagrinėtose bylose (net dešimtadalis visų šalies teismų kreipimųsi).

Pastebėtina ir tai, jog Baltijos šalyse, išskyrus Latviją (7 kreipimaisi), teismai labai retai prašo prejudicinio sprendimo su baudžiamosiomis bylomis susijusiais klausimais (Estijoje pateikti 2 kreipimaisi, Lietuvoje – 1 šios srities prašymas priimti prejudicinį sprendimą).

Galiausiai, analizuojant Baltijos šalių kreipimųsi statistiką pagal sritis, pastebima tai, jog Estijos ir Latvijos teismus, kur kas labiau nei Lietuvos kolegas, domina aplinkos apsaugos (po 4 prašymus), intelektinės nuosavybės apsaugos (Estija – 4 prašymai, Latvija – 3 prašymai), taip pat ES struktūrinių fondų (5 kreipimaisi Estijoje ir 4 Latvijoje) problematika.

Kalbant apie aktyviausius teismus, nestebina, jog pagal Teisingumo Teismui užduotų prejudicinių klausimų skaičių Lietuvoje (taip pat yra ir Latvijoje bei Estijoje) pirmauja aukščiausios instancijos teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonės teiravosi net 42 kartus (šiam teismui tenka ypač populiari mokesčių sritis), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinius klausimus uždavė 31 nagrinėtoje byloje. Stebina tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nepaisant šio teismo vietos teismų sistemoje bei didelio kasmet išnagrinėjamų bylų skaičiaus, nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos kreipėsi į Teisingumo Teismą vos vienintelį kartą. Palyginimui, Estijos Talino ir Tartu apeliaciniai teismai per tą patį laikotarpį Teisingumo Teismui kiekvienas uždavė net po 6 prejudicinius klausimus.

Negaliu nepastebėti ir to, kad be visoje šalies teritorijoje įgaliojimus vykdančių aukštesnės instancijos teismų, Lietuvoje prejudicinius klausimus formuluoja iš esmės tik Vilniuje veikiantys teismai – apylinkės (4 kreipimaisi), apygardos ir apygardos administracinis (viso 11 kreipimųsi). Solidžią Vilniaus apygardos teismų statistiką lėmė didelis Vilniaus apygardos administracinio teismo aktyvumas, šios grandies bendrosios kompetencijos teismo kolegų indėlis – kuklesnis. Regionuose veikiantys teismai apskritai nesinaudoja teise kreiptis dėl prejudicinio sprendimo – vienintelis ne sostinėje veikiantis Lietuvos teismas, pateikęs prejudicinį klausimą, yra Panevėžio apygardos teismas, paprašęs Teisingumo Teismo išaiškinimo vieną kartą.

Iš statistinių duomenų seka, jog Latvijoje teismų aktyvumas yra labai netolygus. Daugumą šios šalies teismų prašymų yra pateikęs Aukščiausiasis Teismas – šio teismo pateikti net 76 kreipimaisi (65 % visų šalies teismų prejudicinių prašymų). Palyginimui, Estijoje pasiskirstymas tarp sostinės ir regiono teismų prejudicinių kreipimųsi yra tolygesnis – šalia Talino teismų šiuo aspektu aktyvūs yra ir Tartu teismai (Tartu apeliacinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą 6 bylose, šio miesto administracinis ir I instancijos teismas pasinaudojo proga užduoti klausimus po 1 kartą).

Skaičiai rodo esant tam tikrų tendencijų tiek dėl konkrečių sričių, kuriose valstybių narių teismams dažniausiai prireikia Teisingumo Teismo nuomonės, tiek dėl teismų aktyvumo prašant prejudicinio sprendimo, ypač dėl sostinės bei regiono teismų aktyvumo pasiskirstymo.

Būtina paminėti, jog pateikti statistiniai duomenys apie Baltijos šalių teismus yra kiekybiniai, todėl tam, kad jų pagrindu būtų galima daryti vienokias ar kitokias reikšmingesnes išvadas, būtina šiuos duomenis papildyti dar ir kokybiniais duomenimis – kiekybiniai ir kokybiniai duomenys naudojami skirtingiems tikslams ir taikomi skirtingose analizės srityse – kiekybiniai duomenys suteikia skaitinę informaciją ir statistinius duomenis apie reiškinį, o kokybiniam vertinimui reikalingas reiškinio esmės, konteksto ir subjektyvių ir kitų reikšmingų aspektų vertinimas. Dėl šios priežasties pateikti statistiniai duomenys nelaikytini vienos ar kitos valstybės teismų (ar konkretaus teismo) darbo kokybės rodikliu, veikiau gali būti priemonė apčiuopti bendras tendencijas ir atlikti tolimesnius tyrimus.

Ernestas Jakubauskas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultantas

Duomenys surinkti iš Réseau judiciaire de l’Union européenne (RJUE) 2023 m. gegužės 26-27 d., o pastarajame šaltinyje radus netikslumų dėl Latvijos teismų statistikos, 2023 m. gegužės 29 d. patikslinti pagal InfoCuria duomenis.