Teismai

LAT apie tam tikrų nutarčių apie JANĮ apskundimą ir valstybinės žemės nuomą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta pratęsti terminą likviduojamai bendrovei sudaryti sandorius ir skirti baudą bankroto administratoriui, išaiškino, kad įstatymų leidėjas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ)  expressis verbis nenustatė teismo nutarties, kuria atsisakyta papildomai pratęsus likvidavimo procedūrų terminą leisti tęsti anksčiau sudarytas nuomos sutartis iki likviduojamos bendrovės turto pardavimo, apskundimo galimybės. Negalimumas apskųsti tokios teismo nutarties apeliacine tvarka ne tik kad neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, bet ir yra suderinamas su veiksmingo nemokumo proceso tikslu, taip pat atitinka juridinio asmens likvidavimo procedūros tikslus ir jos atlikimo tvarką.

JANĮ neįtvirtina teismo teisės skirti baudą nemokumo administratoriui. JANĮ 40 straipsnio 11 dalis reguliuoja baudos skyrimą asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, bet ne pačiam nemokumo administratoriui. Tai reiškia, kad JANĮ nereguliuoja ir teismo nutarties, kuria atsisakoma skirti baudą nemokumo administratoriui, apskundimo tvarkos.  Bauda nemokumo administratoriui gali būti skiriama tik bendraisiais CPK nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką atskiruoju skundu gali būti skundžiamas tik teismo atsisakymas baudą panaikinti ar ją sumažinti. Minėtas straipsnis neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutarties, kuria atsisakyta paskirti asmeniui baudą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą skirti baudą nemokumo administratoriui, neužkerta kelio tolesnėms bankroto procedūroms, taip pat nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų tokia nutartimi procesas nėra užbaigiamas. 

_____

Nutartyje dėl valstybinės žemės nuomos pažymėta, kad įstatymai nustato galimybę be aukciono sudaryti nuomos sutartis ne tik dėl viso žemės sklypo, užstatyto fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais, bet ir dėl žemės sklypo dalies. Ta žemės sklypo dalis turi būti žemėtvarkos projekto ar kitame detaliajame teritorijų planavimo dokumente nustatyto dydžio, kuris būtinas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau neatmestina, kad galimos situacijos, kai pastatui, statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį gali būti reikalingas ne tik vientisas po juo ar aplink jį esantis žemės plotas, bet ir kitas, nuo jo atitolęs žemės plotas tame pačiame sklype. Tokiais atvejais gali atsirasti pagrindas išnuomoti kelis to paties žemės ploto vienetus, kaip to žemės sklypo dalį. Tokios sklypo dalies, sudarytos iš keleto vienas nuo kito atitolusių žemės plotų tame pačiame sklype, nuomos teisėtumui vertinti neturi esminės reikšmės sudarytų sutarčių skaičius, nes teisės aktuose nenustatytas reikalavimas sulygti dėl kelių to paties žemės sklypo ploto vienetų viena sutartimi. Tačiau visais atvejais žemės sklypo dalies nuomai keliamas reikalavimas – ją sudarantis žemės plotas turi būti būtinas konkretiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 

Nustačius, kad Žemės sklypo dalyse, išnuomotose ginčo sutartimis, šių sutarčių sudarymo metu nebuvo įstatymo nustatytus kriterijus atitinkančių statinių, turi būti tiriama, ar neužstatyti ginčo sutartimis išnuomoti Žemės sklypo plotai buvo būtini sutartimi Nr. 264 išnuomotoje Žemės sklypo dalyje buvusiems atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nors šiuo požiūriu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti nėra būtinos ginčo sutartimis išnuomotos Žemės sklypo dalys, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo argumentas yra orientuotas į dabartinę situaciją, o ne į ginčo sutarčių sudarymo metu buvusias aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog išnuomotuose Žemės sklypo plotuose ginčo sutarčių sudarymo metu jokių statinių nebuvo (atvirkščiai, nuomos sutartyje Nr. 263 yra nurodoma, kad Žemės sklypas bus naudojamas aviacinei veiklai vykdyti – sandėliui statyti), todėl pasitvirtinus tokioms aplinkybėms atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ginčo sutartimis išnuomoti Žemės sklypo plotai buvo būtini sutartimi Nr. 264 išnuomotoje sklypo dalyje buvusiems atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti.

_____

Kaip jau buvo rašyta, balandžio 20 d. LAT teisėjų kolegija priėmė nutartį, kurioje pabrėžė, kad teisėjų korpuso formavimas yra tokia Respublikos Prezidento veikla, kuri yra susijusi su jo įgyvendinama valstybės valdžia. Teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtą valdžios instituciją išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, inter alia, teisėjų skyrimu į pareigas. Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti Respublikos Prezidentą paskirti ieškovą į teisėjo pareigas nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui. Nustatęs, kad ginčas dėl aptariamų ieškinio reikalavimų nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą.

Nors teisėjų korpuso formavimas yra Respublikos Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimo sritis, dėl ko teismas negali už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti išleisti aktus, susijusius su teisėjų skyrimu į pareigas, tačiau tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą. Taip yra užtikrinama nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos. Ieškinyje ieškovas nenurodė ieškinio sumos – konkrečios prašomo priteisti negauto darbo užmokesčio sumos kaip turtinės žalos dydžio. Todėl nėra galimybės byloje nustatyti, kokios ieškiniu ginčijamos sumos turtinę žalą ieškovas teigia patyręs. Tuo atveju, jei reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagal dydį būtų teismingas apygardos teismui, visus tris ieškinio reikalavimus (dėl turtinės žalos atlyginimo; dėl garbės ir orumo gynimo; dėl neturtinės žalos atlyginimo) pagal teismingumą turėtų nagrinėti apygardos teismas. Kitu atveju, jei reikalavimo atlyginti turtinę žalą dydis nesiekia apygardos teismo jurisdikcijos, tuomet nurodyti trys reikalavimai pagal teismingumą būtų priskiriami apylinkės teismui. Kai ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį. Jei ieškovui nurodžius reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį paaiškėtų, kad dydis siekia apygardos teismo jurisdikciją, – šį reikalavimą priimti nagrinėti kartu su kitais reikalavimais dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo (jei ieškinys atitinka kitas ieškinio formos ir turinio sąlygas).

Back to top button