Teismai

LVAT: turtingiausi šalies asmenys užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jų veikla, susijusi su jų turto valdymu, gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021 sprendė ginčą dėl Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ), Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba sprendimu pripažino pareiškėją padarius VIĮ ir BDAR pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, o apeliacinį skundą tenkino iš dalies.

Ginčijamas sprendimas priimtas pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl dviejų publikacijų, kuriose informacija apie ją buvo pateikta turtingiausių Lietuvoje žmonių sąraše bei turtingiausių Lietuvoje moterų sąraše.

LVAT pateikė išaiškinimų, atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką. Teismas, pasisakydamas dėl viešojo asmens sąvokos, išaiškino, kad nepaisant to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, turtingiausi šalies asmenys užima tokią padėtį visuomenėje, dėl kurios jų veikla, susijusi su jų turto valdymu, turi reikšmės viešiesiems reikalams (daugelio darbo vietų kūrimui, verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui).

Todėl LVAT padarė išvadą, kad tokie asmenys yra viešieji asmenys tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK), tiek VIĮ prasme. Tačiau tuo atveju, kai jie neužima jokių oficialių pareigų viešajame sektoriuje, jų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė nei viešųjų asmenų, kurie tokias pareigas užima.

LVAT, nagrinėdamas asmens prisidėjimo prie viešojo intereso diskusijos klausimą, išaiškino, kad turtingiausių šalies žmonių sąrašo, jų valdomo turto vertės bei sričių, kuriose veikia jų verslas, paskelbimas iš tiesų gali prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, inter alia, apie visuomenei reikšmingus verslo procesus, čia gaunamas pajamas, o tuo pačiu – apie valstybės mokesčių bei socialinės politikos tinkamumą (mokestinės naštos paskirstymą ir pan.). Todėl LVAT nurodė, kad turtingiausių žmonių sąrašas, jų valdomo turto vertė bei sritys, kuriose veikia jų verslas, yra klausimai, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad jie gali pagrįstai traukti visuomenės dėmesį, ją dominti ir jai rūpėti.

LVAT pasisakė, kad vertinant, ar konkreti paskelbta informacija pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę į privatumą, turėtų būti atsižvelgiama į:

  1. ankstesnį asmens elgesį;
  2. išplatintos informacijos formą, platinimo apimtį, sukeltas pasekmes;
  3. išplatintos informacijos gavimo būdą;
  4. išplatintos informacijos turinį.

LVAT, pasisakydamas dėl paskelbtos informacijos pobūdžio – nuomonės ar faktas bei VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimo, konstatavo, kad tokiu atveju, kai reiškiama nuomonė yra faktų vertinimas, šiai nuomonei (t. y. faktų vertinimui) nėra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (VIĮ 3 str. 3 d.), tačiau yra taikoma norma, kurioje nustatyta, kad ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų, nuostatos (VIĮ 2 str. 36 d.).

Atkreiptas dėmesys, kad teiginys, kad trečiojo suinteresuoto asmens verslas veikia visuomenei reikšminguose sektoriuose, nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste. Aplinkybė, kad asmens verslas galimai veikia reikšminguose sektoriuose, savaime nėra pagrindas jį pripažinti viešuoju asmeniu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grindė žurnalistiniu tikslu bei nurodė, kad publikacijų tikslas yra pateikti turtingiausių šalies žmonių sąrašą, kuris sudaromas naudojantis viešai prieinama informacija. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju duomenys yra tvarkomi vadovaujantis viešuoju interesu, kurį kaip tinkamą pagrindą naudoti leidžia UAB „Naujienų centras“, t. y. žurnalistine veikla užsiimančio subjekto, statusas. Ginčijamame sprendime atsakovas nurodė, kad asmens duomenų valdytojai nepateikė jokių duomenų, kad būtų gavę trečiojo suinteresuoto asmens sutikimą skelbti jos asmens duomenis. Tačiau atsakovas Sprendime taip pat rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktu. Atsakovas sprendime nurodė, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens duomenys galėjo būti skelbiami tik gavus pareiškėjos sutikimą, bei sprendė, kad buvo pažeistas BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktas ir 5 straipsnio 1 dalies a punktas.

LVAT teisėjų kolegija pasisakė, kad atsakovas ginčijamame sprendime nevertino, nepateikė jokių motyvų dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo pareiškėjo nurodytais tikslais būtinumo. UAB „Naujienų centras“ neteigė, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu (gavus šio asmens sutikimą), todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkto (taip pat ir 5 straipsnio 1 dalies a punkto) pažeidimą, nevertinęs asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pareiškėjo nurodytais tikslais pagrįstumo.

Back to top button