Teismai

LAT išnagrinėta byla dėl baudžiamosios atsakomybės dėl asmens žūties vykdant statybos darbus

Balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-100-387/2023), kurioje A. G. nuteistas už tai, kad, eidamas UAB „V“ direktoriaus pareigas, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 132 straipsnio 3 dalis), t. y., būdamas atsakingas už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, statybvietėje nesiėmė reikiamų veiksmų, kad užtikrintų elektros saugos reikalavimus, dėl to nuo techninės elektros poveikio žuvo darbus (pastolių, stovinčių arčiau nei 2 metrai nuo laido su 10 kV elektros įtampa, demontavimą) nelegaliai vykdęs kitos įmonės UAB „A“ darbuotojas J. T.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nuteistojo A. G. gynėjas advokatas prašė panaikinti teismų sprendimus, kuriais A. G. buvo pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Advokatas nurodė, kad teismai netinkamai taikė BK 132 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertino įrodymus, taip pat argumentavo tuo, kad A. G. nepažeidė ir negalėjo pažeisti kaltinamajame akte jam inkriminuotų teisės aktų, nes šie nuteistajam nebuvo privalomi. Kasatoriaus teigimu, J. T. mirė dėl netinkamai organizuoto technologinio darbo proceso, kurį parinko ir nustatė žuvusio darbininko tiesioginis darbdavys UAB „A“ direktorius, ir užtikrinti asmeniui, kuris žuvo, saugią darbo aplinką buvo UAB „F“ bei UAB „T“ ir UAB „A“, o ne nuteistojo A. G. pareiga. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė nuteistojo A. G. gynėjo argumentus, kad nuteistojo veiksmai (padaryti teisės aktų pažeidimai) nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu ir J. T. mirtimi. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Tokio pobūdžio bylose kaip ši atsakomybė dėl neatsargaus gyvybės atėmimo gali kilti ir keliems subjektams tiek pagal bendrąją (BK 132 straipsnio 3 dalis), tiek pagal tik darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims taikytiną normą (BK 176 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „būtent A. G. veika esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove“. Pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų esmę ir prasmę bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiga užtikrinti saugią aplinką statybvietėje teko statytojai UAB „V“, kuriai vadovavo A. G.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „V“, atstovaujama direktoriaus A. G., įvairiems darbams statybų objekte atlikti buvo sudariusi daug rangos sutarčių su įvairiomis rangovėmis. Tačiau nė viena rangos sutartis nebuvo sudaryta dėl viso aptariamo objekto statybų – su įmonėmis buvo sudaromos sutartys dėl atskirų konkrečių darbų. Taigi, nė viena šių įmonių neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo ar įgaliojimų skirti statinio statybos vadovą visam statybų objektui.

Nesant vieno rangovo visam objektui (generalinio rangovo), pareiga skirti statinio statybos vadovą liko užsakovei – UAB „V“, atstovaujamai A. G. Šios pareigos A. G. neįvykdė – statinio statybos vadovo nepaskyrė (nepasamdė) ir, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pats faktiškai (de facto) atliko statinio statybos vadovo pareigas. Todėl A. G. neužtikrinus, jog statybų objektas būtų tinkamai prižiūrimas, jam atiteko ir visa su tokiu neveikimu susijusi rizika, taigi ir įstatymais statinio statybos vadovui priskiriamos pareigos (tarp jų ir pareiga užtikrinti saugų darbą, STR 36.12 punktas) bei tokių pareigų nevykdymo pasekmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutiko su kasatoriaus teiginiais, kad civilinio ieškinio klausimą, priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ne tik iš UAB „V“, bet ir iš A. G., kuriam civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

Šioje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš UAB „V“, būtent ši įmonė buvo pripažinta civiline atsakove byloje; A. G. kaip civilinis atsakovas nebuvo nurodomas, taigi nuteistajam A. G. jokie reikalavimai nei ieškiniu, nei viso proceso metu pareikšti nebuvo ir jis neturėjo pareigos numatyti, atspėti, kad turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas ir iš jo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems ne tik iš civilinės atsakovės UAB „V“, bet ir iš nuteistojo A. G. subsidiariai ne tik peržengė pareikšto reikalavimo ribas, bet ir pažeidė nuteistojo teisę būti išklausytam šiuo byloje reikšmingu aspektu bei buvo akivaizdžiai siurprizinis. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė ir dėl civilinio ieškinio apskritai nepasisakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė nuteistojo A. G. gynėjo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: bylos dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo subsidiaraus priteisimo iš A. G. perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, sprendimo dalis dėl A. G. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button