Rusijos energetinis šantažas Lietuvai galvos skausmo jau nebekelia?

Nors darbai energetikos sektoriuje dar nebaigti, o elektros kainos rekordinės, prie žvakių sėdėti mums tikrai nereikės. Dujų tiekimo klausimą Lietuvoje išsprendė „Independence“ terminalas, o atsijungti nuo „rusiškos“ elektros energetikos sistemos IPS/UPS, bent teoriškai, galėsime jau šiemet.

Istoriškai Lietuvos elektros tinklas veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, kuri jungia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemas į vadinamąjį BRELL žiedą. Pastarasis veikia šių 5 šalių sudarytos BRELL sutarties pagrindu, kuri pasirašyta dar 1998 m.

Ji numato, kad šių šalių tinklų operatoriai (Lietuvoje – „LITGRID“) vykdys lygiagretų energetikos sistemų darbą 330 kV, 500 kV ir 750 kV elektros tinklais. Sutartimi taip pat numatyta, kad elektros energetikos sistemos dažnį centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje.

Nors ši sutartis, kiek mums yra žinoma, dar nebuvo panaudota kaip politinio spaudimo įrankis ir BRELL šalių elektros tinklai sinchroniškai sėkmingai veikia jau daugiau nei 20 metų, grasinimų buvo.

Birželio pabaigoje Maskva pagrasino, kad reaguodama į Lietuvos apribojimus kai kurių prekių tranzitui į Kaliningradą, ji galėtų atjungti Lietuvą nuo BRELL žiedo. Tai neįvyko, nes Kaliningrado sistemos izoliuoto darbo bandymus teko atšaukti. Karaliaučius, gaunantis elektrą per Lietuvą, tam dar nepasiruošęs.

Tačiau Lietuva yra pasiruošusi – pernai gruodį „LITGRID“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE atliko bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos, o kartu ir kontinentinės Europos sinchronine zona.

Energetikos ekspertų bei tinklo operatoriaus nuomone, net jeigu Lietuva būtų atjungta nuo IPS/UPS sistemos, pokytis būtų minimalus. „Litgrid“ atjungimą pajustų tik dėl pirminio dažnio valdymo sutrikimų. Tačiau Lietuvos elektros tinklai savu režimu galėtų veikti jau tą pačią dieną, užtikrinant skubią sinchronizaciją su Lenkija.

Šių metų rugsėjį Lietuva atliks dar rimtesnį izoliuoto darbo bandymą. Jo metu visa šalies elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS/UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu.

Šis bandymas ir 200 megavatų kaupikliai, kuriuos numatyta įrengti iki šių metų pabaigos, – svarbiausi šių metų „LITGRID“ uždaviniai. Ir, aišku, žalioji elektra. Lietuva pradeda spartų atsinaujinančių energijos išteklių vystymą. Tai turėtų išspręsti kainų klausimą, todėl rinkos dalyviai tikisi palankaus valstybės institucijų ir jos valdomų bendrovių požiūrio į atsinaujinančios energetikos objektų plėtrą – skubaus 2 GW „lubų“ panaikinimo saulės energetikos projektams, perteklinių reikalavimų išduodant leidimus atsisakymo ir kt.

Jei tik galėtų, Kremlius tikriausiai panaudotų iš savo dispečerinės Maskvoje valdomą elektros sistemą šantažui, kaip kadaise padarė su naftotiekiu „Družba“, kurį po Mažeikių naftos pardavimo kaimynams lenkams, teko neribotam laikui uždaryti remontui.

Ilgametė istorija ir pastarųjų dienų įvykiai aiškiai rodo, kad Rusijai ir Baltarusijai sąžiningas sutarčių vykdymas yra nesuprantama sąvoka.

BRELL sutartis nėra vieša

Kad ir kaip būtų, įdomu panagrinėti, kaip tokį Rusijos žingsnį, jei jo būtų imtasi, galima būtų vertinti teisiškai.

Nors pati BRELL sutartis nėra skelbiama viešai, šiam klausimui yra aktualios kitos tarptautinės sutartys, kurios būtų taikomos šiuo atveju. Pirma, būtų aktuali 1994 m. Energetikos chartijos sutartis (Lietuvos ratifikuota 1998 m.). Ji nustato pagrindus ilgalaikiam bendradarbiavimui energetikos srityje ir numato, kad kiekviena sutarties šalis privalo dirbti, kad sumažintų rinkos iškraipymus ir konkurencijos barjerus energetikos sektoriuje.

Tiesa, Baltarusija ir Rusija susitarimą yra pasirašiusios, bet Chartijos niekada taip ir neratifikavo.

Kitas svarbus dokumentas, kuris būtų aktualus, yra 1994 m. „Partnerystės susitarimas“, kurį pasirašė ES, jos valstybės narės ir Rusija, patvirtindamos ištikimybę tikslams ir principams, išdėstytiems Chartijos sutartyje.

Tačiau šiuo atveju išlieka ta pati problema – Rusija nėra ratifikavusi Chartijos sutarties. Todėl galimybė tiesiogiai vadovautis jos nuostatomis sprendžiant šalių ginčą dėl atjungimo nuo BRELL, būtų sudėtinga.

1993 m. Lietuvos ir Rusijos vyriausybės, siekdamos plėtoti ir stiprinti prekybinius ir ekonominius santykius, sudarė Susitarimą dėl prekybinių ir ekonominių santykių (jis įsigaliojo 1995 m.).

Šio Susitarimu šalys, be kita ko, įsipareigojo siekti sudaryti maksimalias galimybes harmoningai ir visapusiškai plėtoti prekybinius ir ekonominius abiejų valstybių santykius. Taip pat sutarta importuojamoms ir (arba) eksportuojamoms prekėms bei paslaugoms, kurioms taikomos šio susitarimo nuostatos, netaikyti specialių apribojimų ar reikalavimų. Ypač tokių, kurie panašiose situacijose netaikomi analogiškoms vietinės gamybos prekėms ir paslaugoms arba prekėms, pagamintoms trečiosiose šalyse.

Mūsų žiniomis, šis Susitarimas nėra nutrauktas ir yra de jure galiojantis. Tačiau didžiąją dalį jo (2, 3, 4, 6 ir 7 str.) pakeitė atitinkamos 1994 m. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos. Todėl vėlgi, Lietuvai įvertinus, jog atjungimu nuo BRELL yra faktiškai apribojami abiejų valstybių prekybiniai ir ekonominiai santykiai, šis klausimas nebūtų sprendžiamas Susitarimo pagrindu.

Trumpai tariant, mūsų teisinės galimybės kvestionuoti Lietuvos atjungimą nuo BRELL žiedo yra ribotos. Nors detalesni teisiniai įrankiai tikriausiai yra pateikti BRELL sutartyje, Rusija veikiausiai rastų būdų nepaisyti ir jos. Taigi, manytina, kad geriausia susitelkti ties kuo spartesniu elektros tinklų sinchronizavimu su žemynine Europa ir teisėtu atsijungimu nuo „rusiškos“ sistemos.

Parengė advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas Ignas Jurkynas