Institucijos

Galimybių paso klastojimas = kalėjimo vienutė?

Žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau naujienų apie atvejus, kai pakeičiami galimybių paso duomenys ar neteisėtai pasinaudojama kitam asmeniui priklausančiu galimybių pasu. Tačiau ar redagavimo programomis atlikti pakeitimai galimybių pase ar jo imitavimas, kito asmens galimybių paso pateikimas tikrinančiam asmeniui iš tiesų yra tik nekaltas ir nepavojingas poelgis?

Kas laikoma dokumentų klastojimu?

Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Netikro dokumento pagaminimas – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija.

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan.

Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio  1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Įstatymų leidėjas nepateikia unifikuotos dokumento sąvokos išaiškinimo, todėl šios sąvokos turinys atskleidžiamas teismų praktikoje, pagal kurią dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).

Remiantis galiojančiais teisės aktais, galimybių pasas – tai toks dokumentas (pažymėjimas), kuris patvirtina, kad asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus, susijusius su imuniteto nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) turėjimu (pvz., asmuo yra pasiskiepijęs ir nuo vakcinacijos praėjęs atitinkamas laiko tarpas, asmuo persirgęs COVID-19 liga ir tą patvirtina atitinkami testai ir pan.).

Kokia atsakomybė taikoma?

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, galimybių pasą turintis asmuo be papildomų apribojimų gali apsipirkti didelėse parduotuvėse, lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, sporto klubuose, gauti grožio specialistų paslaugas ir t. t. Esant tokiai tvarkai, asmenys, kurie teisėtai, turėdami galimybių pasą, patenka į atitinkamas erdves, gali pagrįstai tikėtis, kad jose yra imamasi priemonių apsaugoti lankytojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos plitimo, dėl to suklastoto ar svetimo galimybių paso panaudojimas yra pavojinga veika ir gali padaryti žalos asmeninėms bei visuomeninėms vertybėms.

Taigi, galimybių pasas, kaip ir Europos Sąjungos (ES) skaitmeninis COVID pažymėjimas ar medicininiai dokumentai iš e. sveikatos sistemos (vakcinacijos išrašas; dokumentas, patvirtinantis persirgimą COVID-19 liga; neigiamo testo rezultato išrašas), patvirtina pirmiau aptartą teisiškai reikšmingą juridinį faktą, todėl tokio dokumento svarba šiandieninėje COVID-19 ligos plitimo situacijoje yra ypač reikšminga.

Dėl to asmeniui, kuris pagamino netikrą galimybių pasą ar pakeitė tikro galimybių paso turinį (pvz.: pakeitė jame nurodyto asmens duomenis, paso galiojimo laiką), taip pat tam, kuris tokį žinomai suklastotą galimybių pasą panaudojo (pvz.: parodydamas jį tikrinančiam asmeniui) ar realizavo (pvz.: perdavė kitam asmeniui), baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Bauda už tokios nusikalstamos veikos padarymą gali svyruoti nuo 2 500 iki net 100 000 eurų.

Dar griežtesnė atsakomybė yra numatyta tais atvejais, kai asmuo neteisėtai kaip savo panaudoja svetimą kito asmens galimybių pasą – Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo net iki šešerių metų bausmės, o baudos ribos yra nuo 5 000 iki 200 000 eurų. Taigi, išties galimybių paso klastojimas, kito asmens galimybių paso panaudojimas gali baigtis kalėjimo vienute.

Kada atsakomybė netaikoma?

Pastebėtina, kad ne bet koks kito asmens galimybių paso turėjimas ar panaudojimas (pvz.: parodymas tikrinančiam asmeniui) laikytinas neteisėtu baudžiamosios teisės prasme. Gali būti, kad vienos šeimos nariai ar kiti kartu dažnai būnantys asmenys yra išsisaugoję vienas kito galimybių pasus savo mobiliuosiuose įrenginiuose ir per klaidą tikrinančiam asmeniui parodo ne savo galimybių pasą. Tokiu atveju, nenustačius asmens tyčios, baudžiamoji atsakomybė nekiltų.

Ar baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma darbdaviams?

Įsigaliojus reikalavimams darbdaviams periodiškai testuoti darbuotojus, kyla klausimų, ar tuo atveju, jei darbdavys aplaidžiai vykdo šią pareigą, skatina darbuotojus panaudoti netikrą (ar kito asmens) galimybių pasą, kad išvengtų testavimo pareigos, gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės.

Siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą itin svarbu, kad visi asmenys, kuriems nustatytos pareigos atlikti tam tikros informacijos patikrą, šias pareigas vykdytų kaip įmanoma atsakingiau (pavyzdžiui, kilus įtarimų, kad dokumentai neatitinka tikrovės, paprašyti papildomos informacijos). Todėl tuo atveju, jei darbdavys aukščiau nurodytas pareigas vykdo aplaidžiai ir dėl to iškyla pavojus, kad COVID-19 išplis, tai užtraukia administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1500 iki 6000 eurų. Svarbu tai, kad skiriant baudą vertinama, ar kilo realus pavojus išplisti COVID-19 (tačiau nebūtinai turi būti nustatytas šios ligos židinys).

Jei darbdavys pats suklastoja galimybių pasą ar kitus dokumentus, siekdamas išvengti nustatytos periodinio darbuotojų testavimo pareigos, darbdaviui gali būti taikoma aukščiau nurodyta baudžiamoji atsakomybė.

Jei darbdavys skatina darbuotojus klastoti galimybių pasą ar kitus dokumentus arba skatina pateikti kitų šeimos narių galimybių pasus ar kitus dokumentus ir vėliau šiuos dokumentus panaudoja tam, kad būtų išvengta periodinio testavimo pareigos, taip pat gali būti taikoma aukščiau nurodyta baudžiamoji atsakomybė.

Svarbu tai, kad už aukščiau nurodytas veikas baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Tuo atveju, jei būtų nubaustas juridinis asmuo, jo vadovas, atsakingi juridinio asmens darbuotojai, tokiam juridiniam asmeniui gali būti užkirstas kelias pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis, kitomis lengvatomis, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Gali kilti klausimas, kas sužinos ar kaip bus nustatyta, kad tam tikra įmonė suklastojo dokumentus siekiant išvengti testavimo pareigos. Atkreiptinas dėmesys, jog informacija apie apytikrį darbuotojų imunizacijos kiekvienoje įmonėje procentą yra vieša. Tokiu atveju, jei ši informacija nesutaps su testuojamų darbuotojų skaičiumi, gali kilti įtarimų, jog pareigos bandyta išvengti.

Parengė „Cobalt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Linas Kuprusevičius, „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Jovita Valatkaitė, „Cobalt“ asocijuotas teisininkas Arnas Trukšnys

Back to top button