A. Limantė. Kodėl Rusijoje žmonės bijo protestuoti prieš valdžią? Veido atpažinimo technologijos kaip priemonė atgrasanti nuo protestų

Kai visoje Europoje nuolat vyksta eisenos ir masiniai mitingai prieš Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą, protestai Rusijoje itin vangūs. Maskvoje, turinčioje daugiau nei 12 milijonų gyventojų, susirenkančių protestuotojų kiekis neviršija kelių tūkstančių. Didelių protestuotojų kiekių nematome ir kituose miestuose. Kodėl? Ar iš tiesų visi rusai pritaria kaimyninės šalies miestų sprogdinimui?

Atsakymas nevienareikšmis. Neabejotina, kad nedidelis prieš Rusijos agresiją pasisakančių rusų kiekis yra susijęs su esamos valdžios palaikymu, su pritarimu vykdomai politikai, tikėjimu valdžios institucijų pateikiamais „specialiosios operacijos“ pagrįstumo ir būtinybės argumentais. Pritarimas kyla tiek iš bendro mentaliteto, Rusijos kaip galingos ir todėl teisios valstybės suvokimo, tiek iš cenzūruojamos informacinės erdvės. Tačiau svarbu ir tai, kad išeiti į gatves ir išreikšti nepritarimą dabartinės valdžios sprendimams yra tiesiog pavojinga, o rizikuoti savo gerbūviu ir būti suimtam dėl kitos šalies piliečių daugumai rusų nesinori.

2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus didelės apimties karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, dalis Rusijos gyventojų tokiems veiksmams nepritarė, ir nors santykinai nedidelėmis grupėmis, protestuotojai pradėjo rinktis miestuose. Valdžios institucijos sureagavo operatyviai – areštuodamos protestuotojus, griežtindamos atsakomybę už piketų organizavimą, toliau skatindamos baimę, kad miestuose plačiai naudojamos kameros viską mato ir stebi.[1] Nors sunku atsakyti kokia apimtimi, tačiau akivaizdu, kad protestus Rusijoje stabdo vykdomi masiniai suėmimai bei gresiančios bausmės. Spaudoje pilna nuotraukų, liudijančių vykdomus protestuojančiųjų suėmimus, kurie vyksta čia pat miestų gatvėse. Tačiau yra ir nematoma suėmimų pusė – į dalies protestuotojų namų duris Rusijos policijos pareigūnai pasibeldžia kiek vėliau, praėjus dienoms ar savaitėms po protesto dienos. Rusijos piliečiai neabejoja, kad „Didysis brolis“ juos stebi tiesiogine prasme, o viešose erdvėse valdžios institucijų naudojamos veido atpažinimo technologijos neleis jiems likti neidentifikuotiems ir tiesiog būti minios dalimi.

Tokias baimes siekia palaikyti ir valdžia. 2022 m. kovo 5 dieną Sankt Peterburge, Nevskio prospekte, kur nuo vasario 24 dienos vyksta protestai prieš karą, buvo įrengtos papildomos stebėjimo kameros, tikėtinai su veido atpažinimo sistema. Taip veido atpažinimo technologijos Rusijoje tapo stipriu valdžios instrumentu taikiems, bet valdžios veiklą kritikuojantiems, protestams valdyti.

Veido atpažinimo technologijos – kas tai?

Veido atpažinimo technologijos – tai biometrinės sistemos, leidžiančios automatiškai atpažinti asmens veidą[2]. Nuskanuodami ir atlikdami veido bruožų matavimus bei sulygindami gautus duomenis su kitais turimais duomenimis, algoritmai leidžia sekundžių ar minučių greičiu gauti atsakymą, kas yra prieš jus esantis asmuo. Be to, tobulėja galimybės ir nustatyti asmens politinius nusistatymus, seksualinę orientaciją, emocijas. Dėl šių jų gebėjimų, veido atpažinimo technologijas dažnai naudoja valdžios organizacijos ir subjektai, taip pat privačios įmonės autentifikavimo, identifikavimo ir skirstymo į kategorijas tikslais.

Policijai veido atpažinimo technologijos itin palengvina užduotis, įgalindamos operatyviai nustatyti įtariamųjų tapatybę. Turint asmens veido atvaizdą, biometrinis profilis lyginamas su informacija specifinėje (pvz., ieškomų asmenų bazė) ar bendrojoje duomenų bazėje (pasų, vairavimo teisių duomenų bazės). Sulyginus asmens veido atvaizdą su kitais duomenų bazėje saugomais atvaizdais, veido atpažinimo technologija suranda artimiausią atitikmenį. Tai ypač padeda kriminaliniam tyrimui, kai gaunama įtariamojo nuotrauka ir policija reikia nustatyti nežinomo asmens tapatybę.

Veido atpažinimo algoritmai gali būti naudojami post-factum, iš video kamerų duomenų atrinkus policiją dominančius asmenis, tačiau technologinės galimybės įgalina ir vykdyti asmenų identifikavimą realiuoju laiku. Pastaroji galimybė paprastai naudojama siekiant identifikuoti asmenis stebėjimo sąraše, arba siekiant realiu laiku identifikuoti ir sulaikyti asmenis.

Veido atpažinimo technologijos Rusijoje

Kaip nurodo žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“, nuo 2017 m. Rusijos valdžios institucijos visoje šalyje integruoja viešąsias stebėjimo sistemas su veido atpažinimo technologijomis ir naudoja šias technologiškai patobulintas sistemas taikių protestų dalyviams nustatyti ir patraukti atsakomybėn.[3] Šios informacijos valdžios institucijos neneigia ir detaliau apie naudojimo mastą nekomentuoja, taip dar labiau stiprinant atgrasomąjį poveikį[4].

Dar 2017 m. gegužę oficialioje Maskvos mero interneto svetainėje buvo paskelbta, kad prie Bendro duomenų saugojimo ir apdorojimo centro buvo prijungta daugiau kaip trys su puse tūkstančio kamerų, įskaitant daugiau kaip 1600 kamerų gyvenamųjų namų įėjimuose. Teigiama, kad tų pačių metų rudenį daugiau kaip trys tūkstančiai miesto vaizdo stebėjimo kamerų buvo prijungtos prie veido atpažinimo sistemos. Merija pavadino šį projektą vienu didžiausių pasaulyje, o už jo plėtrą Maskvoje atsakingu buvo paskirtas Informacinių technologijų departamentas.[5]

2018 m. per FIFA pasaulio futbolo čempionatą valdžios institucijos turėjo galimybę išsamiai išbandyti naująsias technologijas. Kaip buvo teigiama viešojoje erdvėje, Rusijos institucijos užtikrino „beprecedentį saugumą“ renginio metu[6]. Remiantis pateikiama informacija, FindFace Security, sukurtos Rusijos kompanijos NtechLab, pagalba buvo sulaikyti daugiau nei 180 žmonių[7].

Veido atpažinimo technologijų naudojimas stabdyti protestams šalyje patraukė tarptautinės bendruomenės dėmesį 2019 m., kai moterų teisių aktyvistė A. Popova pateikė ieškinį po to, kai 2018 m. buvo sulaikyta už nesankcionuotą piketą. A. Popova teigė, kad jos bylos medžiagoje naudojamame vaizdo įraše buvo veido atpažinimo technologijos naudojimo įrodymų. 2019 m. rugsėjį A. Popova ir politikas V. Milovas pateikė dar vieną ieškinį dėl to, kad valdžios institucijos naudoja šią technologiją viešų protestų dalyvių duomenims rinkti. Tačiau Rusijos nacionaliniai teismai atmetė abu ieškinius, o taip pat visus kitus panašius ieškinius[8].

Nacionaliniams teismams „uždegus žalią šviesą“, valdžios institucijos pasitelkė veido atpažinimo technologijas, kad identifikuotų 2021 m. žiemą ir pavasarį vykusių protestų už įkalintą opozicijos veikėją Aleksejų Navalną dalyvius. Protesto dalyviai sulaukdavo policijos vizitų kartais praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po įvykusių mitingų. Neneigiama, ar net tiesiogiai pripažįstama, kad sulaikytųjų kaltei nustatyti ir įrodinėti buvo panaudota veidų atpažinimo sistema, kurią prižiūri merijos Informacinių technologijų skyrius[9].

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ 2022 m. vasario 10 d. teikime Žmogaus teisių komitetui dėl Rusijos nurodė, kad veido atpažinimo technologijų naudojimas, įskaitant ir policijos tikslais, nėra reglamentuojamas Rusijos teisės aktais. Toks naudojimas taikių protestų kontekste prieštarauja teisinio tikrumo principui, nes kišamasi į teises į laisvę ir saugumą naudojant metodus, kurie nėra tinkamai prižiūrimi ar tinkamai numatyti įstatymuose. Be to, juo pažeidžiamos teisės į privatumą ir taikius susirinkimus, be to, jis naudojamas diskriminuojant dėl politinių pažiūrų. „Human Rights Watch“ siūlė Komitetui paraginti Rusijos vyriausybę nutraukti veido atpažinimo priemonių naudojimą taikių protestų metu; užtikrinti, kad visos vyriausybės naudojamos veido atpažinimo priemonės būtų griežtai reglamentuotos įstatymais[10].

Akivaizdu, kad artimiausiu metu įgyvendinti šio siūlymo Rusija neketina.

Poreikis reglamentuoti veido atpažinimo technologijų naudojimą

Veido atpažinimo technologijos – tai galingas instrumentas, galintis supaprastinti nemažą dalį kasdien atliekamų veiksmų (pvz., telefono atrakinimą), prisidėti užtikrinant pasienio kontrolę, saugumą, palengvinti policijos darbą. Tačiau kartu šios priemonės kelia nemažai klausimų dėl asmens privatumo, nediskriminavimo principo bei kitų žmogaus teisių užtikrinimo. Be to, greitai tobulėjančios ir plintančios veido atpažinimo technologijos neretai naudojamos žmogaus teisių ir laisvių varžymui, ypač nedemokratinėse valstybėse.

Neabejotina, kad veido atpažinimo technologijų potencialas turi neigiamos įtakos susirinkimo laisvei. Gatvėje esančiose stebėjimo kamerose integruotos veido atpažinimo sistemos žymiai sumažina žmonių galimybes likti anoniminiais, kas neretai itin svarbu protestų metu. Ypač šalyse, kur susirinkimų laisvė varžoma ir už valdžiai nepalankius mitingus gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, tikimybė būti identifikuotam net po mitingo, žmonės skatina atsisakyti minties reikšti savo nuomones ar idėjas bei dalyvauti demokratiniuose procesuose (vad. chilling effect).

Pažymėtina, kad Rusija nėra pirma (ar paskutinė) valstybė, kuri naudoja veido atpažinimo technologijas atgrasyti nuo taikių susibūrimų. Tokios priemonės jau buvo naudotos Kinijoje bei kai kuriose kitose šalyse. Nors nesant politinės valios neverta tikėtis, kad Rusija nutrauktų veido atpažinimo priemonių naudojimą taikių protestų metu, demokratinėse valstybėse šių technologijų naudojimas turėtų būti ribotas ir griežtai reglamentuotas.

Dr. Agnė Limantė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas

Ši publikacija parengta įgyvendinant projektą „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-2

---

[1] Baimė stiprinama įvairiomis priemonėmis. Pvz., neseniai pasirodė žinutė, kad mergina buvo sulaikyta ir patraukta atsakomybėn už neutralų komentarą („seniai nebuvau mieste pasivaikščioti“) po žinute, kviečiančia dalyvauti mitinguose, kuri buvo paskelbta socialiniuose tinkluose. Nors žinutės tekstas surašytas lyg ir smerkiant tokius valdžios institucijų veiksmus, kartu ja siunčiamas signalas, kad bet koks pritarimas protestams nebus toleruojamas.

[2] Biometrinis identifikavimas apima automatinį asmens identifikavimą pagal jo fiziologines ar elgesio ypatybes. „Biometrinių duomenų“ sąvoka apima dvi informacijos kategorijas: i) „fizinės ir (arba) fiziologinės savybės, kurios reiškia kūno ypatybes, pvz., veido bruožus, pirštų atspaudus, tinklainės ir rainelės charakteristikas; ir ii) „elgesio ypatybės“, kurios apima įpročius, veiksmus, asmenybės bruožus, priklausomybes ir kt.

[3] Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ 2022 m. vasario 10 d. teikimas Žmogaus teisių komitetui dėl Rusijos. https://www.hrw.org/news/2022/02/15/submission-human-rights-watch-russia-human-rights-committee

[4] Kaip teigia Rusijoje veikiantys advokatai, Maskvoje veido atpažinimo sistema pilnai veikia nuo 2020 metų pradžios. Nurodoma, kad prie jos prijungta net dauguma domofonuose įrengtų kamerų, tad policija net turi galimybę nustatyti, kas kur nakvojo. Rusakalbių juristų socialinio tinklo informacija, advokato konsultacija. Žr. https://www.9111.ru/questions/7777777771773257/

[5] OVD-Info. How Authorities Use Cameras and Facial Recognition against Protesters. https://reports.ovdinfo.org/kak-vlasti-ispolzuyut-kamery-i-raspoznavanie-lic-protiv-protestuyushchih#2

[6] World Cup 2018: Russia promises ‘unprecedented’ security. BBC. 14 June 2018, https://www.bbc.com/news/world-europe-44466387

[7] Rusijos kompanijos NtechLab puslapis, https://ntechlab.com/success-stories/fifa/

[8] Anastasiia Kruope, “Moscow’s Use of Facial Recognition Technology Challenged.” https://www.hrw.org/news/2020/07/08/moscows-use-facial-recognition-technology-challenged

[9] Rusakalbių juristų socialinio tinklo informacija, advokato konsultacija. Žr. https://www.9111.ru/questions/7777777771773257/

[10] Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos “Human Rights Watch” 2022 m. vasario 10 d. teikimas Žmogaus teisių komitetui dėl Rusijos.  https://www.hrw.org/news/2022/02/15/submission-human-rights-watch-russia-human-rights-committee