Santykius su Rusija Lietuva nutraukė sparčiausiai, o parama dėl to nukentėjusiam verslui – kol kas kukliausia
Lietuvos Vyriausybė neseniai patvirtino pirmąją schemą, skirtą padėti įmonėms, nukentėjusioms nuo karo suplėšytų tiekimo grandinių ir Rusijai įvestų sankcijų. Bet kokia parama – geriau negu nieko. Tačiau Lietuvoje ji, palyginti su kitomis ES valstybėmis, itin kukli. Tesiekia 20 mln. Eur.
Palyginti, pavyzdžiui, Suomija nuo karo nukentėjusiam savo verslui dotacijų, mokesčių lengvatų, garantijų, paskolų ir kitomis formomis skiria 500 mln. Eur. O didžiosios Bendrijos ekonomikos paramą skaičiuoja dešimtimis milijardų.
Praėjus mėnesiui po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą (2022 m. kovo 23 d.), Europos Komisija patvirtino „Krizės komunikatą“. Juo, kaip ir Covid-19 pandemijos atveju, siekiama nustatyti laikinas taisykles, pagal kurias valstybės narės galėtų greitai ir efektyviai suteikti pagalbą ES veikiančiam verslui, nukentėjusiam nuo Rusijos agresijos ir sankcijų. Įskaitant jų padarinius – sutrūkinėjusias tiekimo grandines, itin išaugusias dujų, elektros ir kitų išteklių kainas.
Kai kurios ES valstybės labai greitai sureagavo ir Europos Komisijoje pasitvirtino valstybės pagalbos schemas. Pavyzdžiui, Prancūzija jau turi 155 mlrd. Eur pagalbos biudžetą bet kokio dydžio įmonių paskolų likvidumui užtikrinti.
Vokietija patvirtino iki 20 mlrd. Eur pagalbos paketą. Ten parama teikiama tiesioginėmis dotacijomis iki 400 tūkst. Eur bet kokio dydžio įmonėms, veikiančioms įvairiuose sektoriuje.
Ispanija pasitvirtino net penkias valstybės pagalbos schemas skirtingiems sektoriams. Tokias schemas jau siūlo ir Portugalija, Malta, Italija bei Latvija, kuri kol kas numatė 80,5 mln. Eur tik elektros energijos sąnaudoms amortizuoti.
Palyginimui, Lietuvoje visas paramos biudžetas tesiekia 20 mln. Eur. Pagalba įvairų sektorių įmonėms bus teikiama garantijų forma, neviršijant 90 proc. paskolos ar lizingo sumos.
Didžiausia paskolos arba lizingo suma vienam gavėjui bus lygi 15 proc. jo vidutinės bendros metinės apyvartos per pastaruosius trejus finansinius metus arba 50 proc. energijos sąnaudų, patirtų per 12 mėnesių laikotarpį iki paraiškos pagalbai gauti pateikimo. Pagalbos schemą administruos INVEGA.
Bendras Lietuvos patvirtintos pagalbos biudžetas kol kas atrodo gana kukliai, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Verslui, ypač patiriančiam didelius praradimus dėl mažėjančių užsakymų, trūkinėjančių tiekimo grandinių, prarandamų klientų ir išaugusių energijos sąnaudų bei labai didelės infliacijos, reikia rimtesnių, itin skubių ir veiksmingų valstybės paramos priemonių.
Reikalingas valstybės institucijų ir verslo dialogas, siekiant rasti tinkamiausius ir efektyviausius būdus padėti įmonėms. Konkretaus verslo sektoriaus problemas geriausia spręsti ne bendromis valstybės pagalbos priemonėmis, o tokiomis, kurios orientuotos į konkretaus sektoriaus (pvz., turizmo, transporto, žemės ūkio) specifiką.
Didelė patirtis, sukaupta COVID-19 pandemijos kontekste, galėtų būti efektyviau panaudota ir šios krizės kontekste.
Parengė Rasa Zaščiurinskaitė, advokatų kontoros COBALT partnerė ir Konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė
