Naujausia LAT praktika privatinės teisės srityje: nuo darbo sutarčių nutraukimo iškėlus bankroto bylą iki ieškinio trūkumų šalinimo instituto
Nutartyje dėl bankroto administratoriaus atsakomybės už neteisėtą jo administruojamos bankrutuojančios bendrovės darbuotojų atleidimą iš darbo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pasisakė, kad nors bankrutuojanti įmonė ir turi galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis su buvusiais darbuotojais, tačiau jau pati tokių sutarčių sudarymo tvarka ir terminas patvirtina tokių darbo teisinių santykių specifiką – tokie darbuotojai reikalingi bankroto procedūrų metu tęsiamai darbdavio veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonei iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui tenka pareiga nutraukti darbo sutartis su darbuotojais per įstatyme apibrėžtus terminus, pripažintina, kad DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės neatitiktų bankroto proceso tikslų ir pažeistų pusiausvyrą tarp darbuotojų, kurių darbo sutartys turėtų būti nutrauktos dėl darbdavio bankroto, ir įmonės kreditorių, siekiančių kuo operatyvesnio savo reikalavimų patenkinimo įmonės bankroto procese. Kasacinio teismo vertinimu, sprendžiant dėl nustatytų atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų įtakos darbuotojo teisėms, susijusioms su papildomomis darbuotojo garantijomis kolektyvinio atleidimo iš darbo atveju, svarbi ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir galėjo dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose bei jo atleidimo iš darbo data, net ir įvykdžius visas reikiamas procedūras, būtų – 2018 m. rugpjūčio 20 d., o pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo atleidimo iš darbo data perkelta į 2018 m. rugpjūčio 24 d. Taigi darbdavės padaryti procedūriniai atleidimo iš darbo pažeidimai neužkirto kelio ieškovui pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis socialinėmis garantijomis.
_____
Nutartyje dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį nemokaus juridinio asmens dalyviui ir vadovui, kai žala padaryta nusikalstamais veiksmais, priminta, kad kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Tokiu atveju tam, kad žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, būtų patenkintas, byloje turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika.
_____
Nutartyje dėl draudimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi pažymėta, jog transporto priemonės kasko draudimas suprantamas kaip plačios apimties draudimas, greta kitų draudimo rizikų apimantis ir automobilio vagystę. Vertinant draudimo sutarties sąlygas, nustatančias atsakovės įsipareigojimų turinį, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog draudimo sutartyje išvardytos apsaugos sistemos nėra įvardytos kaip papildomos, kad ieškovei nebuvo aiškiai ir suprantamai išaiškinta pareiga sumontuoti vieną iš draudimo liudijimo priede nurodytų apsaugos sistemų. Byloje nesant įrodymų, kaip atsakovė įvertino UAB „Krasta Auto Vilnius“ pažymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei nebuvo tinkamai atskleista sąlyga dėl reikalavimo sumontuoti papildomą apsaugos sistemą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas suprato, jog gamyklinė signalizacija neapima nė vienos iš apsaugos sistemų, nurodytų transporto priemonės draudimo liudijime. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šios sąlygos skaidrumo, t. y. ar ji ieškovei kaip vartotojai buvo tinkamai atskleista ir ar dėl šios sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo, t. y. ieškovės, nenaudai, ir ar dėl to ši sąlyga gali būti netaikoma ieškovei.
_____
Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą, pasisakyta, kad, jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ir pats teismas gali asmenį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Teisiškai ydinga yra pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą formuluotė, kuria ieškovas įpareigojamas kaip trečiuosius asmenis atsakovo pusėje įtraukti dalyvauti byloje tam tikrus asmenis. Šalių atliktų procesinių veiksmų kontrolę byloje atlieka teismas. Net tais atvejais, kai ieškovas ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodo tam tikrus asmenis, tai neįpareigoja teismo juos automatiškai pripažinti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Būtent teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje stadijoje sprendžia, ar tam tikrus asmenis, atsižvelgiant į jų teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti dalyvauti byloje nurodytu procesiniu statusu, taip pat ir dėl nepagrįstai įtrauktų asmenų pašalinimo iš bylos, to reikalauja civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, taip pat siekis užtikrinti su ginču susijusių asmenų teises bei teisėtus interesus. Tik išimtiniais atvejais, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys, duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ieškinyje nepateikimas, įvertinus ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, gali būti pripažintas ieškinio trūkumu. Nagrinėjamoje byloje pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad susiklostė tokia išimtinė situacija.
