Generalinė advokatė J. Kokott: valstybės narės gali būti patrauktos atsakomybėn dėl per didelės oro taršos padarytos žalos sveikatai atlyginimo

Paryžiaus aglomeracijos gyventojas reikalavo iš Prancūzijos valstybės atlyginti 21 mln. EUR įvertintą žalą, nes dėl suprastėjusios aplinkos oro kokybės šioje aglomeracijoje jis patyrė žalą sveikatai. Jis teigė, kad Prancūzijos valstybė turi būti patraukta atsakomybėn už šią žalą, nes ji neužtikrino ribinių verčių, kurios taikomos visoje Europos Sąjungoje, laikymosi. 2019 m. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Paryžiaus aglomeracijoje azoto dioksido ribinės vertės buvo viršytos nuo datos, kurią turėjo būti pradėta jų laikytis, t. y. nuo 2010 m. Be to Conseil d’État (Prancūzija) konstatavo, kad Paryžiuje šių ribinių verčių viršijimas tęsėsi iki 2020 m., o KD10 (kietosios dalelės) ribinės vertės buvo viršytos 2018 m. ir 2019 m. Cour administrative d’appel de Versailles (Versalio apeliacinis administracinis teismas, Prancūzija), kuriame buvo iškelta byla, kreipėsi į Teisingumo Teismą su klausimu, ar privatūs asmenys gali reikalauti atlyginti dėl Sąjungos teisės ribinių verčių pažeidimo patirtos žalos sveikatai atlyginimo ir, jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis.

Pateiktoje išvadoje generalinė advokatė Juliane Kokott laikosi nuomonės, kad Sąjungos teisėje numatytų ribinių verčių, nustatytų siekiant apsaugoti oro kokybę, pažeidimas gali suteikti teisę reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo.

Jos teigimu, trys pagrindinės sąlygos, kai valstybė gali būti patraukta atsakomybėn, taip pat taikytinos šioje byloje, kai dėl valstybės padarytų Sąjungos teisės pažeidimų žalą patyrė privatus asmuo.

Ji mano, kad pirmoji sąlyga yra įvykdyta, nes Sąjungos direktyvomis nustatytomis teršalų aplinkos ore ribinėmis vertėmis ir įpareigojimais gerinti aplinkos oro kokybę siekiama suteikti teisių privatiems asmenims. Pagrindinis šių pakankamai aiškių nuostatų tikslas, jos manymu, yra apsaugoti žmonių sveikatą. Asmenų, kurių prašymas dėl žalos atlyginimo galėtų būti priimtas, ratas, generalinės advokatės manymu, nėra toks platus, kad apimtų beveik kiekvieną atitinkamos valstybės gyventoją, ir kad tam tikru mastu turėtų būti kompensuota vienas kitam per mokesčius. Ji teigia, kad ribinių verčių viršijimas visų pirma daro neigiamą poveikį tam tikroms grupėms, gyvenančioms arba dirbančioms ypač užterštose vietovėse. Jos manymu, dažnai tai yra žemo socialinio ir ekonominio statuso asmenys, kuriems ypač reikalinga teisminė apsauga.

Antra, kiek tai susiję su akivaizdžiu aplinkos oro kokybės normų pažeidimu, šis pažeidimas, generalinės advokatės manymu, yra susijęs su visais laikotarpiais, kuriais atitinkamos galiojančios ribinės vertės buvo viršytos, nesant jokio oro kokybės plano, kuriame būtų kokių nors akivaizdžių trūkumų. Generalinė advokatė primena, kad patikrinti šiuos reikalavimus yra nacionalinių teismų pareiga.

Generalinės advokatės manymu, tikrieji sunkumai pasiremti teise į žalos atlyginimą susiję su trečia sąlyga, t. y. tiesioginio priežastinio ryšio tarp akivaizdaus oro kokybės teisės normų pažeidimo ir konkrečios žalos sveikatai įrodymas.

Nukentėjusysis privalo įrodyti, pirma, kad jis pakankamai ilgai buvo aplinkoje, kurioje buvo akivaizdžiai pažeistos Sąjungos teisėje numatytos aplinkos oro kokybės ribinės vertės. Šio laikotarpio trukmė, generalinės advokatės manymu, yra medicininis klausimas, į kurį reikia atsakyti moksliškai. Antra, jis privalo įrodyti žalą, kuri gali būti susieta su atitinkamo oro tarša. Galiausiai, trečia, nukentėjusysis turi įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp minėto buvimo vietovėje, kurioje buvo akivaizdžiai pažeistos oro kokybės teisės normos ir nurodytos žalos. Generalinės advokatės teigimu, paprastai tam prireikia medicinos ekspertizių.

Apibendrindama generalinė advokatė nurodė, kad jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp akivaizdaus oro kokybės teisės normų pažeidimo ir žalos sveikatai, tai dar ne viskas. Atvirkščiai, jos manymu, valstybė narė gali būti atleidžiama nuo atsakomybės, įrodžiusi, kad vertės būtų viršijamos net ir jai laiku priėmus direktyvos reikalavimus atitinkančius oro kokybės planus.

ES Teisingumo Teismo informacija