Teismai

LAT: tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Byloje juridinio asmens vadovui buvo paskirta bauda už teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo – sumokėti už eksperto ataskaitos parengimą – nevykdymą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverstinio akcijų pardavimo ir patenkinęs atsakovės priešieškinį, įpareigojo ieškovę parduoti atsakovei uždarosios akcinės bendrovės akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eksperto ataskaitos parengimo išlaidas sumoka juridinis asmuo, o šiam įpareigojimo nevykdant teismas nusprendė, kad bendrovė nepagrįstai vengia vykdyti įsiteisėjusią nutartį, ir dėl to bendrovės vadovui paskyrė baudą, jo veiksmus pripažinęs piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Juridinio asmens vadovas, nesutikdamas su paskirta bauda, pateikė prašymą šią baudą panaikinti, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai jo prašymą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką dėl CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, nurodė, kad CPK 95 straipsnio paskirtis – užtikrinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad asmens procesinio elgesio patikra sąžiningumo aspektu galima iki bylos dėl ginčo esmės išsprendimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve. Ši laisvė pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į bylų dėl priverstinio akcijų pardavimo nagrinėjimo ypatumus, t. y. kad tokios bylos išnagrinėjimas susideda iš kelių etapų – teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo priėmimo, o tokiam sprendimui įsiteisėjus – nutarties priėmimo, kuria teismas skiria ekspertus akcijų (teisių, pajų) kainai nustatyti ir nustato, kas apmoka ekspertų darbą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bauda juridinio asmens vadovui už teismo nustatyto įpareigojimo nevykdymą buvo paskirta jau po to, kai byla buvo išspręsta iš esmės, be to, nustatytas teismo įpareigojimas apmokėti ekspertų darbo atlikimo išlaidas negali būti suprantamas kaip asmens procesinė teisė, nes šiuo atveju nėra pasirinkimo laisvės veikti. Nesant procesinės teisės, nėra pagrindo vertinti piktnaudžiavimo procesine teise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad teismai be teisinio ir faktinio pagrindo taikė CPK 95 straipsnį ir bendrovės vadovo veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesine teise bei paskyrė baudą, todėl priėmė naują sprendimą – tenkino bendrovės vadovo prašymą ir panaikino jam paskirtą baudą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button