LAT naujausių nutarčių apžvalga: nuo vaiko atskyrimo nuo motinos instituto taikymo iki procesinių dokumentų anglų kalba įteikimo pasekmių

Nutartyje dėl nekilnojamojo turto pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos, būtina įvertinti atsakovės veiksmus, sužinojus apie reiškiamas pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų. Byloje nustatyta, kad apie pastebėtus daikto trūkumus ieškovas atsakovę pirmiausia informavo žodžiu, vėliau šalys bendradarbiavo dėl patekimo į butą, siekiant jame atlikti remonto darbus. Atsakovė į pradinį ieškinį pateiktame atsiliepime taip pat teigė pakankamai intensyviai bendradarbiavusi su ieškovu dėl trūkumų šalinimo. Toks šalių elgesys po pranešimo apie paaiškėjusius trūkumus pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip darantis įtaką ieškinio senaties termino eigai. Tai, kad šalių susirašinėjimas žinutėmis telefonu nebuvo pakankamai informatyvus, nesudarė pagrindo vien pagal šių žinučių turinį apeliacinės instancijos teismui spręsti apie ankstesnę ieškinio senaties termino pradžią.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas (CK 6.317, 6.327, 6.333 straipsniai), spręsdamas, kad nagrinėjamu atveju pardavėja nepažeidė pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus ir kad ieškovas neturi teisės reikalauti ginti jo pažeistas teises vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje (CK 6.399 straipsnis) nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Pripažinta, kad ieškovas byloje įrodė, jog parduotas daiktas (butas) neatitiko daikto kokybės reikalavimų dėl vandentiekio sistemos, vamzdyno trūkumų šalys neaptarė sutartyje, tokie trūkumai paaiškėjo tik po sutarties sudarymo, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

_____

Nutartyje dėl juridinių asmenų reorganizavimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties galiojimo termino ir jos atnaujinimo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad LTSR dailės parodų direkcija, o vėliau – ieškovas perėmė patikėjimo teise Dailės parodų rūmų (ginčo) pastatą (duomenys neskelbtini), kartu ir teises bei pareigas, susijusias su šiuo turtu, todėl 1964 m. CK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 311 straipsnio pagrindu 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutartis liko galioti ieškovui kaip naujam ginčo patalpų valdytojui. Remiantis 1964 m. CK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, atsakovė taip pat perėmė reorganizuoto Lietuvos TSR dailės fondo teises ir pareigas, taip pat ir kylančias iš 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties. Konstatuota, kad 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarčiai yra būdingas tęstinis pobūdis, be to, jos vykdymas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų vykdymo užtikrinimu, todėl nuomos sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, būtent – vykdant nuomos sutartį taikytinas 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.479 straipsnio 1 dalies imperatyvus reikalavimas, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Tai reiškia, kad 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties terminas, skaičiuojant nuo 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK 6.479 straipsnio 1 dalis, negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, šimto metų ginčo patalpų nuomos terminas dar nėra suėjęs. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal 1969 m lapkričio 24 d. nuomos sutartį Lietuvos TSR dailės fondas (šiuo metu – atsakovė) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris sudaro 1 proc. užimamų patalpų vertės per metus, t. y. 1803,70 rub. Nuomos mokesčiui sumokėti buvo įskaitytas 300 000 rub. įnašas, kuriuo Lietuvos TSR dailės fondas prisidėjo prie pastato statybų. Konkretus nuomos sutarties terminas sutartyje nenurodytas, tačiau nuoma įvardyta kaip ilgalaikė, o 300 000 rub. įnašu apmokėtas nuomos mokestis į priekį už maždaug 166 m. (laikant, kad nuomos mokestis yra 1803,70 rub. per metus). Taigi 1969 m. lapkričio 24 d. nuomos sutarties terminas dar nėra pasibaigęs, o nuomos mokestis vienkartiniu įnašu yra apmokėtas.

_____

Byloje kilo klausimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos instituto taikymo, kai vaiko motina turi negalią (psichinį sutrikimą). Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl geriausių vaiko interesų sąvokos aiškinimo.  Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą vertintinos ne pavienės aplinkybės, o nuoseklus, pasikartojantis tėvo ar motinos elgesys įgyvendinant pareigas vaikui, šio elgesio pokyčiai bei jų stabilumas. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku į šeimos gyvenimą įsikiša valstybė ir per savo institucijas teikia tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti, turi būti vertinamas tėvų elgesys šios paramos teikimo kontekste ir konstatavus, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Akreiptas dėmesys į tai, kad priežastys, dėl kurių nagrinėjamu atveju taikytinas CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra ne pati atsakovės liga, o atsakovės elgesys, kuris gali būti nulemtas jos ligos. Būtent atsakovės nenoras pripažinti jai teikiamos pagalbos reikalingumą, priešiškumas, atsainus požiūris į vaiko poreikių ir vystymosi užtikrinimą, byloje nustatyti emocinio, psichologinio, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksniai leidžia daryti išvadą, kad geriausius vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu atitinka vaiko atskyrimas nuo motinos. Kadangi būtent šios aplinkybės nulėmė sprendimą atskirti vaiką nuo motinos, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė buvo diskriminuojama dėl turimo neįgalumo. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, atsakovės elgesiui iš esmės pasikeitus, suvokus poreikį nuosekliai spręsti savo psichinės sveikatos problemas bei teikiamos pagalbos naudą ir iš esmės pakeitus požiūrį į vaiko auklėjimą bei vaiko interesų užtikrinimą, yra galimas vaiko grąžinimas motinai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo vaiko bendravimo su savo šeima (motina ir seneliu) užtikrinimo svarbą.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad tokio pobūdžio bylose teismo pareiga išsamiai išanalizuoti faktines aplinkybes apima būtinybę įvertinti emocinius, psichologinius, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius, išklausyti proceso dalyvius (tėvus), esant galimybei – išklausyti vaiko nuomonę, taip pat įvertinti socialinių darbuotojų, gydytojų ir ekspertų nuomones, išanalizuoti tėvų valdžios įgyvendinimo su pagalba galimybę ir atsižvelgti į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išsaugotos esamos socialiai reikšmingos vaiko poreikių tenkinimo galimybės ir sudarytos sąlygos užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. 

_____

Nutartyje dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečio asmens iki keturiolikos metų padarytą žalą, kai jis buvo prižiūrimas mokymo įstaigos, aiškinta, jog CK 6.275 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, negali būti aiškinama kaip savaime šalinanti tėvų ar globėjų atsakomybę. Tėvai ar globėjai gali būti atsakingi už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, jeigu nustatomas jų deliktinės atsakomybės prievolės sąlygų visetas, be kita ko, jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo.

Deliktinės atsakomybės prievolė už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsakingiems asmenims gali kilti pažeidus priežiūros ar auklėjimo pareigą, jeigu tokį pažeidimą su žala sieja pakankamai artimas priežastinis ryšys. Viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra nedora, neleistina ir neteisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sūnus pagal savo amžių (virš trylika metų) turėjo suprasti, kad, mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, gali sužaloti kitą žmogų, sukelti jam skausmą, kad aptariamoje situacijoje elgėsi neleistinai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovė žalą padariusio nepilnamečio motina šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą ir nepaneigė savo kaltės dėl sūnaus padarytos žalos.

_____

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, spręsdamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“ prašymą priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“ 6000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus bei atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, pripažino kasacinio skundo argumentus pagrįstais. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“ byloje iš esmės siekė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas, kilęs iš 2016 m. balandžio 1 d. sutarties, būtų pripažintas pagrįstu. Byloje buvo nuspręsta, kad statybos objekte naudotos fasado apdailos medžiagos neatitiko statybos projekte nurodytų reikalavimų fasado apdailos medžiagoms, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai 2017 m. liepos 19 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus ir užtikrinti fasado apdailos medžiagų atitiktį projektui, t. y. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais ieškovo ieškinys atmestas, todėl kasacinis teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad byla išspręsta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“ naudai. Kadangi pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Magirnis“, kaip bylą pralaimėjusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, neatsirado teisės reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

_____

Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos „NAV Family Benefits and Pensions – Child Support“ sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens R. Ž. už nepilnametį vaiką E. Ž. sumokėtas išmokas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės institucijos „NAV Family Benefits and Pensions – Child Support“.  Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde kėlė klausimą dėl kelių 2007 m. Hagos konvencijoje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų taikymo. Visų pirma, suinteresuotas asmuo teigė, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti anglų kalba ir toks informavimo apie procesą būdas pažeidė jo teises bei teisėtus interesus. Antra, suinteresuotas asmuo nesutiko su Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl ginčo sprendimo įsiteisėjimo bei vykdytinumo Norvegijos Karalystėje.

2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnyje įtvirtinti teismo sprendimo pripažinimo pagrindai iš esmės yra netiesioginės jurisdikcijos taisyklės – konvencijos rengimo metu nepavykus susitarti dėl tiesioginių jurisdikcijos taisyklių įtvirtinimo, aptariamas 20 straipsnis iš esmės skirtas užtikrinti, kad tarp bylą nagrinėjančio subjekto ir bylos būtų pakankamas ryšys, taip pat vengti „grobuoniškos“ jurisdikcijos. Todėl 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnyje įtvirtintiems užsienio teismo ar administracinės institucijos sprendimo pripažinimo pagrindams taikytina tokia pati teisinė logika.

