Svarbūs pakeitimai dėl komandiruojamų darbuotojų dienpinigių dydžio

Vyriausybė patvirtino dienpinigių dydžio nustatymo pakeitimus, kurie aktualūs tiek darbuotojus komandiruojantiems darbdaviams, tiek į komandiruotes vykstantiems darbuotojams.

Kaip šiuo metu reglamentuojamas dienpinigių dydis?

Kaip žinoma, komandiruote laikomas darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Komandiruotės metu už darbo funkcijų vykdymą darbuotojui mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kompensuojamos patirtos papildomos išlaidos, pvz., transporto, kelionės, nakvynės ir kt. Be šių pareigų, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu 1 darbo diena ar darbuotojas siunčiamas į užsienį, darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, dienpinigiai darbuotojui yra skaičiuojami ir išmokami arba pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, arba pagal mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu tokie mažesni dienpinigių dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Taigi šiuo metu leidžiama susitarti arba kolektyvinėje sutartyje, arba darbo sutartyje, kad darbuotojui komandiruotės metu bus mokami mažesni dienpinigių dydžiai, negu nustatyti Vyriausybės.

Nors įtvirtinta, kad dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių, tačiau daugiau kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomas konkretus dienpinigių dydis, jo diferencijavimas ar kiti aspektai, nėra konkrečiai reglamentuota. 

Koks pakeitimų tikslas?

Šiuo metu galimybe mokėti mažesnius dienpinigius naudojasi itin didelė dalis darbdavių – tiek komandiruojantys darbuotojus nuolatos, tiek į komandiruotes darbuotojams vykstant epizodiškai.

Vieniems darbdaviams tai leidžia arba tiesiog sutaupyti kaštų, arba sąžiningai, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, diferencijuoti dienpinigių dydžius. Tačiau dėl teisinio reglamentavimo abstraktumo kiti darbdaviai galimybe numatyti ir mokėti mažesnius dienpinigius naudojasi ir kitais, ne visai tinkamais, teisėtais, skaidriais ir sąžiningais tikslais, pvz., kaip drausminimo priemone, kaip turtinės atsakomybės priemone, kaip įvairių išskaitų priemone, kaip motyvacine priemone ir pan. Tą padaryti šiuo metu išties paprasta: darbo sutartyse tiesiog nenurodomas konkretus dienpinigių dydis ar procentas, nustatoma, kad darbuotojui bus mokami ne mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžiai, taip pat nustatoma darbdavio diskrecijos teisė mokėti ir didesnius dienpinigius, ir atitinkamai komandiruotės metu dienpinigių dydžiai dėl įvairių minėtų ir kitų priežasčių kinta.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, patikrinimų ar ginčų metu neretai nustatoma ir lygiateisiškumo pažeidimo požymių, kai toje pačioje įmonėje tokias pačias funkcijas vykdantiems ir tokiam pačiam laikotarpiui ten pat komandiruotiems darbuotojams darbdaviai moka skirtingas dienpinigių sumas, o dienpinigių sumos mažinamos tiek dėl iš anksto nenustatytų, tiek ir dėl su dienpinigių paskirtimi nesusijusių priežasčių.

Atitinkamai praktikoje kyla itin daug ginčų dėl dienpinigių neišmokėjimo ar netinkamo išmokėjimo. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2021 metais darbo ginčų komisijoje buvo gauta apie 5404 reikalavimus. Išnagrinėtuose prašymuose buvo kelta 11426 įvairūs reikalavimai, iš kurių didžioji dalis – 7537 – dėl darbo užmokesčio. Ginčai dėl avanso ir dienpinigių mokėjimo sudaro reikšmingai didelę dalį šių ginčų. Pavyzdžiui, 2021 m. I pusmetį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, daugiau nei dvigubai išaugo ginčų dėl nesumokėtų dienpinigių.

Kokie pakeitimai priimti?

Atsižvelgiant į minėtą praktikoje egzistuojančią problematiką, turint tikslą užtikrinti teisinį aiškumą ir darbuotojų lygiateisiškumą maksimalių dienpinigių dydžių mažinimo atvejais, taip pat siekiant vengti darbdavių piktnaudžiavimo dėl išmokamų dienpinigių sumų ir taip pat palengvinti įrodinėjimą darbo bylose, Vyriausybės priimti pakeitimai, kuriais reikšmingai keičiama minėta tvarka dėl mažesnių dienpinigių dydžio nustatymo.

Pakeitimais nustatoma, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Taip nustatyti dienpinigių dydžiai negalės būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Taigi, nors pakeitimais paliekama nuostata dėl galimybės mokėti mažesnius dienpinigių dydžius, tokius mažesnius dienpinigius bus galima mokėti tik jeigu:

• mažesni dienpinigių dydžiai bus numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – lokaliniame akte;
• kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – lokaliniame akte, bus nustatyti būtent konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai;
• svarbiausia, kad šie konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai turės būti diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatytus būtent kolektyvinėje sutartyje, o jos nesant – lokaliniame akte.

Prieš nustatant dienpinigių dydžius reikės atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais Darbo kodekse nustatyta tvarka. Darbdavys taip pat turės supažindinti darbuotojus raštu su vietiniu norminiu teisės aktu, įskaitant galimybę supažindinti darbuotojus įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis, laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Be minėtų pakeitimų, nustatyta ir tai, kad neišmokėta dienpinigių už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas dalis turės būti sumokama kartu su darbo užmokesčiu pagal nustatytą darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir terminus.

Kada įsigalioja pakeitimai ir kaip elgtis?

Minėti pakeitimai įsigalios 2022 m. liepos 1 d.

Nors, viena vertus, norint mokėti darbuotojui mažesnius dienpinigius nebeliks reikalavimo dėl mažesnių dienpinigių tartis darbo sutartyje, tačiau konkretūs mažesni dienpinigių dydžiai turės būti papildomai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas, pagal tarptautinio pervežimo rūšį, krovinio pobūdį, komandiravimo trukmę, ekonominės veiklos sezoniškumą, cikliškumą ir kt.

Tad darbdaviams, norintiems mokėti darbuotojams mažesnius nei maksimalius dienpinigius, iki pakeitimų įsigaliojimo reikės atlikti papildomus veiksmus ir pasukti galvą, besiderant dėl kolektyvinės sutarties sudarymo ar pakeitimo arba patvirtinant lokalinį aktą ir jame nustatant konkrečius mažesnius dienpinigių dydžius bei objektyvius kriterijus jiems mažinti. Nors teisės akte aiškiai nenurodyta, šie kriterijai dėl dienpinigių dydžio, manytina, turėtų būti susiję būtent su komandiruotės sąlygomis bei dienpinigių paskirtimi, t. y. kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas dėl išvykimo į komandiruotę.

Parengė “Glimstedt” vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris