Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo Konkurencijos tarybos teisės dalyvauti vykdymo procese iki teismo nešališkumo įvairių aspektų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl antstolio veiksmų vykdant Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtos baudos išieškojimą ir Konkurencijos tarybos teisės dalyvauti vykdymo procese, pabrėžta, kad Konkurencijos tarybos įgaliojimai vykdymo procese kyla ir iš šios institucijos funkcijas bei tikslus reglamentuojančių teisės normų. Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu Konkurencijos tarybai pavesta prižiūrėti, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba, kaip vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija, manydama, jog iškilo grėsmė efektyviai išieškoti Konkurencijos tarybos skirtą baudą ir susidariusias dėl nesumokėtos baudos palūkanas ir dėl to gali būti neužtikrinami Konkurencijos įstatymu siekiami tikslai (skirta bauda nepasieks savo tikslų ir pažeidėjai nebus atgrasyti nuo tokių pažeidimų darymo ateityje), šiuo atveju turėjo teisę reaguoti į tokius antstolio veiksmus ir apskųsti teismui antstolio patvarkymą. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad neatsižvelgiant į tai, jog Konkurencijos tarybos skirta bauda išieškoma į valstybės biudžetą ir išieškotoja yra VMI, Konkurencijos taryba vykdymo procese dėl tokios baudos išieškojimo dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme.

Taip pat pabrėžta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis vykdomuoju dokumentu, o VMI, kaip išieškotojos, pritarimas išdėstyti Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimą nelaikytinas privalomu išieškotojos nurodymu CPK 662 straipsnio prasme. Be to, net jei išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo, tokią taikos sutartį turi patvirtinti teismas. Taigi tik teismas, o ne antstolis turi kompetenciją įvertinti, ar išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų pasikeitimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, tik teismo patvirtinta taikos sutartis tampa vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Dėl to antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, negali remtis išieškotojo ir skolininko susitarimu, kurio teismas nėra patvirtinęs CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka, ir priimti sprendimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

_____

Kitoje nutartyje pabrėžta, kad vadovaujantis CK 6.657 straipsniu, rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Taigi rangovas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už pagrindinių pareigų pagal rangos sutartį įvykdymą, bet ir už užsakovo daikto, kurio atžvilgiu atliekamas tam tikras darbas, saugumo užtikrinimą. Ši rangovo pareiga yra civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančios bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška rangos teisiniuose santykiuose ir ji tiesiogiai įtvirtinta rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.657 straipsnyje įtvirtinta rangovo pareiga imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti galioja visą sutarties galiojimo laikotarpį, kol daiktas yra rangovo žinioje, t. y. iki to laiko, kai užsakovas priima atliktą darbą ir atsiima užsakovui rangos darbų atlikimo tikslu perduotą turtą. Nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Taip pat teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 6.679 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos rangovo pareigos raštu įspėti užsakovą apie jo pareigą atsiimti darbų rezultatą tinkamas įvykdymas reiškia papildomo prievolės įvykdymo termino dėl darbų rezultato atsiėmimo užsakovui nustatymą. Tokį aiškinimą lemia įstatymų leidėjo siekis užtikrinti vartotojų teisinę apsaugą, nustatant šalių bendradarbiavimo pareigą, ir poreikis užtikrinti tokios apsaugos apibrėžtumą. 

_____

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nuspręsta, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai priteisė valstybei iš ieškovės visas atsakovei ir trečiajam asmeniui teikiant antrinę teisinę pagalbą valstybės patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys buvo atmestas, taip pat į  VGTPĮ ir proceso teisės normų nuostatas, darė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje nėra atleista nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, jei šios išlaidos iš jos būtų priteistos kaip iš pralaimėjusios šalies, siekiant atlyginti kitos bylą laimėjusios šalies, kuri nebuvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atmetus ieškinį civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas turėtų lemti atsakovės ir trečiojo asmens R. Č. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai šios proceso dalyvės buvo iš dalies atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, darytina išvada, kad ieškovė, kaip pralaimėjusi šalis, nagrinėjamu atveju būtų turėjusi pareigą atlyginti atsakovei ir trečiajam asmeniui R. Č. tą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį dėl advokato ar advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų, nuo kurios mokėjimo atsakovė ir minėtas trečiasis asmuo nebuvo atleisti.

_____

Kitoje nutartyje atkreiptas dėmesys, kad pagal CK 4.250 straipsnio 4 punktą turto administravimas baigiasi, kai yra panaikinamas. Pagal CK 4.251 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus turto administravimą. Todėl, panaikinus turto arešto aktą ir tuo aktu nustatytą turto administravimą, pasibaigė ir turto administravimas, ir ieškovo kaip turto administratoriaus įgaliojimai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip turto administratorius, panaikinus turto administravimą, neteko turto administratoriaus statuso ir atitinkamų, susijusių su veikla administruojant turtą, teisių. Nagrinėjamoje byloje ieškovas veikė viršydamas savo įgaliojimų ribas, ir byloje nesant duomenų, kad turto savininkas tokiems ieškovo veiksmams būtų pritaręs, nėra pagrindo teigti, kad minėti veiksmai sukūrė materialinę teisę turto savininkui – trečiajam asmeniui „OAO Minskii traktornyi zavod“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad materialiųjų teisių perėmimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens neįvyko, dėl to nebuvo galimas ir procesinių teisių perėmimas CPK 48 straipsnio pagrindu. Nesant trečiojo asmens valios įstoti į procesą kaip ieškovui pareiškiant savarankišką ieškinį savo vardu, buvo pagrindas bylą nutraukti.

Kartu teisėjų kolegija konstatavo, kad vien tai, jog teisėjas  anksčiau dalyvavo kolegijose, nagrinėjusiose civilines bylas pagal ieškovo reikalavimus kitiems atsakovams dėl licencinių sutarčių pripažinimo sudarytomis ir lėšų už naudojimąsi intelektinės nuosavybės objektais priteisimo, kuriose, be kita ko, buvo pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai aktualiais teisės klausimais, nesudaro pagrindo konstatuoti minėto teisėjo šališkumo (objektyviąja prasme) nagrinėjamoje byloje, iškeltoje pagal to paties ieškovo ieškinį kitiems atsakovams, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, net jei sprendžiant šį klausimą esminę reikšmę turėjo tas pats ieškovo kasaciniame skunde nurodomas teisės aiškinimo klausimas – t. y. ar administratorius gali sudaryti licencinę sutartį veikdamas paprastojo turto administravimo atveju ir administruodamas prekių ženklus (autorių teisių objektus) ir ar administratorius gali reikšti reikalavimą priteisti licencinį mokestį sau ir vis tiek veikti administruojamo turto savininko, o ne savo naudai.

_____

Kitoje nutartyje, susijusioje su teisėjų nešališkumu, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad civilinėje byloje Nr. e2-12834-840/2020 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo nagrinėjami skirtingi teisės ir fakto klausimai, be to, svarbu, kad šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abejonių dėl teisėjo nešališkumo neišreiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

_____

Nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisių gynimą reikalaujant sumažinti darbų kainą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Sutarties kainos sumažinimo, mažintinos kainos dydžio aspektu supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatus pažeistų teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas ir reikalavimą sumažinti darbų kainą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik toks CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, kurie suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą.