ES Bendrasis Teismas: Parlamento sprendimas neleisti susipažinti su dviem dokumentais, susijusiais su tyrimu dėl buvusio Čekijos ministro pirmininko netinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ir galimo interesų konflikto, yra galiojantis

Ieškovė Agrofert, a.s. yra Čekijoje įsteigta kontroliuojančioji bendrovė; ji kontroliuoja daugiau nei 230 bendrovių, veikiančių įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai žemės ūkio, maisto produktų gamybos, chemijos pramonės ar žiniasklaidos. Ją įsteigė Andrej Babiš; vėliau 2017–2021 m. jis buvo Čekijos Respublikos ministras pirmininkas. Parlamento rezoliucijoje dėl Čekijos ministro pirmininko netinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo teigiama, kad, paskyrus A. Babiš ministru pirmininku, jis toliau kontroliavo Agrofert grupę. Manydama, kad šis teiginys neteisingas, ir norėdama susipažinti su šaltiniais ir informacija, kuriuos Parlamentas turėjo prieš priimdamas šią rezoliuciją, ieškovė jam pateikė prašymą leisti susipažinti su keliais dokumentais. 2020 m. rugsėjo 14 d. pirminiame atsakyme Parlamentas nurodė tam tikrus viešai prieinamus dokumentus ir atsisakė leisti susipažinti su Komisijos raštu Čekijos ministrui pirmininkui bei Komisijos galutine audito ataskaita dėl valdymo ir kontrolės sistemų, nustatytų Čekijos Respublikoje siekiant išvengti interesų konfliktų, veikimo audito. Atsakydamas į pakartotinį prašymą 2021 m. sausio 15 d. sprendimu Parlamentas, be kita ko, patvirtino savo atsisakymą leisti susipažinti su šiais dviem dokumentais, remdamasis Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtimi.

Bendrasis Teismas, kuriame buvo pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo, pirma, konstatavo, kad išnyko ieškovės suinteresuotumas pareikšti ieškinį dėl Parlamento sprendimo neleisti jai susipažinti su Komisijos galutine audito ataskaita, ir, antra, atmetė ieškinį dėl sprendimo neleisti susipažinti su Komisijos raštu Čekijos ministrui pirmininkui.

Visų pirma Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar, Komisijai paskelbus galutinę audito ataskaitą, ieškovė vis dar suinteresuota pareikšti ieškinį tiek, kiek jos reikalavimas panaikinti sprendimą susijęs su Parlamento atsisakymu leisti susipažinti su šia ataskaita. Jis konstatavo, kad, paskelbus minėtą ataskaitą, Parlamento atsisakymas leisti susipažinti su šiuo dokumentu nebeturi poveikio, nes dokumento rengėja, t. y. Komisija, nusprendė jį padaryti prieinamą visuomenei, ir kad ginčijamo sprendimo panaikinimas tiek, kiek atsisakyta leisti susipažinti su minėta ataskaita, nesukeltų jokių papildomų pasekmių, susijusių su šio dokumento atskleidimu, ir negalėtų suteikti naudos ieškovei.

Šių išvadų nepaneigia tai, kad Komisija nepaskelbė visos galutinės audito ataskaitos versijos. Bendrasis Teismas priminė, kad atitinkamas dokumentas tampa prieinamas visuomenei dėl prašymo leisti su juo susipažinti, o toks prašymas gali lemti tik viešos šio dokumento versijos atskleidimą. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad Komisijos sprendimas neatskleisti visuomenei tam tikrų galutinėje audito ataskaitoje esančių duomenų grindžiamas ne Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtimi, o tam tikros informacijos, kaip antai asmens duomenų ar komercinių paslapčių, apsaugos reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, jis padarė išvadą, kad sprendimo, kuriuo Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su galutine audito ataskaita, remdamasis Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtimi, panaikinimas negalėtų lemti šių duomenų atskleidimo visuomenei, nes Parlamentas nėra šios ataskaitos rengėjas, taigi jis negali jos atskleisti daugiau, nei leido Komisija, šio dokumento rengėja. Vadinasi, dėl galutinės audito ataskaitos paskelbimo ieškovė gavo naudos, o tai yra vienintelė nauda, kurią ji galėjo gauti, pareikšdama ieškinį.

Bendrasis Teismas pridūrė, jog tai, kad ieškovė nusprendė prašyti Parlamento, o ne galutinę audito ataskaitą parengusios institucijos, leisti su ja susipažinti, neleidžia daryti išvados, kad paskelbdama šį dokumentą Komisija jį atskleidė kaip „trečiasis asmuo“, nes ji yra jo rengėja. Jis padarė išvadą, kad ieškovė nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su galutine audito ataskaita. oliau Bendrasis Teismas nagrinėjo reikalavimą iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, t. y. tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti ieškovei susipažinti su Komisijos raštu.

Pirma, jis atmetė ieškinio pirmąjį pagrindą, grindžiamą Reglamente Nr. 1049/2001 numatytos inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimties pažeidimu tiek, kiek Parlamentas neįrodė, kad įvykdytos atsisakymo leisti susipažinti su Komisijos raštu sąlygos.

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Komisijos tyrimo tikslas, t. y. užtikrinti valstybės narės kontrolės ir valdymo sistemų atitiktį Sąjungos teisei, nebuvo pasiektas tuo metu, kai buvo parengtas Komisijos paskesnis raštas. Iš tiesų šis tikslas negali apsiriboti vienintele atitinkamoje valstybėje narėje nustatytų sistemų analize; audito ataskaitoje Komisijos pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas, kurio imasi ši valstybė narė, taip pat yra vienas iš etapų siekiant tyrimo tikslo. Taigi pagal šią išimtį užtikrinama tyrimo tikslų apsauga neišnyksta nei priėmus minėtą ataskaitą, nei parengus paskesnį raštą, kuriame Komisija pateikia informaciją apie toje ataskaitoje suformuluotų rekomendacijų įgyvendinimą. Abiem atvejais pradedami keitimosi informacija su valstybe nare etapai: vienas jų susijęs su pradinėmis rekomendacijomis, kitas – su dar neįgyvendintomis rekomendacijomis, o šios yra tyrimų, kuriems taikoma ši išimtis, dalis.

Be to, Bendrasis Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad Parlamentas neįrodė, kad Komisijos rašto atskleidimas galėtų pakenkti tyrimui. Viena vertus, siekdamas nustatyti Komisijos rašto ir nagrinėjamo per auditą atliekamo tyrimo sąsają Parlamentas turėjo tik parodyti, kad šis raštas yra vienas iš dokumentų, susijusių su vykstančiu tyrimu. Kita vertus, ginčijamame sprendime pateiktų motyvų pakanka paaiškinti, kodėl Komisijos rašto atskleidimas galėjo pakenkti per auditą atliekamo tyrimo tikslui, juolab kad, atsižvelgiant į Čekijos ministro pirmininko tiesioginį dalyvavimą, buvo svarbu užtikrinti, kad šio ministro pirmininko ir Komisijos dialogas vyktų laikantis konfidencialumo.

Antra, Bendrasis Teismas atmetė ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą tuo, kad neatsižvelgta į viršesnio viešojo intereso, pateisinančio Komisijos rašto atskleidimą, buvimą. Žinoma, teisė į gynybą savaime yra bendrasis interesas. Vis dėlto tai, kad nagrinėjamu atveju ši teisė išreiškia ieškovės subjektyvų interesą gintis nuo Parlamento jai pareikštų rimtų priekaištų, reiškia, kad ieškovės nurodomas interesas yra ne bendrasis, bet privatus, todėl ji neįrodė viršesnio viešojo intereso, pateisinančio Komisijos rašto atskleidimą, buvimo.

ES Bendrojo Teismo informacija