EK ragina 19 valstybių narių įgyvendinti ES skaitmeninio ir žiniasklaidos sektorių teisės aktus

Komisija ėmėsi teisinių veiksmų prieš 19 valstybių narių, neužtikrinančių, kad ES skaitmeninio sektoriaus, konkrečiai audiovizualinės žiniasklaidos ir telekomunikacijų srities, teisės aktai duotų naudos. Šios valstybės narės turi nedelsdamos į savo nacionalinę teisę perkelti du naujus taisyklių rinkinius – Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir Europos elektroninių ryšių kodeksą – ir apie tai informuoti Komisiją. Šios dvi ES skaitmeninei pertvarkai itin svarbios direktyvos, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2020 m. pabaigos.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) siekiama sukurti sąžiningą bendrąją transliavimo paslaugų rinką, kurioje būtų neatsiliekama nuo technologijų raidos. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. buvo atlikta šios direktyvos peržiūra, kurios tikslas – sukurti prie skaitmeninio amžiaus pritaikytą reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinta saugesnė, teisingesnė ir įvairesnė audiovizualinės žiniasklaidos aplinka. Šia direktyva suderinami su visa audiovizualine žiniasklaida, įskaitant tiek tradicines TV programų transliavimo paslaugas, tiek užsakomąsias vaizdo paslaugas, susiję visos ES teisės aktai ir nustatomos svarbiausios apsaugos priemonės, susijusios su turiniu, kuriuo dalijamasi dalijimosi vaizdo medžiaga platformose.

Dėl vėlavimo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę Čekijos, Estijos, Airijos, Ispanijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Slovėnijos ir Slovakijos piliečiai ir įmonės gali neturėti galimybės remtis visomis AŽPD nuostatomis, kuriomis siekiama:

• sudaryti vienodas sąlygas įvairių rūšių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
• užtikrinti, kad nacionalinės žiniasklaidos reguliavimo institucijos būtų nepriklausomos;
• išsaugoti kultūrų įvairovę, pavyzdžiui, reikalaujant, kad bent 30 proc. užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjų pasiūlos sudarytų Europos kūriniai;
• apsaugoti vaikus ir vartotojus nustatant nepilnamečių apsaugos nuo žalingo turinio internete taisykles, įskaitant su užsakomosiomis vaizdo paslaugomis susijusias apsaugos priemones;
• kovoti su rasine, religine ir kitokio pobūdžio neapykanta nustatant griežtesnes kovos su smurto ar neapykantos kurstymu ir viešu kurstymu vykdyti teroristinius nusikaltimus taisykles.

Europos elektroninių ryšių kodeksas

Veiksmais, kurių ES ėmėsi elektroninių ryšių srityje, buvo padidintos vartotojų pasirinkimo galimybės, sumažintos sąskaitos už telefono ryšio paslaugas ir užtikrinti aukštesni telekomunikacijų paslaugų standartai. Europos elektroninių ryšių kodeksu modernizuojamos ir prie skaitmeninio amžiaus pritaikomos ES telekomunikacijų taisyklės. Dėl vėlavimo perkelti direktyvą į nacionalinę teisę Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Airijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Švedijos vartotojai ir įmonės negali naudotis nuostatomis dėl:

• aiškių ir įtraukių taisyklių, reglamentuojančių galutinių paslaugų gavėjų teises. Siekiant kurti įtraukią bendrąją rinką, visoje Europoje taikomos tos pačios taisyklės;
• aukštesnės paslaugų kokybės. Kodeksu skatinama konkurencija dėl investicijų, visų pirma investicijų į itin didelio pralaidumo, įskaitant 5G, tinklus, todėl vartotojai gali naudotis spartesniu ir didesnės aprėpties ryšiu;
• taisyklių suderinimo. Kodeksu didinamas reguliavimo nuspėjamumas, be kita ko, radijo dažnių spektro skyrimo srityje;
• vartotojų apsaugos. Kodeksu užtikrinama nauda vartotojams ir jų apsauga, nepriklausomai nuo to, ar galutiniai paslaugų gavėjai bendrauja naudodamiesi tradicinėmis (skambučių ir tekstinių žinučių), ar mobiliųjų programėlių paslaugomis;
• vienodų veiklos sąlygų. Kodeksu užtikrinamas vienodas požiūris į visus telekomunikacijų paslaugų sektoriaus dalyvius, nesvarbu, kokias – tradicines ar mobiliųjų programėlių – paslaugas jie teikia.

Vartotojams visų pirma turėtų būti naudingos taisyklės, kuriomis didinama jų apsauga – užtikrinamas sutartyse pateikiamos informacijos aiškumas ir paslaugų kokybė, taip pat, siekiant skatinti taikyti sąžiningesnes mažmenines kainas, sudaromos palankesnės sąlygos pakeisti paslaugų teikėją ir perkelti numerį į kitą tinklą. Operatoriams ir paslaugų teikėjams naudos gali duoti investicijoms palankios taisyklės, pavyzdžiui, taisyklės, kuriomis skatinama bendrai investuoti į itin didelio pralaidumo ir į vien didmeninius tinklus. Be to, jiems naudingas reguliavimo ir investavimo sąlygų nuspėjamumas, užtikrinamas, be kita ko, per radijo dažnių spektro skyrimo procedūras.

Pagal ES sutartyse įtvirtintą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą Komisija gali imtis teisinių veiksmų prieš valstybes nares, kurios neužtikrina, kad direktyvos būtų laiku ir tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš 23 valstybes nares, nepranešusias apie visišką peržiūrėtos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Iki šiol apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pranešė 15 valstybių narių – jos nurodė, kad jų pranešimai yra baigtiniai. Dar trys valstybės narės pateikė dalinius pranešimus. Dabar Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – išsiuntė pagrįstas nuomones Čekijai, Estijai, Airijai, Ispanijai, Kroatijai, Italijai, Kiprui, Slovėnijai ir Slovakijai (9 valstybėms narėms).

Europos elektroninių ryšių kodeksas į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltas iki 2020 m. gruodžio 21 d. 2021 m. vasario 4 d. Komisija išsiuntė oficialius pranešimus 24 valstybėms narėms. Iki rugpjūčio mėn. pabaigos apie visišką perkėlimą į nacionalinę teisę pranešė tik Bulgarija ir Danija (jos prisijungė prie Graikijos, Vengrijos ir Suomijos, kurios direktyvą į nacionalinę teisę jau buvo perkėlusios anksčiau). Neseniai apie visišką perkėlimą į nacionalinę teisę pranešė ir Belgija bei Vokietija. Jų pranešimai šiuo metu vertinami. Vasarą apie daug dalinio direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių pranešė Čekija, o neseniai ir Prancūzija – šios priemonės taip pat vertinamos. Dabar Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – išsiuntė pagrįstas nuomones Estijai, Ispanijai, Kroatijai, Airijai, Italijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Maltai, Nyderlandams, Austrijai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovėnijai, Slovakijai ir Švedijai (18 valstybių narių) ir paprašė jų priimti atitinkamas priemones ir apie jas pranešti.

Atitinkamos valstybės narės turi per du mėnesius ištaisyti padėtį ir priimti šių ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Priešingu atveju Komisija gali nuspręsti perduoti jų bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos

ES elektroninių ryšių srities teisės aktai

Europos Komisijos informacija