Notariatas

Seimas po pateikimo pritarė notariato veiklos reglamentavimo nustatymo pokyčiams

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska Seimui pristatė Notariato įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-1888, parengtą atsižvelgiant į Valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Įstatymo projektu siūloma keisti notarų įkainių teisinį reguliavimą, perkeliant įkainių nustatymą į Vyriausybės lygmenį (šiuo metu įkainius nustato teisingumo ministras).

Pasak ministrės, siekiant sisteminių notariato pokyčių, kartu su įkainių reguliavimo tobulinimu siūloma nustatyti ir notarų skaičiaus stebėsenos mechanizmą. Teikiamu projektu siūloma nustatyti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per metus, iki spalio 1 dienos vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį.

Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį draudimą dalyvauti viešame notarų konkurse asmenims virš 60 metų.

„Buvo panaši byla prieš Italiją. Pagal galiojantį Lietuvos įstatymą notaru asmuo gali būti iki 70 metų. Pagal minėtą teismo sprendimą yra numatyta, kad draudimas kandidatuoti, tapti notaru negali būti ankstesnis negu tas limitas iki kada gali būti. Jeigu asmuo nusprendžia kandidatuoti, tapti notaru ir turėti galimybę tik 10 metų, nėra pagrįsta tai riboti“, – sakė teisingumo ministrė.

Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir tvarumo, siūloma įtvirtinti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį. Siūloma nustatyti, kad notaras ar asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos, dalyvauti konkurse kitoje savivaldybėje gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos.

„Draudimas penkerius metus keisti darbo vietą, yra tam, kad užtikrintume, kad notarai dirbtų ir regionuose. Puikiai suprantame nemažą norą migruoti į didmiesčius. Su tokiu laikinu apribojimu mes užtikriname, kad tie asmenys, kurie kandidatuoja, tampa notarais regione, kurį laiką, bent jau penkerius metus, tikrai užtikrina paslaugų prieinamumą žmonėms“, –sakė E. Dobrowolska.

Siekiant didesnio visuomenės informavimo apie notarų, seniūnų ir konsulinių pareigūnų atliekamus notarinius veiksmus, siūloma nustatyti reikalavimus el. erdvėje skelbiamai informacijai.

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas, teikiamu projektu numatoma į Notarų atestavimo komisiją įtraukti ne tik notarų atstovus, bet ir teisingumo ministro skiriamą visuomenės atstovą – teisės krypties socialinių mokslų daktarą. Siūloma pakeisti ir Notarų garbės teismo sudarymo tvarką, suvienodinant ją su Notarų atestavimo komisijos sudarymo tvarka.

Siekiant užtikrinti tinkamą notaro atliekamų funkcijų prieinamumą ir galimybę prognozuoti notarų skaičių kiekvienoje savivaldybėje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti trukmės ribojimus notarams dalyvauti kitų institucijų veikloje tais atvejais, kai dėl tokių veiklų notaras privalo stabdyti savo veiklą. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, Seimui teikiamais pakeitimais siūloma įteisinti taip pat kandidatų į notarus (asesorių) drausminę atsakomybę.

Teikiamu projektu siūloma tikslinti notarų savivaldos teisinį reguliavimą, suteikiant Lietuvos notarų rūmams naujas funkcijas notarų atstovavimo, teritorijų turto paveldėjimo atvejams nustatymo ir kt. srityse, taip pat tikslinant šiuo metu nustatytų funkcijų formuluotes.

Taip pat numatoma tikslinti notarinių veiksmų atlikimo būdų teisinį reguliavimą ir nustatyti pagrindinius reikalavimus notarinių veiksmų atlikimui tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka notaro biure, o kitas to paties notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka nuotoliniu būdu.

Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje projektą svarstyti numatoma lapkričio 24 d.

Seimo informacija

Back to top button