LAT teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad sistemiškai analizuojant 2007 m. Hagos konvencijos nuostatas bei atsižvelgiant į nacionalinėje proceso teisėje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teismo ar administracinės institucijos sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 m. Hagos konvenciją antrajame etape teismo aktyvumo laipsnis turi būti didesnis vertinant pripažinimo ir nepripažinimo pagrindus, susijusius ne tik su šalių privačių, bet ir su valstybės interesų apsauga. Laikantis 2007 m. Hagos konvencijoje įtvirtintų standartų ir vadovaujantis CPK nuostatomis, įrodinėjimo našta turi būti paskirstoma taip: 1) klausimą dėl vieno ar kito (be viešosios tvarkos) nepripažinimo pagrindo taikymo visais atvejais turi iškelti bylos šalis; 2) teismo procese dėl užsienyje priimto sprendimo dėl išlaikymo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal 2007 m. Hagos konvenciją taikomos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Pagrindinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti argumentus, kuriais remiasi; 3) teismas, nustatęs, kad užsienio teismo ar administracinės institucijos sprendimu gali būti pažeisti ne tik privatūs šalių, bet ir valstybės interesai, turi būti aktyvus patikrindamas atitinkamą nepripažinimo pagrindą.

Procesinių dokumentų nesuprantama kalba įteikimas gali paneigti asmens teisę dalyvauti teisminės arba administracinės institucijos procese dėl išlaikymo prievolių. Kita vertus, formalus kalbos reikalavimų nesilaikymas, kai asmuo atitinkamą kalbą moka, gali tapti pagrindu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis – asmeniui priėmus atitinkamus procesinius dokumentus ir suprantant jų prasmę bei pasirenkant pasyvų elgesį ir vėliau keliant klausimą dėl su jo netinkamu informavimu susijusio nepripažinimo pagrindo taikymo. Vis dėlto Lietuvos apeliacinio teismo argumentacija dėl procesinių dokumentų kalbos nėra pagrįsta konkrečiais argumentais, kodėl procesinio dokumento, surašyto anglų kalba, įteikimas 2007 m. Hagos konvencijos ir Konvencijos 6 straipsnio prasme laikytinas tinkamu pranešimu apie procedūrą. Priešingai, skundžiama nutartis pagrįsta iš esmės vien tuo, kad ginčo sprendimas yra priimtas vaiko išlaikymo srityje, todėl šis teismas buvo linkęs kilusias abejones vertinti vaiko interesų naudai. Teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, visų pirma, ar suinteresuotas asmuo moka anglų kalbą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė tik tai, jog suinteresuotas asmuo įtikinamai nepagrindė, kad jam įteiktų procesinių dokumentų esmės nesuprato ir (ar) negalėjo suprasti, taip iš esmės perkeldamas suinteresuotam asmeniui įrodinėjimo naštą dėl aplinkybės, kuri, jo teigimu, neegzistuoja.

_____

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims, t. y. neteisėtą elektroninių duomenų pašalinimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal baudžiamosios teisės principines nuostatas reikalaujama, jog griežčiausios iš visų atsakomybių, t. y. baudžiamosios atsakomybės, taikymo sąlygos turi būti nustatytos aiškiai. Ši atsakomybė būtų taikoma tik tuomet, kai traukiamo atsakomybėn asmens padaryta veika tiksliai atitinka BK nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Neteisėtumo požymis BK 196 straipsnio 1 dalies prasme, jei jis siejamas su asmens, neturinčio jokio teisinio pagrindo prieiti prie elektroninių duomenų šaltinio (pavyzdžiui, duomenų talpyklos, serverio), veiksmais, gali pasireikšti pačiu veikimo būdo neteisėtumu (pvz., neteisėtas prisijungimas prie elektroninių duomenų talpyklos, serverio turinio valdymo sistemos panaudojant programinę įrangą ir ten esančių duomenų tyčinis sunaikinimas, pakeitimas, pašalinimas). Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas, esant teisiniams santykiams (pavyzdžiui, darbiniams ar kitokiems sutartiniams santykiams), turi galimybę prieiti prie duomenų šaltinio, jam suteiktos atitinkamos teisės disponuoti elektroniniais duomenimis (pavyzdžiui, juos iš dalies ar visiškai administruoti), jo tyčinio veikimo (poveikio) neteisėtumas turi būti nustatomas kaltinime aiškiai nurodant, kokius teisės aktus jis pažeidė, kokių draudimų, susitarimų, įgaliojimų tyčia nesilaikė.

Tenkinti nuteistojo ir jo gynėjų advokatų kasaciniai skundai. R. P. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 196 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto poveikio elektroniniams duomenims.